Viešbučių verslas: turime iš naujo mokytis turizmo

„Po pandemijos turime iš naujo mokytis turizmo“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, viešbučių tinklo „Centrum Hotels“ generalinis direktorius Artūras Vainora.

Pasak jo, šiuo metu į Lietuvą beveik nebeatvyksta turistų grupės. Rusijai užpuolus Ukrainą, mūsų šalį aplenkia vokiečių turistai – jiems Lietuva nebeatrodo saugi atostogų kryptis.

Šiuo metu dominuojančios „paskutinės minutės“ rezervacijos verčia viešbučius keisti verslo modelį.

Viešbučiai atsigauna

Oficiali statistika rodo, kad užsieniečių asmeninių kelionių su nakvyne skaičius Lietuvoje per metus išaugo 2,2 karto, o verslo kelionių – 2,7 karto.

Lietuvos viešbučių verslas tokį augimą aiškina tuo, kad per pandemiją viešbučių užimtumas buvo visiškai susitraukęs – užsieniečių su nakvyne beveik neatvykdavo. O dabar atvykstamojo turizmo sektorius grįžta į 2019 m. lygį.

Atvykstamojo turizmo sektorius grįžta į 2019 metų lygį.

„Bazinė pradžia po pandemijos buvo labai žema. Kai buvo nulis ir iš karto vos per metus skaičiai grįžo į savo vietas, tai ir tas augimas taip įspūdingai atrodo“, – Alfa.lt aiškino A. Vainora.

Pasak jo, šiuo metu Vilniuje viešbučių užimtumas siekia 70–80 proc. Bet tai A. Vainoros nestebina – esą toks viešbučių užimtumas „istoriškai būdavo visada“.

„Mes visada taip ir skaičiuodavome, verslo planai pagal tai dėliojami“, – sakė „Centrum Hotels“ vadovas.

Pasak jo, metų pradžioje viešbučių užimtumas visada yra ženkliai mažesnis, o pavasarį prasidėjus sezonui grįžta verslo ir asmeninis turizmas, kartu ir viešbučių užimtumas.

Turizmas Lietuvoje yra visiškai pasikeitęs – anksčiau sektoriuje dominavusios turistų grupės dar nesugrįžo.

„Turbūt normalu, kad po trejų metų – po pandemijos, po karo – viskas grįžta į savo vietas. Mes tuo labai džiaugiamės“, – prisipažino A. Vainora.

Kartu viešbučių atstovas pripažino, kad turizmas Lietuvoje yra visiškai pasikeitęs – anksčiau sektoriuje dominavusios turistų grupės dar nesugrįžo, nors atvykstančiųjų ir gyvenančiųjų viešbučiuose skaičius artėja prie 2019 m. lygio.

Dideli pokyčiai

„Po pandemijos mes turizmo mokomės iš naujo, nes įprasta rutina yra visiškai pasikeitusi. Yra daug individualių keliautojų, apie kuriuos sunku pasakyti, ar jie atvyksta verslo, darbo, ar pažintinio turizmo tikslais.

Nebėra grupinių užsakymų, prie kurių buvome pripratę. Taip pat ir renginiai dar nėra atsigavę iki galo. Bet užimtumo tendencijos teigiamos.

Jeigu recesija rudenį nesugriaus planų, labai tikimės, kad sektorius sugrįš į priešpandeminį lygį“, – sakė A. Vainora.

Tačiau po pandemijos Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, pasak jo, sulėtino turizmo atsigavimą Lietuvoje.

„Vokiečių grupės nevažiuoja – mes esame pafrontės šalis. Grupių turime labai mažai. Karas turizmui turi ypač didelę įtaką“, – sakė A. Vainora.

Po pandemijos Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sulėtino turizmo atsigavimą Lietuvoje.

Turizmo struktūros pokyčiai verčia prisitaikyti ir viešbučius, o pokyčiai ne visada malonūs, sprendimai nelengvi.

„Anksčiau viešbučių verslas buvo prognozuojamas. Žinodavome, koks periodas, kokia kainodara, kas atvyks.

Dabar viskas kitaip. Ypač praeiti metai parodė, kad kiekvieną mėnesį pradedame nuo balto lapo ir žiūrime, kas išeis“, – pasakojo A. Vainora.

Artūras Vainora: kiekvieną mėnesį pradedame nuo balto lapo . BNS foto

Pasak jo, praradę išankstines grupių rezervacijas viešbučiai kiekvieną mėnesį pradeda labai prastais skaičiais, prastu užimtumu. O dauguma rezervacijų „įkrenta paskutinę minutę“.

„Labai sunku planuoti. Gali būti taip, kad ryte planuoji pusės viešbučio užimtumą, o vakare – jau 80 proc.

Tai reiškia, kad staiga ir darbuotojų reikia pasirūpinti, ir maistą atsivežti – priimti greitus sprendimus“, – pasakojo A. Vainora.

Reikia centro ir skrydžių

Pasak A. Vainoros, turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams atsigauti labai padėtų normalaus konferencijų centro atsiradimas.

„Jeigu būtų Vilniuje normalus konferencijų centras, kongresų namai, kaip planavome, vyktų dideli tarptautiniai renginiai, į kuriuos suplauktų keli tūkstančiai dalyvių.

Tai papildytų visą sektorių, būtų papildomų pajamų ir transporto, ir maitinimo sektoriams.

Kai atvažiuoja tokia gausa žmonių, visiems tik į naudą“, – sakė A. Vainora.

Džiaugiamės, kad atsiranda naujų skrydžių, bet jie labiau skirti lietuvių išvykstamajam, o ne atvykstamajam turizmui.

Kitas atvykstamojo turizmo stabdys, pasak jo, yra Vilniaus ir kitų miestų atskirtis susisiekimo srityje.

„Reikia daugiau skrydžių. Reikalingas normalus susisiekimas su Europa. Džiaugiamės, kad atsiranda naujų skrydžių, bet jie labiau skirti lietuvių išvykstamajam, o ne atvykstamajam turizmui“, – pastebėjo A. Vainora.

Keliavo ir išleido daugiau

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius 2022 m., palyginti su 2021 m., padidėjo 2,3 karto ir sudarė 2,17 mln., o vienadienių kelionių išaugo 2,2 karto ir sudarė 2,56 milijono.

Daugiausia užsienio keliautojų atvyksta su nakvyne asmeniniais tikslais – tokios kelionės sudarė 73,2 proc., verslo kelionės – 26,8 proc.

Asmeninių kelionių su nakvyne skaičius per metus išaugo 2,2 karto ir sudarė 1,59 mln., o verslo kelionių – 2,7 karto ir sudarė 581,4 tūkstančio.

Oficiali statistika rodo, vidutinė užsieniečio kelionė su nakvyne Lietuvoje truko 4,2 nakvynės, jose užsieniečiai išleido 810,4 mln. eurų, arba 2,2 karto daugiau nei prieš metus, o vienai kelionei vidutiniškai išleido 373,7 euro – 4,1 proc. mažiau nei 2021 m.

Daugiausia vienadienių lankytojų į Lietuvą atvyko iš kaimyninių šalių: Latvijos (1 mln. 77,7 tūkst., arba 42,2 proc.), Lenkijos (649,1 tūkst., arba 25,4 proc.), Baltarusijos (268 tūkst., arba 10,5 proc.), Estijos (187,8 tūkst., arba 7,3 proc.), Rusijos (122,5 tūkst., arba 4,8 proc.), Vokietijos (112,8 tūkst., arba 4,4 proc.).