Vidmantas Janulevičius

Vidmantas Janulevičius. Kelios pastabos dėl MMA: prisižaisime

(2)

Lietuvos bankas teigia, kad 2025 metais minimalioji mėnesinė alga (MMA) galėtų augti iki 1070 eurų. Išgirdus tokius siūlymus, peršasi keistos analogijos. Nes 2023 metais ekonomika traukėsi 0,3 proc., tačiau MMA augo 10 proc., o šiais metais prognozuojamas ekonomikos augimas, tada net keista, kodėl tiek mažai didinamas MMA, t. y. tik 16 procentų, kai ekonomika prognozuojama augs kartais greičiau nei 2023 metais? Bet jei rimtai, tai situacija nebejuokinga. Arba kažkas stokoja atsakomybės, arba politinis ciklas su trejais rinkimais daro savo juodą darbą.

Bet apie viską iš eilės.

Šių metų pirmą pusmetį MMA Lietuvoje siekia 924 eurus ir yra 13 tarp 22 Europos Sąjungos šalių, kurioje MMA taikomas. Estijoje MMA šiuo metu siekia 820, o Latvijoje – 700 eurus, Lenkijoje – 978 eurus. Vokietijoje MMA šių metų pradžioje siekia 2054 eurus. Vertinant eurais, MMA Lietuvoje yra kiek mažesnis nei MMA JAV, kur MMA šių metų pradžioje siekia 1137 eurus.

Tačiau reikia suprasti, kad euro vertė Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi. Klausimas, kiek kiekvienos šalies pilietis gali nupirkti prekių ir paslaugų už tuos eurus, kurie sudaro MMA. Toks vertinimas yra daug tikslesnis ir teisingesnis, vertinant atlygimų skirtumus tarp šalių. Siūlau atlyginimus ir MMA lyginti būtent perkamosios galios standartais, t. y. kokią perkamąją galią darbuotojas įgyja gaudamas kad ir tą patį MMA skirtingose šalyse.

Pavyzdžiui, jei Maltoje ir Lietuvoje MMA skiriasi tik vienu euru (Maltoje ji siekia 925 eurus), tačiau dirbančiųjų Lietuvoje perkamoji galia (daugiau prekių ir paslaugų gali nupirkti) yra didesnė. MMA Lietuvoje perkamosios galios standartais (PGS) siekia 1172, o Maltoje – 1029. Kaip MMA perkamosios galios standartais atrodo mūsų kaimyninėse šalyse? MMA Estijoje siekia – 840 PGS, Latvijoje – 823 PGS, Lenkijoje – 1491 PGS. O dabar staigmena! MMA JAV perkamosios galios standartais yra mažesnė nei Lietuvoje ir siekia tik 837 PGS, net jei eurais ji yra didesnė.

Šie skirtumai gali lemti visiškai absurdišką situaciją. Pavyzdžiui, Lietuvoje galioja taisyklė, kad MMA transporto sektoriuje siekia MMA x 1,65. Mes puikiai žinome, kad Lietuvos krovinių vežėjai keliais daug dirba Vokietijoje, Prancūzijoje vykdydamos kabotažo darbus. Taigi jei 2025 metais MMA Lietuvoje siektų 1070 eurus, tai MMA transporto sektoriuje eurais siektų 1766 eurus arba 2239 PGS per mėnesį, t. y. daugiau nei MMA Vokietijoje (1930 PGS). Ar gali man kas nors paaiškinti, kokia būtų tokio sprendimo logika ir pagrįstumas?

Galų gale, mes visi puikiai suprantame, kad darbo užmokestis mokamas iš sukurtos pridėtinės vertės. Ar mūsų pridėtinė vertė jau siekia Vokietijos ekonomikos lygį? Manau visiems aišku, kad ne. 2023 metais vienas dirbantysis Lietuvoje sukūrė apie 44 tūkst. eurus pridėtinės vertės, Vokietijoje – beveik 82 tūkst. eurų pridėtinės vertės. Skirtumas, pripažinkime, šokiruojantis.

Lietuvoje praėjusiais metais vidutiniškai vienam darbuotojui buvo sumokėti beveik 24 tūkst. eurų atlygimo per metus (kitaip tariant, įmonė vidutiniškai patyrė tokius metinius vienos darbuotojo išlaikymo kaštus), Vokietijoje tuo pačiu metu ši suma siekė beveik 47 tūkst. eurų. Lietuvos įmonei nuo vieno darbuotojo liko 20 tūkst. eurų, kuri gali būti skirti investicijoms ir pelnui formuoti, o Vokietijos įmonei nuo vieno darbuotojo liko 35 tūkst. eurų. Kitais žodžiais sakant, bendrosios vertės suma, skiriama atlyginimams Vokietijoje, yra didesnė nei Lietuvoje generuoja vienas darbuotojas per metus.

Dar įdomiau yra tai, kad Lietuvoje darbuotojų atlyginimams skiriama bendrosios pridėtinės vertės dalis jau yra didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. 2023 metais vidutiniškai Europos Sąjungoje apie 52 proc. bendrosios pridėtinės vertės yra skiriama darbuotojų atlyginimams, o Lietuvoje ji jau siekė net 54 procentus. Gal verta apie tai susimąstyti, ir toliau planuojant beatodairiškai didinti atlyginimus. Tačiau reikia suprasti, kad didesnės pridėtinės vertės dalies skyrimas atlyginimams mažina įmonių investicinį potencialą, riboja galimybes investuoti į technologinę produktyvumo didinimo dedamąją.

Galų gale visoje ES būtent atlyginimų didinimas vertinamas kaip viena iš tų rizikų, kuris didina infliaciją ir atitolina visų taip laukiamus bankų palūkanų pokyčius. Mes esame tik viena ES dalis, bet jei ir kitos elgsis kaip pametusios galvą, laukiamas ECB sprendimas nuo mūsų tols kartu su geresnėmis skolinimosi sąlygomis.

Ir baigdamas galiu tik išreikšti viltį, kad grįšime kažkada nuo politinės prie ekonominės logikos sprendžiant tokius svarbius dalykus kaip MMA. Jeigu prie ekonominės logikos negrįšime patys, anksčiau ar vėliau mus prie to sugrąžins prarastas konkurencingumas. Investicijos akivaizdžiai traukiasi, ekonomikos sveikata blogėja dėl daugelio priežasčių, neužkraukime mūsų verslui papildomų problemų. Nes darbuotojai gali neilgai džiaugtis dideliais atlyginimais, jei neliks darbo vietų.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder