Vieniems siūlo padidinti pensiją 300 eurų, kitiems – ne: diskriminacija ar bandymas įsiteikti?

Vis tik projekto rengėjai nepateikė net preliminarių skaičiavimų, kiek tokia naujovė kasmet atsieitų valstybei ir iš kur tuos pinigus reikėtų traukti.

Specialistai neslėpė, kad toks siūlymas neargumentuotai iškelia GMP darbuotojus virš kitų, nes sunkias sąlygas, krūvį ir riziką patiria daug kitų darbuotojų. Tad kyla klausimas, ar valstybinės pensijos iš viso yra reikalingos?

Artėjant rinkimams Seimas prieštarauja pats sau?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) neslėpė, kad šis siūlymas kelia daug klausimų.

Anot jos, įstatymo projekto iniciatoriai prilygina GMP darbuotojų darbą policijos, priešgaisrinės saugos pareigūnų statutinei tarnybai.

„Vis tik, toks prilyginimas kelia aibę klausimų, nes norintiems pradėti tarnauti statutinėje tarnyboje keliami specifiniai reikalavimai, pradedant priesaika Lietuvos valstybei, pareigūnams taikomais apribojimais (pvz., draudimas dalyvauti politinių partijų veikloje, eiti renkamas pareigas ir pan.) ir baigiant privalomais fizinio parengimo normatyvais.

Būtent tarnybos specifika ir yra viena iš priežasčių, dėl kurių statutiniams tarnautojams yra ir spec. garantijos – tai nėra darbas pagal darbo sutartį“, – dėstė pašnekovai.

Ministerija pridūrė ir tai, kad kaip tik dabar Seime įvairūs komitetai svarsto strategiją „Lietuva 2050“, kurioje viena iš rekomendacijų yra riboti valstybinių pensijų skyrimus.

Taigi tuo pačiu metu Seimas balsuoja už strateginį dokumentą, numatantį valstybinių pensijų skyrimų ribojimą, ir kartu teikia siūlymus plėsti šią sistemą.

O ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos doktorantas Augustinas Striška atkreipė dėmesį, kad tai nėra pirmas siūlymas, teikiamas šia tema.

Anot jo, tokį siūlymą tie patys Seimo nariai buvo pateikę 2022 m. gruodį, o dabar pateikė patobulintą variantą.

Specialisto teigimu, verta pastebėti, kad nuo to laiko jokių diskusijų šia tema nebuvo girdėti, tad vėl iškeltą šį klausimą galima būtų sieti tiesiog su artėjančiais rinkimais:

„Tai turbūt pirminis toks įspūdis, kad artėja rinkimai ir dalis Seimo narių prieš juos nori pasirodyti gerai.“

Problemas sprendžiant pensijomis kyla problemų

SADM pabrėžė, kad pensijų sistemos rūpestis visų pirma yra užtikrinti pajamas senatvėje ar negalios atveju. Pensija negali spręsti sunkių darbo sąlygų problemos ir, anot pašnekovų, neišspręs.

„Iniciatoriai teigia, kad GMP medikai darbe patiria daug streso ir įtampos, tačiau tas pats pasakytina ir apie daugelio kitų profesijų atstovus. Ankstyvas išleidimas į pensiją niekaip nesumažins GMP medikų patiriamo streso. Vienintelis dalykas, kokį sukeltų tokio siūlymo įgyvendinimas – tai šių darbuotojų sumažėjimas.

Anksčiau buvo daug kalbama apie tai, kad reikia išleisti į užtarnautą poilsį pagyvenusius pedagogus, dabar girdime apie nuolatinį pedagogų trūkumą.

Apskritai, kai tik mėginama įvairias su darbo rinka susijusias problemas spręsti pensijomis, vėliau kyla problemų“, – pastebi ministerijos atstovai. 

