Verslas apie mokesčių reformą: neprašome padėti, tik palikite mus ramybėje ir netrukdykite

Reformos kritikai sutaria: didėjanti bendra mokesčių našta verslą skatins eiti į šešėlį, slėpti pajamas ar išsikelti į kitas valstybes, o mažiausias pajamas uždirbančius – nutraukti individualią veiklą.

Reformos kritikai sutaria dėl vieno – patys smulkiausi verslai neturi nukentėti nuo šios reformos.

Išnyks kaip dūmas

Šiuo metu turintys verslo liudijimą smulkieji verslininkai gali dirbti, jeigu jų metinės pajamos yra ne didesnės nei 45 tūkst. eurų. Pristatyta mokesčių reforma numato, kad individualią veiklą jie turės registruoti, pasiekę 20 tūkst. eurų apyvartą.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) šią veiklą vykdantiems asmenims nuo 2026 m. turėtų augti 5 proc. – nuo dabartinių 15 proc. iki 20 proc.

Mes šita reforma tiesiog sunaikinsime pačius mažiausius verslininkus.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė ir Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė pastebi, kad pajamų riba mažinama daugiau kaip dvigubai.

„Jeigu tai bus padaryta, manau, kad ta veiklos forma kaip tokia išnyks. Žmonės, kurie užsiėmė individualia veikla, išeis į šešėlį arba į Užimtumo tarnybą, senjorai daugiau nebeprisidurs pajamų.

Mes šita reforma tiesiog sunaikinsime pačius mažiausius verslininkus“, – Alfa.lt sakė D. Matukienė.

Pasak jos, šiuo metu verslo liudijimą turintys asmenys užsiima pačia įvairiausia veikla: malkų ruoša, siuvimu, mezgimu, kitais smulkiais darbeliais.

„Vieną vakarą man paskambino moteris, kuri visą žiemą mezga ir paskui vieną dieną ateina į turgų ir tas kojinytes pardavinėja. Tai ji sako: aš susirasiu kažką kita, mokėjau mokesčius, dabar nieko nemokėsiu. Ta veikla jai užsiimti neapsimokės“, – pasakojo D. Matukienė.

Smulkiųjų verslininkų atstovė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu verslo liudijimą galima išsiimti vienai ar penkioms dienoms per mėnesį, pavyzdžiui, šeštadieniams, kai žmogus prekiauja turguje savo gaminiais.

Žmonėms, kurie visą laiką gavo valdišką atlyginimą, sunku suvokti, ką reiškia, kai žmogus pats užsidirba duoną.

„Bet reformos sumanytojai argumentuoja, kad žmogus dirba visą savaitę (mezga kojines).

Palaukite, o kiek tų kojinių parduoda. Žmonėms, kurie visą laiką gavo valdišką atlyginimą, sunku suvokti, ką reiškia, kai žmogus pats užsidirba duoną.

Todėl jie sako, kad reikia visus individualiai dirbančiųjų mokesčius priartinti prie tų, kurie mokami dirbant pagal darbo sutartį“, – sakė D. Matukienė.

Jos nuomone, tai neteisinga, nes individualiai dirbantis žmogus pats viskuo rūpinasi – ir darbo priemonėmis, ir medžiagomis, ir transportu, kuriuo vyksta į turgų, kur irgi susimoka už prekybos vietą.

„Galų gale smulkusis verslininkas turi sumuštinį įsidėti ir šilčiau apsirengti, nes pardavinėja lauke.

Apie tai niekas negalvoja, bet reikalauja jų mokesčius sulyginti su tais, kuriems darbdavys parūpina ir darbo priemones, ir žaliavas, ir šiltą darbo vietą. Tai labai neteisinga“, – mano asociacijos prezidentė.

Dalia Matukienė: mokesčių reformą vertinu kaip chaosą. BNS foto

Mokesčių našta „labai didėja“

D. Matukienė atkreipė dėmesį, dabar egzistuojanti mažosios bendrijos darbo forma taip pat sulauktų pokyčių, nors apie tai mažai kas kalba. Lietuvoje registruota apie 30 tūkst. mažųjų bendrijų.

