Valstybė kainų augimo nepažabojo: Maisto taryba vis dar ieško savo kelio

Pernai sausio pabaigoje veiklą pradėjusi Maisto taryba prie vieno stalo subūrė žemdirbius, gamintojus, prekybininkus ir mokslininkus aiškintis – ar yra galimybės padaryti ką nors, kad maisto kainos nebūtų tokios aukštos, bei teikti rekomendacijas centrinei valdžiai, kuri ir galėtų imtis priemonių siekiant šio tikslo.

Per metus tokių priemonių neatsirado, o gyventojams, kurie atidžiai seka kainas, aišku, jog jos toliau didėja.

Kai kurie tarybos nariai mano, jog didėjančios kainos ir toliau didžiausią naudą neša prekybininkams, tuo metu šių atstovė sako, kad dykai dirbti nenori niekas. Yra manančiųjų, kad būtinas susitarimas, ir tik tokiu atveju ilgainiui galima tikėtis mažesnių kainų.

Kainų skirtumai

Lietuviškų maisto prekių kainų pokytį per metus galima vertinti įvairiai – remiantis statistika, gyventojų liudijimais arba tikslių skaičių palyginimais. „Vakarų ekspresas“ patikrino turimame apsipirkimo čekyje, atspausdintame 2025 metų sausio 19-ąją, užfiksuotus skaičius ir tų pačių prekių kainas pirmąją šių metų vasario savaitę.

Lyginami produktai – identiški: to paties gamintojo, tokio pat dydžio pakuotė, ta pati parduotuvė, kaip ir prieš metus, vertinamos jų kainos netaikant nuolaidos.

Viskas – tas pats, tik dauguma kainų – jau kitokios.

Pusriebė 9 proc. riebumo varškė per metus pabrango nuo 3,89 iki 4,29 euro, liesa 0,2 proc. riebumo varškė – nuo 1,05 iki 1,15 euro, kefyras (2,5 proc. riebumas) – nuo 1,55 iki 1,69 euro, 10 ant kraiko laikomų vištų L dydžio kiaušinių – nuo 2,39 iki 2,75 euro, varškė grūdeliais (5 proc. riebumas) – nuo 0,85 iki 0,89 euro, lupti virti tarkuoti burokėliai vakuume – nuo 0,89 iki 0,99 euro.

Nuo 1,69 iki 1,49 euro atpigo Lietuvos gamintojo tiekiami ilgavaisiai agurkai.

Per metus nepakito duonos, šviežios viščiukų broilerių filė pakuotės, kriaušių, lietuviško mineralinio vandens kainos.

Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos praėjusį gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2024-aisiais, padidėjo 4,1 procento. Labiausiai brango jautiena ir veršiena (25,9 proc.), paukštiena (15,5 proc.), rūkyta ar sūdyta žuvis ir jūros gėrybės (14 proc.), kiaušiniai (12,4 proc.) bei šviežias nenugriebtas pienas (12,2 proc.).

Kainų nereguliuos

Nors su naująja taryba buvo siejami kainų mažinimo lūkesčiai, tokia užmačia viešumoje lyginta su noru reguliuoti laisvą rinką, netgi grįžimu į sovietmetį, kai tokios rinkos nebuvo.

Kad toks reguliavimas neįmanomas, sako į tarybą pakviestas ekonomistas, bendrovės „Orion Securities“ investavimo vadovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

„Pirminiai lūkesčiai tikrai buvo per dideli – buvo iškeltas lūkestis gyventojams vos ne kainų mažinimas ir reguliavimas. Manau, kad per pirmus metus buvo suvokta, kad tai klystkelis ir tokia reguliacija negalima“, – sakė jis „Vakarų ekspresui“.

Kad nesiekiama kainų reguliavimo, sutinka ir Žemės ūkio ministerija.

„Nors nesiekiama tiesioginio rinkos reguliavimo, tačiau siekiama užtikrinti skaidrią kainodarą ir proporcingą vertės paskirstymą visoje maisto tiekimo grandinėje, kad jis atspindėtų kiekvienos grandies indėlį ir prisiimamą riziką, ypač ūkininkų, kurie išlieka pažeidžiamiausia šios grandinės dalimi“, – teigiama ministerijos komentare „Vakarų ekspresui“.