Anot jų, puikus pavyzdys, kai pensijų sistemos įrankiais mėginama spręsti ne pensijų sistemos problemas – tai išankstinių senatvės pensijų įvedimas 2003 m.:

„Tuo metu taip buvo mėginama spręsti regioninio nedarbo problemas. Dabar Seime vis pasigirsta diskusijos apie tai, kad išankstinių senatvės pensijų turėtų būti atsisakyta, jas vertėtų pakeisti nedarbo išmokomis ir pan.

Tačiau atimti garantiją, kuri yra jau suteikta ar pažadėta, yra be galo sudėtinga ir paprastai brangiai kainuoja.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Su rizikomis susiduria ir kitų sričių darbuotojai

SADM iškėlė klausimą, kodėl projekte kalbama tik apie GMP darbuotojus. Jei anksčiau išleidus į pensiją norima juos apsaugoti nuo pasitaikančio smurto iš pacientų, tai, ministerijos teigimu, smurto pasitaiko ir gydymo įstaigų koridoriuose ar kabinetuose.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos doktorantas taip pat paminėjo, kad šią papildomą pensiją siekiama suteikti tik GMP personalui, mat jis neva susiduria su didesne rizika patirti smurtą, agresiją ar kt.:

„Tai naudojama kaip vienas iš argumentų. Bet ligoninių priimamuosiuose irgi būna agresyvių žmonių, tos sąlygos yra vienodos. Galima būtų pažymėti ir tai, kad Teisės departamento pateiktoje išvadoje nurodoma, jog pats projektas prieštarauja Konstitucijai būtent dėl visų šių niuansų.“

Ministerija tai įvardijo kaip darbo sąlygų problemą. O įstatymai, SADM nuomone, turi spręsti tos srities problemas, kurias jie reglamentuoja, t. y. problemos turi būti sprendžiamos tai problemai skirtomis priemonėmis, o ne einama tuo metu lengviausiu keliu, kai ketinama duoti galimybę anksčiau išeiti į pensiją ir neva problema išsispręs:

„Nors iš tiesų nei darbo sąlygos nuo to pagerės, nei streso sumažės likusiems dirbti. Tačiau šalia neišspręstų problemų bus sukurtas papildomas ilgalaikis finansinis įsipareigojimas valstybės biudžetui.“

Gal reikėtų papildomų 10 mln. eurų – niekas nežino

Ekonomikos doktorantas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vienas iš punktų projekto aiškinamajame rašte – tai klausimas, ar reikės papildomo finansavimo.

Anot A. Striškos, atsakymas suformuluotas taip, kad įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų lėšų, o tiksliau papildomo finansavimo poreikio skaičiavimus esą pateiks SADM.

„Ir jokie projekto rengėjų paskaičiavimai nėra pateikiami. Tai visų pirma jiems reikėtų pasidaryti namų darbus prieš teikiant projektą ir pasiruošti skaičius iš anksto. Nes be tų skaičių negali ir kiti žmonės jokių vertinimų daryti.

Neaišku, kiek ten to GMP personalo yra, kiek tų papildomų lėšų reikės. SADM ministrė buvo pateikusi pirminį vertinimą, kad galbūt reikės papildomų 10 mln. eurų. Bet ar reikės būtent 10 mln. eurų, ar daugiau – niekas dabar nežino“, – komentavo specialistas.

Anot jo, tai svarbu, nes žinant sumą reikėtų dar įsivertinti, iš kur tuos papildomus pinigus paimti. Tačiau tokių siūlymų įstatymo rengėjai nepateikia.

„Taigi, iš esmės, numatant išlaidas, reikia numatyti ir finansavimo šaltinius, o ne tik pasakyti, kad reikės papildomų lėšų“, – projektą kritikavo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atstovas.

Vieniems pataikauja, o kitų nevertina?

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė neslėpė, kad valstybinės pensijos iš tikrųjų labai iškreipia visą vaizdą.

„Man kartais susidaro toks įspūdis, kad mes vis po trupinį kažkam pridėdami lyg ir užmaskuojame tą pagrindinę problemą, jog žmogus, atidirbęs ganėtinai ilgą laikotarpį, negauna orios pensijos.