Pasak jos, dabar mažosios bendrijos vadovas gali dirbti pagal civilinę sutartį (CV). Tokia darbo forma jam leidžia mokėti tik gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Bet dirbti pagal CV ir mokėti tik GPM jis gali tik tuomet, kai dirba kitur visą darbo dieną, kai yra moksleivis, studentas, pensininkas (pavyzdžiui, anksti į užtarnautą poilsį išėjęs kariškis).

„Kitaip tariant, žmogus, jau draustas visomis prasmėmis, turintis visas socialines garantijas, dar prisiduria pajamų, veikdamas kaip mažosios bendrijos vadovas.

Dabar numatoma ir juos sulyginti, kad jie antrąkart mokėtų visus mokesčius ir socialines įmokas. Tai labai neramina“, – pastebėjo D. Matukienė.

Mokesčių reforma palies absoliučiai kiekvieną individualia veikla užsiimantį žmogų – nuo pirmo uždirbto euro.

Finansų ministerija (FM) tikina, kad 75 proc. individualia veikla besiverčiančių žmonių situacija po reformos iš esmės nesikeis – apmokestinimo pokyčiai iš esmės palies tik aukštesnių pajamų gavėjus. O iki 10 tūkst. eurų pajamų gaunantiems asmenims mokesčiai nedidės.

D. Matukienė su tuo nesutinka ir pateikia pavyzdį: „Dabar, jeigu žmogus nenori rinkti visokių popierių ir kvitų, tarkime, už degalus, leidžiama iš visos išlaidų sumos atskaityti 30 proc. ir už juos nemokėti mokesčių.

Ta riba sumažinama iki 20 proc. Tai reiškia, kad mokesčiai didėja mažiausia 10 proc.

Paprastame UAB‘e į išlaidas (teisingus atskaitymus) galima įtraukti darbo užmokestį, mokesčius, kitas išlaidas. Individualia veikla dirbantiems sakoma: jeigu jūs nepasirenkate tų 20 proc., bet išsimokate sau ar žmonėms atlyginimus, šios sumos į išlaidas įtraukti negalite.

Tai kaip galima sakyti, kad nepalies.“

D. Matukienės nuomone, mokesčių reforma palies absoliučiai kiekvieną individualia veikla užsiimantį žmogų – nuo pirmo uždirbto euro.

„Manau, kad mokesčių našta labai didėja. Antras dalykas, kiekvienas toks pakeitimas sukelia tokį nerimą, tiek visokiausi dalykų, kad tie žmonės, kuriuos skatini verslauti, būti verslius, atsakingus, jie tiesiog viską meta arba slepia savo pajamas.

Todėl manau, kad numatomi pokyčiai yra blogis“, – sakė ji.

D. Matukienė mano, kad mokesčių didinimas skatins smulkiuosius verslininkus eiti į šešėlį, o kitus – registruoti veiklą ir mokesčius mokėti kitose valstybėse.

„Tie, kurie yra mobilūs, važinėjantys, jie sako: mūsų nepagąsdinsite, aš tą savo veiklą atsidarysiu Kipre, Emyratuose, sėdėsiu Lietuvoje, bet mokesčius susimokėsiu Kipre ar dar kur nors.

Nes yra šalių, kur smulkusis verslininkas kartą per metus susimoka 5 proc. pajamų mokestį ir galvos sau nekvaršina“, – sakė ji.

D. Matukienės nuomone, smulkiuosius verslininkus paveiks ir planuojami NT mokesčiai. „Kažkur Balbieriškyje sukiužusios trobelės, kurios vertė yra 7 tūkst. eurų, savininkas jau mokės mokesčius. „Iš ko mokės tas žmogelis, kuris gal ne visada turi ką pavalgyti“, – stebėjosi D. Matukienė.

Gina laisvę pasirinkti

D. Matukienė neigiamai vertina pagrindinį reformos sumanytojų argumentą, kad dirbantys savarankiškai yra socialiai neapsaugoti, todėl esą reikia sulyginti jų mokamus mokesčius ir socialinio draudimo įmokas su asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis.

„Kuris žmogus, dirbantis savarankiškai, negavo medicinos paslaugų? Tokio atvejo Lietuvoje nėra. Valdantieji baksnoja pirštu, esą advokatas rodo, kad per metus uždirba 5 tūkst. eurų.