Vyriausybės programoje taip pat neįsipareigojama mažinti kainų: „Imsimės aktyvesnės politikos kainų klausimu, siekdami įvertinti itin spartaus kainų (ypač maisto kainų) didėjimo reiškinį: skatinsime profesionalią kainų stebėseną, plėtosime kainodaros skaidrumo analizę.“

Pirminiai lūkesčiai tikrai buvo per dideli – vos ne kainų mažinimas ir reguliavimas. Manau, kad per pirmus metus buvo suvokta, kad tai klystkelis ir tokia reguliacija negalima.

Buvęs žemės ūkio ministras ir naujai įkurtos Maisto tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog reguliavimas neįmanomas, nors galimas kaip kraštutinė priemonė ir tik eksperimentuojant.

„Daug įrankių nėra, nes laisvoje rinkoje apie reguliavimą nekalbama, nors tai gali būti kaip kraštutinė priemonė.

Galima taikyti kainų reguliavimą, bet to negalima daryti su visais produktais ir ilgą laiką. O su keliais pagrindiniais produktais galima bent pabandyti – dėl eksperimento, o tam reikia politinės valios: nors Konstitucija leidžia, niekas to daryti nenori“, – „Vakarų ekspresui“ sakė I. Hofmanas.

Mato, kas pasiima daugiausiai

Dabartinė situacija dar kartą patvirtina, jog produkto tiekimo grandyje didžiausią dalį pasiima prekybininkai, teigia I. Hofmanas.

„Aš kelčiau vieną paprastą klausimą – šiandien žemės ūkio žaliavos kainos yra žemumose, pavyzdžiui, grūdų kaina krito į 2019 metų lygį, pieno kainos krito, o kainos parduotuvėse yra išaugusios – tai kas pasiima tuos pinigus, jeigu pradinė žaliava nebrango ir net pigo?

Ar prekybininkai, ar perdirbėjai.

Analizuojant – didžiausią dalį pasiima prekybininkai, tai akivaizdu. Nes jeigu perdirbėjas investuoja į gamybą, energetiką, pakuotę, perdirbimo procesą, darbo jėgą, tai prekybininkas tik padeda prekę į lentyną ir pasiima tikrai didelę dalį. Pavyzdžiui, pieno produktų – apie 40 procentų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė I. Hofmanas.

Anot jo, pardavėjai manipuliuoja žaliavų kainomis - jomis argumentuoja kainų didinimą, bet nereaguoja į jų pigimą.

„Maistas nepinga, jis tik turi tendenciją brangti. Dabar žaliava atpigo, bet kai ims brangti, vėl bus manipuliuojama – produktai brangs motyvuojant tuo, kad brangsta žaliava. Bet kai ji pinga, maistas niekada nepinga“, – kalbėjo buvęs ministras.

Tarybos narė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad per pirmuosius posėdžius pokyčių visada buvo norima pardavėjų sąskaita, tačiau tai neįmanoma.

„Labai nesupratome, ko norima, ir visada – iš prekybininkų: tai norima, kad jie mokėtų daugiau tiekėjams, bet kad mažiau kainuotų pirkėjams. Išeina, kad norėtų, jog prekybininkai dirbtų už dyką, o tiekėjai ir pirkėjai būtų patenkinti.

Nesupratome to tikslo. Toks tikslas yra utopinis, šioje Žemėje neegzistuoja, gal kažkur rojuje“, – „Vakarų ekspresui“ teigė R. Vainienė.

Vieno kalto negali būti

Vilniaus universiteto verslo mokyklos dėstytojas profesorius Mangirdas Morkūnas abejoja, ar problema yra viena maisto prekių vertės grandis.

„Vieną kažkurį nuskriaudus, jo sąskaita rinkos pokyčių nepadarysi. Paimsi iš kažko labai daug – ilgai to nedarysi“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Maisto tarybos narys.

Jo manymu, siekiamybė yra darbo efektyvumas.

