Vandeniliu varomų automobilių bakai Lietuvoje dar sausi

Kol kas stotyje pagamintas žaliasis vandenilis naudojamas tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vandeniliu varomam automobiliui. Praėjusio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti šeši vandeniliu varomi automobiliai. Dar aštuonis tokius automobilius iš JAV parduoti atsivežė Klaipėdos įmonė „Saugos“.

Laukiama VERT leidimo

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad šiuo metu atliekami paskutiniai pasirengimo komercinei veiklai darbai.

„Pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio stotis Klaipėdos uoste veikia. Šiuo metu atliekame paskutinius pasirengimo komercinei veiklai darbus. Esame pateikę dokumentus Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) dėl veiklos atestato išdavimo. Šis dokumentas atvers galimybes pradėti žaliojo vandenilio tiekimą rinkai.

Potencialių klientų susidomėjimą jaučiame, tad viliamės, kad artimiausiomis savaitėmis galėsime pasidalyti žinia apie klientams atveriamus žaliojo vandenilio stoties vartus.

Pasirengimo komercinei veiklai etape stotyje pagamintas žaliasis vandenilis naudojamas Uosto direkcijos vandeniliu varomam automobiliui pildyti“, – teigė A. Latakas.

Anot jo, nors klientai į stotį dar neįleidžiami, objekte darbai vyksta intensyviai.

„Šiuo metu stotyje dirba įrangos gamintojų atstovai, kurie apmoko čia dirbsiančius Uosto direkcijos komandos narius. Jie bus atsakingi už stoties eksploatavimą ir priežiūrą. Tai įprasta praktika tokio sudėtingumo projektuose“, – sakė Uosto direkcijos vadovas.

Artimiausia stotelė – Rygoje

Kol Klaipėdos stotis dar nepradėjo aptarnauti klientų, artimiausios viešai prieinamos vandenilio degalinės portalo h2.live duomenimis veikia Rygoje, Taline ir Lenkijoje, netoli Gdynės.

Estija šioje srityje yra pažengusi kiek toliau. Nuo praėjusių metų rugsėjo Taline veikia vandenilio užpylimo stotelė, o gyventojai per „Bolt“ platformą jau gali išsikviesti vandeniliu varomą automobilį.

Į Talino gatves palaipsniui turi išreidėti 30 „Toyota Mirai“ automobilių, kurie yra pirmojo Baltijos šalyse visos žaliojo vandenilio vertės grandinės projekto dalis. Projektas apima žaliojo vandenilio gamybą, užpylimo infrastruktūrą ir automobilių parką.

Estija iki 2030 metų taip pat planuoja įgyvendinti Europos Sąjungos Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamento reikalavimus – vandenilio užpylimo stotys turėtų veikti pagrindiniuose transporto mazguose ir maždaug kas 200 kilometrų pagrindiniuose keliuose.

Milijardinės ES investicijos

Vandenilio infrastruktūros plėtra yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetų. Per Europos vandenilio banką ir Inovacijų fondą šiam sektoriui jau buvo numatyta skirti apie 2 mlrd. eurų.

Šios investicijos yra plano „REPowerEU“ dalis. Iki 2030 metų siekiama Europos Sąjungoje pagaminti 10 mln. tonų žaliojo vandenilio.

Vis dėlto susidomėjimas šiuo sektoriumi mažėja. 2023 metais paskelbtam kvietimui gauti finansavimą buvo pateikti 132 projektai, o 2024 metais – jau tik 61. Tai rodo mažėjantį investuotojų aktyvumą, nepaisant didelės paramos.

Klaipėdos projektas kainavo 12,5 mln. eurų

Klaipėdoje įrengtas ir birželio 5 dieną oficialiai atidarytas žaliojo vandenilio gamybos ir užpylimo kompleksas kainavo apie 12,5 mln. eurų. Per metus čia bus galima pagaminti apie 127 tonas žaliojo vandenilio. Tai yra tikrai nedidelis kiekis ir projektas vertinams daugiau kaip eksperimentinis. 

Vertinant pagal vidutinę Lietuvos automobilio ridą – apie 1,5 tūkst. kilometrų per mėnesį – tokio kiekio teoriškai pakaktų maždaug 700 vandeniliu varomų automobilių, tokių kaip „Toyota Mirai“, eksploatuoti.

Tuo metu Vilniuje statoma dar viena žaliojo vandenilio gamybos linija. Ją planuojama atidaryti šį rudenį. Planuojama, kad sostinės gatvėmis pradės važinėti ir vandeniliu varomi autobusai.