Tai jis pats atsakingas, kad pasirinko tokį būdą ir nerodo visų pajamų. Tai tegul valdžia gaudo, jei nori, tokius advokatus už mantijų.

Bet verslo liudijimus daugiausia išsiima visokie korepetitoriai, siuvėjai, mezgėjai, malkų gamintojai. Jiems tai dažniausiai papildoma veikla ir jie susimoka mokesčius ir socialinį draudimą.

O jeigu tai ir vienintelė veikla, gal jis nori taip gyventi. Tai jo atsakomybė“, – svarstė ji.

Smulkieji verslininkai neprašo valstybės paramos ir pagalbos, tik prašo palikti juos ramybėje.

D. Matukienė pabrėžė, kad smulkieji verslininkai neprašo valstybės paramos ir pagalbos, tik prašo palikti juos ramybėje. „Dažnai mes sakome: jūs mums nepadėkite. Jūs tik netrukdykite. Toks yra mūsų smulkiojo verslo požiūris į visas mokesčių reformas“, – sakė ji.

Smulkiojo verslo atstovės neįtikina ir valdančiųjų tikinimas, kad individualia veikla besiverčiantys gaus mažesnę pensiją. „Bet jeigu taikomos tokios formulės, kad didėjant įmokoms tavo pensija beveik nesikeičia arba didėja 3 eurais, tai kas motyvuoja tas įmokas mokėti?

Žmonės nepasitiki pačia socialinio draudimo sistema ir patys kaupia senatvei. Pensijų sistema reformuojama kas kelerius metus, kas gali pasitikėti tokia valstybės politika?“ – kalbėjo D. Matukienė.

„Mokesčių reformą vertinu kaip chaosą“, – apibendrino ji.

Perspėja dėl didėjančių mokesčių

Laisvės partijos, įeinančios į valdančiąją koaliciją, pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad reikšmingas mokesčių didinimas pakenktų verslams ir ekonomikos augimui.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) dėl rengiamos mokesčių reformos pateikė savo siūlymus, nenumatytus FM paviešintame pakete.

Antai šiuo metu smulkiosioms įmonėms, kurių pajamos neviršija 300 tūkst. eurų ir kurios turi ne daugiau kaip 10 darbuotojų, Lietuva taiko lengvatinį pelno mokesčio tarifą.

EIM vertinimu, taikant tokį modelį stabdomas mažų įmonių augimas, nes joms yra finansiškai naudingiau mokėti lengvatinį tarifą. Ministerija siūlo atsisakyti darbuotojų skaičiaus kriterijaus ir taikyti Pasaulio banko rekomenduojamą modelį.

Reikšmingas mokesčių didinimas pakenktų verslams ir ekonomikos augimui.

Pagal jį iki 38,5 tūkst. eurų pelno arba 300 tūkst. eurų pajamų įmonės mokėtų 5 proc. tarifą, o viršijus ją būtų mokamas 15 proc. tarifas nuo viršijamos dalies.

Laisvės partijos valdoma ministerija kartu siūlo pirmiems dvejiems veiklos metams taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą, nes daugelis įmonių pelningos tampa vidutiniškai po dvejų metų veiklos.

Aušrinė Armonaitė: per pirmuosius dvejus veiklos metus netenkame apie 50 proc. įsikūrusių naujų įmonių. ELTA

„Per pirmuosius dvejus veiklos metus netenkame apie 50 proc. įsikūrusių naujų įmonių. Neapmokestindami pelno pirmuosius dvejus metus padėtume įmonėms įsitvirtinti, augti ir išsilaikyti rinkoje“, – sakė A. Armonaitė.

EIM taip pat siūlo sudaryti vadinamąjį neapmokestinamąjį krepšelį, į kurį būtų įtrauktos tam tikros darbdavio darbuotojams suteiktos pajamos natūra, kurios nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Į krepšelį siūloma įtraukti nemokamą arba iš dalies kompensuojamą maitinimą darbuotojui, parkavimo vietos ir kelionės į darbą išlaidas, sveikatinimo paslaugas, apgyvendinimą, papildomą sveikatos draudimą šeimos nariams ir darbo vietos įrengimą namie.

