Vangiai pensijai kaupiantį jaunimą įspėja ekspertai: delsimas gali brangiai kainuoti

Mąstyti apie pensiją – ne per anksti

Finansų specialistai pastebi, kad jauni žmonės prioritetą teikia dabartiniams poreikiams: būstui, kelionėms, automobiliui ar kasdienėms išlaidoms, o tolimesnė ateitis jiems dabar neatrodo aktuali. Dėl to kaupti pinigus senatvei privačiuose fonduose jie nemato tikslo. 

„Net nežinau, ar sulauksiu aš tos pensijos. Esmės kaupti pinigus nematau. Geriau dabar gyventi absoliučiame komforte. O ir šiaip – kas garantuos, kad ateityje tie visi pinigai sugrįš“, – neslepia 22 metų pardavimų sektoriuje dirbanti Miglė.

„Sodros“ duomenimis, antroje pensijų pakopoje šiuo metu kaupia tik apie 8,6 proc. jaunų žmonių, kuriems priskiriami 18-29 metų gyventojai. Ekspertai sako, kad tai rodo menką finansinį raštingumą ir pataria – nereikėtų bijoti atsidėti dalį pinigų geresnei senatvei.

„Jokio kartėlio nėra – pinigai liks jums. Žmogus nuo savo atlyginimo atsideda 3 procentus antrai pensijų pakopai ir išėjus į senatvę gauna kiek didesnę pensijos išmoką“, – sako Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Jis primena, kad būtent ankstyvas kaupimas pensijai leidžia sukaupti didžiausią finansinę naudą. Net ir nedidelės reguliarios įmokos per ilgą laiką gali užauginti nemažą sumą. 

Be to, A. Bartkus primena, jog kaupiančiuosius privačiai papildomomis įmokomis skatina valstybė.

„Iš valstybės biudžeto yra mokama 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio subsidija tam, kad padėti ir paskatinti kaupimą tų, kurie uždirba vidutinę algą. Jei žmogus nekaupia pensijai – subsidija nepriklauso. Kitaip tariant, subsidija skiriama už „gerą elgesį“ – tiems, kurie atsakingai rūpinasi savo ateitimi“, - pridurė A. Bartkus.

Pinigus kojinėje gali sugraužti infliacija

Ekspertai įspėja, kad laikyti santaupas grynaisiais – vienas neefektyviausių sprendimų. Infliacija kasmet mažina pinigų perkamąją galią – už tą pačią sumą ateityje bus galima įsigyti mažiau prekių ir paslaugų.

„Jaunas žmogus nėra subrendęs kaupti būtent pensijai – jis kaupia, bet ne senatvei, o savo ateičiai. Bet pinigų jokiu būdu negalima kaupti kojinėje – ilgainiui ją sugrauš infliacija, – sako finansinio raštingumo specialistė Elvyra Kudrešovienė.

Pavyzdžiui, jei infliacija siekia 3-4 proc. per metus, per keliolika metų santaupų vertė gali reikšmingai sumažėti.

Finansinio raštingumo trūkumas

Laivų remonto įmonėje dirbantis Mindaugas užsimena, kad kaupti pensijai neplanuoja, nes bijo, kad pinigai bus įkalinti – negalės pasiimti jų tada, kada išties prireiks. 

„Man tie 50-80 eurų, kuriuos atima kas mėnesį yra svarbūs šiandien“, – neslepia 26-erių klaipėdietis.

Finansų specialistė pabrėžia, kad svarbiausias veiksnys kaupiant pensijai yra laikas. Jaunas žmogus gali kaupti mažesnėmis sumomis, tačiau sukaupti daugiau nei tas, kuris pradeda taupyti gerokai vėliau.

„Ta baimė veikiausiai kyla dėl pernelyg dažno įstatymų keitimosi – jaunas žmogus nemato pastovumo. Bet bijoti tikrai nėra ko. Ateičiai ruoštis reikia, tad galima investuoti nedideles sumas be panikos, kad nebus galimybės valdyti pinigus. Esminis dalykas – edukacija. Svarbu mokytis finansinio raštingumo“, - sako E. Kudrešovienė.

Ekspertė pabrėžia ir investicijų grąžos reikšmę. Antros pakopos pensijų fondai investuoja į akcijas, obligacijas bei kitus finansinius instrumentus, kurie ilgainiui gali generuoti didesnę grąžą nei įprastas pinigų laikymas sąskaitoje.

Vis dėlto primenama, kad ilgalaikis investavimas paprastai leidžia amortizuoti trumpalaikius ekonomikos svyravimus. Kuo ilgesnis kaupimo laikas, tuo mažesnė trumpalaikių krizių įtaka.

Ateitis priklausys nuo sprendimų

Demografinės tendencijos rodo, kad ateityje dirbančiųjų skaičius mažės, todėl vien valstybinės pensijos gali nepakakti įprastam gyvenimo lygiui išlaikyti. Dėl to ekspertai ragina jaunus žmones kuo anksčiau pradėti rūpintis ateities finansais.

„Va ateis laikas, kai norėsis automobilio „Dacia“, bet teks pasitenkinti tik „opeliu“. Tad svarbu kaupti ateičiai, kad tie poreikiai būtų sėkmingai įgyvendinti“, – pabrėžia ekonomistas A. Bartkus.

Anot E. Kudrešovienės, net ir nedidelis, bet nuoseklus kaupimas yra geriau nei visiškas neveikimas. „Svarbiausia – suprasti, kad pinigai turi „dirbti“, o ne gulėti nejudinami“, – sako ekspertė.