© Statistika rodo, kad labiausiai iš maisto produktų per metus pabrango tam tikros rūšies mėsa. Asociatyvi „Pexels“ nuotr.

„Visi turime gyventi ir visi turime dirbti efektyviau – tai mus atves prie žemesnės kainos, dabar jau diskutuojama ne apie tai, kiek staigiai kažkurį grandinės dalyvį nuskriausti, iš ko atimti, o kaip efektyvinti grandinę.

Suteikime galimybę visiems užsidirbti, o kai visi daugmaž tolygiai uždirbs, reikia eiti į efektyvesnį procesą ir taip gausime mažesnę kainą.

Rinkos dalyviai pradėjo tai suprasti, man, kaip mokslininkui – suinteresuotam ne vienos grandinės dalies sėkme, o bendra sektoriaus sėkme – tai patinka“, – darbą taryboje komentavo M. Morkūnas.

„Tai darbas, pasitraukęs nuo trumpalaikių, lozunginių šūkių iki sisteminių problemų sprendimo. Aš manau, kad tai yra gerai“, – pridūrė jis.

O kas toliau?

Nepaisant to, kad kainų augimas nesustojo, nariai tarybos metus vertina palankiai.

Ekonomistas M. Dubnikovas mano, kad ji naudinga vien dėl galimybės visoms suinteresuotoms pusėms susėsti prie vieno stalo.

„Manau, kad tarybos pagrindinė funkcija ir šiek tiek nuveiktas darbas – kad visos suinteresuotos pusės tarpusavyje bendraudamos nušlifuoja savo nuomonių kampus“, – sako M. Dubnikovas.

Jis mano, kad artimiausioje ateityje taryba galėtų daugiau dėmesio skirti valstybės maisto rezervo formavimui.

„Kaip bus toliau – bus matyti, o paskutiniu metu matėme premjerės išsakytą iniciatyvą dėl rezervo peržiūros ir strategijos, kurią galbūt galėtų būti numatyta maisto tarybai, tai galėtų būti ateityje jos viena iš funkcijų ir didesnis įprasminimas“, – svarstė M. Dubnikovas.

Prekybos įmonių asociacijos vadovė R. Vainienė sako, kad taryboje pasigirdo užuominų apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatas maisto produktams.

„Kaip ir išgirdau – temų sąraše atsirado PVM lengvatos maisto produktams, tikslas kaip ir aiškesnis, bet konkrečių pasiūlymų nėra“, – sakė ji.

Mokslui taryboje atstovaujantis M. Morkūnas mano, kad ateityje reikėtų nepamiršti maisto gamintojų konkurencingumo – tai svarbu ir siekiant strateginių valstybės tikslų.

„Koronaviruso pandemija ir karas parodė, kad mūsų strategija – kiek įmanoma užtikrinti maisto gamybą šalyje, maisto tiekimo saugumas yra ne mažiau svarbus nei galutinė jo kaina.

Tiek perdirbėjai, tiek mažmenininkai supranta, kad jeigu jų kaina bus per didelė, tai vartotojas pradės dairytis į importines prekes.

Ilgalaikis tikslas yra padaryti konkurencingą sektorių, kuris dėl savo efektyvumo galės ne tik pasiūlyti mažesnę kainą vietinei rinkai, bet ir konkuruoti su importuojama produkcija, nes Lenkija mus čia jau spaudžia“, – kalbėjo M. Morkūnas.

Buvęs ministras, ūkininkas I. Hofmanas sako, kad taryba gali veikti ir spręsti svarbius klausimus, nors lengvų sprendimų tikėtis neverta.

„Formatas visai neblogas, nežinau, ar dar ką nors galima sugalvoti, bet klausimas – kokius įrankius ta taryba turi. Čia lengvų kelių ir sprendimų nėra“, – sakė I. Hofmanas.

O M. Morkūnas primena, kad maisto produktų kainos ir toliau kils, prie to gali prisidėti ir visuomenė, kuri nuolat tikisi pigesnių prekių.

„Kai pasileis pinigų iš antros pakopos pensijų fondų srautas, tai visuomenė matys kylančias, o ne krentančias kainas“, – sako M. Morkūnas.