Bendra neapmokestinamo krepšelio suma, kuri būtų skiriama darbuotojui, galėtų siekti 5 proc. nuo darbuotojui apskaičiuoto bruto darbo užmokesčio. Jei lengvata galiotų dabar, vidutines pajamas gaunančio asmens metinis krepšelis būtų apie 1148 eurus.

EIM vertinimu, verslo liudijimai kaip mažesnio apmokestinimo veiklos vykdymo forma turėtų išlikti ir būti susieti su kasmet kintančiu dydžiu, pavyzdžiui, vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Taip būtų išvengta nuolatinio ribos dydžio peržiūrėjimo ir keitimo.

EIM atkreipia dėmesį, kad FM siūlymu mokestinė našta pagal individualią veiklą dirbantiems asmenims reikšmingai didėja: 5 proc. didinamas GPM tarifas bei papildomai nuo 30 proc. iki 20 proc. mažinamos prezumpcinės (tikėtinos) išlaidos, įvedamos nedarbo draudimo įmokos „Sodrai“.

Tai reiškia, kad asmeniui, uždirbusiam 40 tūkst. eurų, reali mokestinė našta padidėtų beveik 10 proc.

Todėl ministerija siūlo atsisakyti prezumpcinės išlaidų mažinimo iniciatyvos ir mato rizikų dėl savarankiškai dirbančių asmenų įtraukimo į nedarbo draudimo sistemą, kadangi tokios sistemos atsiradimas leistų daliai visuomenės tuo piktnaudžiauti.

Tarp kitų ministerijos pasiūlymų – minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) suvienodinimas.

Liberalai: didinti mokesčių negalima

FM pateiktą projektą kritikuoja valdančiajai koalicijai priklausantys Seimo liberalai.

Jų nuomone, siūloma mokestinė našta suvaržys smulkųjį verslą bei sukurs prielaidas plėstis ekonomikos šešėliui, nes didesnių mokesčių sulaukę savarankiškai dirbantys asmenys gali pasirinkti dalį pajamų slėpti.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija kai kurias mokesčių reformos vietas siūlo tobulinti, kad ji labiau atitiktų liberalias nuostatas, suderėtas pagal 2020 m. pabaigoje priimtą Vyriausybės programą.

Frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, palengvinusi sąlygas veiklai ir kapitalui, valstybė iš kitos pusės taikosi į savarankiškai dirbančių žmonių sėkmę.

Pačių smulkiausių verslininkų mokestinių įsipareigojimų prilyginimas prie dirbančių pagal darbo sutartis iš esmės naikina individualios veiklos institutą.

FM pateiktas paketas numato, kad pagal verslo liudijimą save išlaikantys žmonės, uždirbę 20 tūkst. eurų apyvartos, turės registruoti individualią veiklą. Šią veiklą vykdantiems žmonėms gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo 2026 m. pagal projektą turėtų augti iki 20 proc. (dabar tarifas siekia 15 proc.).

Eugenijus Gentvilas: nei dizaineriai, nei smulkūs ūkininkai, nei advokatai ar kiti save samdantys žmonės nebus patenkinti, kad valstybė varžo jų galimybes, todėl dalis jų neišvengiamai trauksis į šešėlį. ELTA

„Ministerijos užmojis artinti savarankiškai dirbančių, kitaip sakant, pačių smulkiausių verslininkų mokestinių įsipareigojimų prilyginimas prie dirbančių pagal darbo sutartis iš esmės naikina individualios veiklos institutą.

Nei dizaineriai, nei smulkūs ūkininkai, nei advokatai ar kiti save samdantys žmonės nebus patenkinti, kad valstybė varžo jų galimybes, todėl dalis jų neišvengiamai trauksis į šešėlį.

Akivaizdu, kad savarankiškiausiems, aktyviausiems lietuviams labiau apsimokės savo profesinę veiklą registruoti kad ir Latvijoje arba Estijoje, kur mokestiniai tarifai palankesni.

Todėl mes tokių mokesčių pasiūlymų netoleruosime – kaip ir reformoje įžvelgiamo mokesčių progresyvumo“, – pabrėžė E. Gentvilas.

Mokesčių reformos pakete Seimo liberalai įžvelgia ir neatitiktį principinei Vyriausybės programos nuostatai, kad „maksimali laisvė veikti verslui“ yra „pagrindinis ekonomikos pertvarkos ir tolesnio augimo garantas“.

„Deja, reforma laisvę veikti verslui daro ne maksimalią, o mažina. Vyriausybė 2020 m. planavo didinti lanksčių darbo formų prieinamumą, tačiau aktyviems žmonėms būtinas lanksčias darbo formas projektas iš esmės naikina“, – teigė liberalų frakcijos seniūnas.

E. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad mokesčių reformos procedūra paneigė ir kitą pačios Vyriausybės įsipareigojimą – vengti „neišdiskutuotų mokesčių sistemos pakeitimų“ ir laikytis principo, kad „apie tokius pakeitimus suinteresuotieji asmenys būtų informuojami iš anksto“.

„Mes, kaip koalicijos partneriai, nebuvome informuoti iš anksto, jau nekalbant apie mokesčių mokėtojus. Tačiau dar nevėlu. Todėl mes ir diskutuojame, kad jokie mokesčiai neįsigaliotų jų išsamiai neaptarus – su visomis interesų grupėmis ir iš anksto“, – pabrėžė jis.

Opozicija kritikuoja iš peties

Savo ruožtu opozicija teigia, kad valdančiųjų pristatyta pertvarka yra ne mokesčių reforma, o mokesčių didinimas, papuoštas keliais blizgučiais.

Seimo Darbo partijos frakcija mano, kad siūloma mokesčių reforma ne tik skatins verslus trauktis į šešėlį, bet ir gerokai sumažins žmonių lėšas.

Siūloma mokesčių reforma ne tik skatins verslus trauktis į šešėlį, bet ir gerokai sumažins žmonių lėšas.

Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio teigimu, FM pasiūlytas projektas niekuo nesusijęs su reforma, nes tėra eilinis mokesčių didinimas ja prisidengiant.

Andrius Mazuronis: valdantieji iškrito iš mėnulio – augant palūkanoms ir žmonėms sunkiai beišgalint susimokėti būsto paskolas, jie siūlo didesnius, naujus mokesčius . ELTA

„Tai – ne mokesčių reforma, o mokesčių didinimas, papuoštas keliais blizgučiais, labiau susijusiais su administravimu, nei realiai pagerinsiantis dirbančių, mažas ir vidutines pajamas gaunančių žmonių situaciją.

Smulkusis ir vidutinis verslas yra prioritetas, kurio nevalia žlugdyti“, – teigė Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis.

Tai – ne mokesčių reforma, o mokesčių didinimas, papuoštas keliais blizgučiais, labiau susijusiais su administravimu.

Opozicinė Darbo partijos frakcija nepritaria degalų akcizų didinimui, taip pat kritikuoja nekilnojamojo turto mokesčio galimybę.

„Panašu, kad valdantieji iškrito iš mėnulio – augant palūkanoms ir žmonėms sunkiai beišgalint susimokėti būsto paskolas, jie siūlo didesnius, naujus mokesčius, kurie yra visiškai ne laiku.

Reforma yra neišdiskutuota ir neparengta tinkamai svarstyti Seime, kitaip tariant, siūta baltais siūlais, imituojant darbą“, – sakė A. Mazuronis.

Frakcija atkreipė dėmesį, kad bendras siūlomas mokesčių reformos paketas valstybės biudžetui duotų tik 200 mln. papildomų pajamų 2026-aisiais.

Darbo partijos frakcija ragina nustatyti konkrečią datą – NPD sulyginti su MMA iki 2026 m. pabaigos.

„Teisingesnis NPD taikymas galėtų būti teisingesnės mokesčių reformos pagrindas, tačiau pasakyti teoriškai, kad tai kada nors įvyks, nėra ambicinga, o tiesiog socialiai nepateisinama“, – sakė Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Patys smulkiausi verslai neturi nukentėti nuo šios reformos.

Individualios veiklos apmokestinimo klausimai, anot parlamentaro, yra nesubalansuoti, negalima individualiai dirbančiųjų priskirti prie darbuotojų, kurie dirba pagal darbo sutartį.

„Suprantame, kad didesnes pajamas gaunantys gali mokėti didesnius mokesčius. Tačiau patys smulkiausi verslai neturi nukentėti nuo šios reformos. Jiems turi būti sudarytos galimybės oriai užsidirbti“, – teigė V. Gapšys.