O jis neturėtų laukti, kol kažkas prie tos pensijos kažką pridės ar atims, kaip kad daroma su valstybinėmis pensijomis“, – nurodė pašnekovė.

Ji įvardijo, kad, jeigu darbas iš tikrųjų reikalauja didelės emocinės įtampos ar krūvio, galima tiesiog paankstinti pensinį amžių ir užtikrinti, kad žmogus, išėjęs į pensiją, gaus tikrai orią sumą ir jam nereiktų tikėtis „malonės“.

I. Ruginienė sutiko su tuo, kad GMP darbuotojai atlieka nežmonišką darbą, bet lygiai tą patį atlieka ir gydytojai, socialiniai darbuotojai: „Pagalvojus, kokius ligonius socialiniai darbuotojai turi prižiūrėti, tai kažkoks kosmosas. Norisi nulenkti galvą už jų darbą.

Tai tokių profesijų mes turime labai daug. Tie patys mokytojai, visas švietimo sektorius. Man atrodo, kitaip reikėtų spręsti šią problemą, kad apskritai tos pensijos būtų didesnės. O ne vienai grupei pataikauti, kai kita jaučiasi nuskriausta. Taip neturėtų būti.“

Ar apskritai reikia valstybinių pensijų?

Ekonomikos doktorantas nurodė, kad dėl tų valstybinių pensijų, kurios yra šiuo metu, nelabai ką galima padaryti: „Nėra taip, kad tas pensijas galėtume imti ir atimti. Nes būtų toks laikotarpis, kai dalis pareigūnų pensiją gautų, dalis – ne.“

Paklaustas, ar apskritai valstybinių pensijų reikia, pašnekovas atsakė, kad iš vienos pusės galbūt taip. Kadangi taip bandoma prisikviesti žmones į valstybės tarnybą, sukurti jiems geresnes sąlygas.

Vis tik, A. Striškos teigimu, remiantis Sveikatos apsaugos ministre, tokį skatinimą reikėtų vykdyti per kitas vietas. Pavyzdžiui, gerinti darbo užmokestį, darbo krūvį ir sąlygas.

„Nes vėlgi, kalbant apie valstybines pensijas, galėtume pasiimti kokį 12-toką, kuris dabar svarsto, kokius egzaminus laikyti ir kokį karjeros kelia pasirinkti.

Ir turbūt valstybinės pensijos klausimas nėra esminis elementas, kuris nulemia, ar tas žmogus bus pareigūnu, ar teisėjų ir pan.“ – nurodė pašnekovas.

Kas šiuo metu gauna vidutiniškai 163 papildomus eurus?

„Sodra“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad valstybinės pensijos yra mokamos iš valstybės biudžeto.

Ji įvardijo, kad valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes. Jas gauna buvę pareigūnai, teisėjai, mokslininkai, nusipelnę ar nukentėję asmenys.

„Priklausomai nuo valstybinės pensijos rūšies, skiriasi jų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, baziniai dydžiai, mokėjimo principai ir t. t.

Pavyzdžiui, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, taip pat prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriamos pagal Valstybinių pensijų įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų ir teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus“, – nurodė pašnekovė.

M. Kozič teigimu, šiuo metu valstybines pensijas gauna 86 tūkst. žmonių.

Vidutinė valstybinė pensija siekia beveik 163 eurus.

SADM aiškinimu, valstybinės pensijos yra tam tikra papildomų išmokų atitinkamoms asmenų kategorijoms sistema.

„Vieni gauna valstybines pensijas už tam tikrus nuopelnus valstybei (valstybinės pensijos daugiavaikėms motinoms / tėvams, garbės donorams).

Kiti gauna valstybines pensijas, nes yra pripažinti nukentėjusiais nuo 1939–1990 metų okupacinių režimų (tremtiniai, politiniai kaliniai, sausio 13-osios įvykių dalyviai ir t.t.). Treti dėl to, kad dirbo tam tikrą darbą – kariai, pareigūnai, teisėjai, mokslininkai“, – vardijo ministerija.