Nuo šių metų pradžios įsigaliojusios Akcizų įstatymo pataisos numato, kad Lietuvoje akcizais bus apmokestinami visi nealkoholiniai saldinti gėrimai, kurių sudėtyje pridėtinių cukrų kiekis 100 mililitrų viršija 2,5 gramo ar saldiklių, taip pat gėrimų koncentratai.
Įmonės „G sportas“, valdančios sportui ir sveikatinimui skirtų papildų parduotuvių „Maistas sportui“ tinklą, vadovas Vidmantas Šmitas sako, jog teisės akto pakeitimo projekte apie saldiklius nebuvo užsiminta.
„Įstatymo projekte tos sakinio pabaigos apie saldiklius tikrai nebuvo. Nežinome kas ir kodėl tai įrašė (...) Labai sunku pasakyti, kodėl“, - sakė V. Šmitas.
Būtent ši detalė lėmė, kad akcizu apmokestinamomis prekėmis tapo įmonės parduotuvėse parduodami baltyminiai kokteiliai - dėl to jie gerokai brangsta.
„Įstatymas yra skirtas nesveikų ir žalingų produktų vartojimo mažinimui, bet dabar dietiniai produktai, kuriuos, siekiant žmogų atvesti į sveiką mitybą, neretai skiria ir dietologai, taps apmokestinti akcizais nes juose naudojami saldikliai - sveikesnė cukraus alternatyva.
Paradoksas, bet „Coca-cola“ buteliukas brangsta 20-50 centų, o sveikatinimui skirto produkto pakuotė - beveik 11 eurų“, - aiškino „G sportas“ vadovas.
Be to, jis teigia turįs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išaiškinimą, kad prie saldintų gėrimų koncentratų priskiriamas baltyminis kokteilis yra maistas.
„Kreipėmės į tarnybą, kuri ir reguliuoja šių produktų įteisinimą ir registraciją, išaiškinimo - ar galime kokteilius vadinti maisto papildais. Gavome atsakymą, kad tai maistas.
O įstatyme nurodyta, kad kūdikių maitinimui skirtiems mišinukams, farmacijos produktams ir maisto papildams akcizas netaikomas.
Taigi, yra tam tikras institucijų nesusikalbėjimas“, - kalbėjo V. Šmitas.
Anot jo, norint padaryti baltyminį kokteilį geriamu, tam naudojami saldikliai - daug geresnė alternatyva nei pridėtinis.
Jis stebisi ir tuo, kad saldintiems gėrimams įstatymas atskirus tarifus numato pagal cukraus kiekį, o saldikliai apmokestinami bendrai, neatsižvelgiant - kokią dalį produkto jis sudaro.
„Be to, rinkoje yra ir natūralių saldiklių, kurie yra sveikatingumo produktai. Ir jie neišskirti. Dėl to vartojant sveikus ir vengiant žalingų produktų esi apmokestinimas.
Šioje gerovės valstybėje siekiant sveikesnės visuomenės produkcija brangsta apie 30 procentų, o tai be abejonės atitolins vartotoją nuo sveiko pasirinkimo.
Aš nekalbu tik apie mūsų produktą, bet mes atstumiame žmogų nuo sveiko gyvenimo būdo, kurio ir siekia įstatymo pataisos “, - kalbėjo V. Šmitas.
„G sportas“ direktorius sako, kad jo vadovaujama bendrovė po įstatymo pataisų privalo registruotis kaip akcizo mokėtojai: „Kaip alkoholio ir rūkalų pardavėjai. Bet jie žymimi specialiomis banderolėmis, o kaip žymėti mums - atsakymo taip ir negavome, kontrolė lieka neaiški.“
Jis neabejoja, kad pataisa turės nemažai neigiamų pasekmių tiek vartotojams, tiek verslui.
„Vartotojui smarkiai brangsta produkcija, dėl to kils jų nepasitenkinimas mūsų verslas turės neįtikėtinai didelę administracinę naštą. Ilgiau nei 30 metų dirbanti kompanija gali susidurti su smarkiai mažėjančiu klientų ratu.
Nors bendrai daug prisidedame prie visuomenės sveikatinimo ir buvome už tai, kad perteklinio cukraus naudojimas būtų ribojamas, aš pats visą laiką buvau tik už šį mokestį nes gerai supratu gazuotų saldžių gėrimų žalą žmogaus organizmui. Ir visą laiką visus aplinkinius skatinau jų negerti“, - kalbėjo V. Šmitas.
VE.lt paprašė įstatymo pataisas rengusios Finansų ministerijos komentaro - ar tikrai dalis apie saldiklius atsidaro vėliau nei su verslu suderintas projektas.
Gavę atsakymą tekstą papildysime.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą