Viešbučius siutina nauja registravimo tvarka, sumanytojai džiaugiasi rezultatais

Dar sausį, kuomet „Vakarų ekspresas“ kalbino apgyvendinimo sektoriaus atstovus, šie tikino su baime ir nerimu laukiantys vasaros sezono, kuomet teks pagal naują tvarką pradėti registruoti atvykstančių turistų srautus. Prasidėjus šiltajam sezonui kai kurie apgyvendinimo sektoriaus atstovai sako jau susiduriantys su nesklandumais.

© VERTINA TEIGIAMAI. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ džiaugiasi, kad NTIS veikia efektyviai ir turistų registravimo tvarka yra įsitvirtinusi. Redakcijos archyvo nuotr.

Lapus nešasi į numerius

„Nespėjame. Svečiams tenka laukti po gerą pusvalandį, ir užtruktų dar ilgiau, jei mes nesiūlytume jiems registracijos lapus neštis į numerius ir ten pabaigti juos pildyti“, - situaciją komentavo vieno viešbučių tinklo atstovė.

Moteris dienraščiui teigė nenorinti viešinti nei savo pavardės, nei viešbučio pavadinimo, nes bijo būti nubausta arba netikėtai sulaukti tikrintojų.

„Jie reikalauja, kad mes svečių registracijos duomenis per parą laiko pateiktume Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (NTIS). Spėkite, ar tai visada įmanoma fiziškai?“ - retoriškai klausė viešbučių tinklo vadovė.

Nuo sausio mėnesio, kada pradėjo galioti nauja turistų registracijos tvarka, pagal kurią kiekvienas svečias privalo viešbučiams pateikti daugybę savo asmeninių duomenų (vardas, pavardė, gyvenamasis adresas, asmens dokumento numeris ir kt.), nuolat pasitaiko svečių, kurie išgirdę apie prievolę atsisako teikti duomenis ir ieškosi nakvynės ten, kur tokių duomenų nereikalaujama.

Nors reaguodama į verslininkų skundus Ekonomikos ir inovacijų ministerija supaprastino registravimo tvarką ir nebereikalauja iš svečio pateikti viešbučiui asmens dokumento numerio ir adreso, toks supaprastinimas naudingas labiau svečiui, bet ne viešbučio administracijai, teigia apgyvendinimo verslo atstovai.

„Mums niekas nepasikeitė, nes prievolė per parą suvesti duomenis į sistemą išliko. Ir reikalavimas iš kiekvieno svečio surinkti tuos duomenis išliko taip pat. Anksčiau juk pakakdavo tik vieno žmogaus duomenų, jei, pavyzdžiui, atvykdavo dviese, arba su šeimos nariais. Gi dabar būtina registruoti visus - vaikus taip pat“, - dienraščiui kalbėjo vieno uostamiesčio viešbučio vadovė.

Šviečia turistus

Svečio kortelės galioja visuose pasaulio viešbučiuose, tačiau registracijos tvarka ir duomenys, kuriuos būtina pateikti - visur skiriasi. Pavyzdžiui, JAV, norint apsigyventi viešbutyje, privaloma pateikti ne tik savo asmens dokumentą, bet ir banko kortelę.

„Duomenis renka visur, tik pas mus nuo šiol jų reikia gerokai daugiau, nei anksčiau reikėjo. Gerai, jei grupė nedidelė, kokie 5-7 žmonės, tuomet apsisukame greičiau, bet jei atvyksta kokie 20 ir dar anksti ryte, ir dar nelabai kalbantys angliškai, tuomet matome ir nepasitenkinimą, ir nesupratimą, kodėl jie turi tiek ilgai pildyti tą svečio anketą, o mums dar reikia ir atidžiai perskaityti, ir sutikrinti, ar duomenys teisingi. 

Pavyzdžiui, ispanai iš viso nesupranta, kas čia pas mus vyksta, ten tvarka kitokia - viešbutis gali paimti asmens dokumentą ir jį nukopijuoti. Mums to daryti negalima dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai dar tenka turistams pasakoti, kodėl pas mus yra kitaip nei pas juos“, - pasakojo verslininkė.

Klaipėdietė, komentuodama situaciją, sako, kad nauja tvarka apkrovė registratūros darbuotojus papildomais darbais. Šie pyksta, bet dirba, nes nėra kitos išeities.

„Papildomų darbuotojų nepriėmėme, nes kaip ir visi - skaičiuojame, ar apsimoka. Duomenis vedame paprastai, rankomis, nes sistema mūsų yra senesnė, o pirkti naują, kad palengvintų šį darbą, mums per brangu“, - guodėsi klaipėdietė.

Nieko nereikalauja

Kita kelis apartamentus nuomojanti klaipėdietė dienraščiui kalbėjo, kad nepuola prievartauti savo svečių ir reikalauti iš jų asmens duomenų pagal naują tvarką.

„Po kelių atvejų, kuomet žmonės atšaukė rezervaciją išgirdę, kokius duomenis privalo pateikti, nutariau nesiversti per galvą. Apartamentuose palieku anketas, paprašau gražiai užpildyti, jei atsisako - nereikalauju ir rezervacijos neatšaukiu. 

Jie mums užkrovė prievolę, bet klientų ieškome mes patys. Kodėl mano verslas turėtų nukentėti dėl to, kad žmogus nenori viešinti asmeninių savo duomenų, nes jam iki šiol valdžia taip ir neatsakė aiškiai, koks gi yra tikrasis šių duomenų rinkimo tikslas?“ - emocingai kalbėjo moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Panašiai dienraščiui kalbėjo ir dar keli apgyvendinimo sektoriaus atstovai. Kai kurie iš jų, įsigaliojus naujai tvarkai, priima užsakymus tik iš nuolatinių klientų, kiti pasitraukė iš apgyvendinimo platformų booking.com ir airbnb.com.

Rūpestį kelia kita bėda

Metų pradžioje viešbučio „Olando kepurė“ vadovas Vilmantas Pielikis, išgirdęs apie naują prievolę, atviravo, jog nei jis, nei kiti pažįstami apgyvendinimo sektoriaus atstovai naujoje registravimo tvarkoje jokių pranašumų neįžvelgia.

„Atvirai sakau - bijau pagalvoti apie vasarą. Jūs suprantate, kiek darbo prisidės registratūros darbuotojams? Laiko sąnaudos didžiulės, viešbučio svečiai tikrai patys nepildys, o ką daryti, kai užeis turistų grupės, norės apsigyventi kolektyvai?“ - sausį piktinosi V. Pielikis.

Tačiau, atėjus vasarai, paaiškėjo, kad yra kitų, gerokai didesnių problemų.

„Nėra turistų, nes nėra vasaros. Dirbame žiemos rimtu. Tai net negaliu pasakyti, kaip mums pavyks įgyvendinti naujus reikalavimus. Laukiame šilumos ir saulės“, - šypsojosi verslininkas.

Verslas prisitaikė

Klaipėdos turizmo informacijos centro (TIC) vadovė Romena Savickienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad po to, kai ministerija supaprastino svečių registravimo tvarką ir išbraukė iš klausimyno kai kuriuos punktus, apgyvendinimo sektoriaus atstovai nurimo.

„Yra nurodymas tai daryti - visi daro. Mes kempinge turime rezervacijos sistemą, kuri automatiškai suveda duomenis į NTIS. Tai manau, kad ir kiti verslininkai rado būdų, kaip sau padėti ir palengvinti darbą, juolab kad laiko pasiruošti sezonui buvo pakankamai“, - komentavo R. Savickienė.

Anot jos, pačios turistų rezervacijos sistemos „reagavo“ į pokyčius ir buvo pritaikytos naujovėms.

Lietuvoje per antrąjį metų ketvirtį jau užregistruota daugiau nei ketvirtis milijono turistų kortelių, o bendras skaičius pasiekė apie 770 000.

Veikia efektyviai

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova į klausimą, ar Lietuvos apgyvendinimo sektorius jau prisitaikė prie naujos svečių registravimo tvarkos, atsakė teigiamai.

„Taip, NTIS veikia efektyviai ir registravimo tvarka yra įsitvirtinusi. Per antrąjį metų ketvirtį jau užregistruota daugiau nei ketvirtis milijono turistų kortelių, o bendras skaičius pasiekė apie 770 000. 

Naujai prisiregistravusių apgyvendinimo paslaugų teikėjų (APT) skaičius išaugo beveik 7 proc. ir pasiekė 1 635. Sistemos naudojimas tampa vis intensyvesnis, o tai rodo, kad registravimo procesas yra veiksmingai įgyvendinamas sektoriuje“, - komentavo „Keliauk Lietuvoje“ vadovė.

Anot jos, pastebima, kad dabartinis NTIS veikimo modelis grindžiamas kasdieniu duomenų teikimu realiuoju laiku. Tai leidžia institucijoms operatyviai reaguoti į situacijas ir atliepia tarptautinius įsipareigojimus (pvz., Šengeno konvenciją). 

Mėnesinis ataskaitinis modelis, kuris galiojo anksčiau, buvo „kritikuotas, nes iškraipo duomenis, trukdo saugumo institucijų darbui ir neatitinka skaitmenizacijos tikslų“. Tad dabartinė kasdienė tvarka, teigė O. Gončarova, yra palaikoma ir realiai veikia.

Vyksta „švelni“ kontrolė

Už prievolės registruoti turistus ir teikti duomenis įgyvendinimo priežiūrą atsako dvi institucijos: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (prižiūri, ar laikomasi reikalavimų registruoti turistus) ir Valstybės duomenų agentūra (prižiūri statistinių ataskaitų teikimą).

Anot „Keliauk Lietuvoje“ vadovės, abi institucijos turi teisę taikyti atsakomybę už pažeidimus, kaip tai numatyta teisės aktuose. Tačiau šiuo metu pirmenybė teikiama edukacijai ir informavimui, o ne baudimui - NTIS vykdo informacines kampanijas, kurios davė teigiamų rezultatų: daugėja APT registracijų ir didėja duomenų teikimo aktyvumas.

„Sistemos veikimo principas buvo pagrįstas ne griežtu spaudimu, bet skatinimu ir edukacija. Tai pasiteisino - tiek viešbučių, tiek kitų paslaugų teikėjų aktyvumas didėja. Ypač teigiama pažanga stebima tarp fizinių asmenų, kurie teikia trumpalaikės nuomos paslaugas - daug jų pradeda oficialiai registruotis, licencijuotis ir pereina iš šešėlio į formalią ekonomiką“, - komentavo O. Gončarova.

Pokalbininkės nuomone, švelnus požiūris padėjo mažinti nepasitenkinimą ir paskatino sąmoningą sistemos naudojimą.

Skundų nesulaukė

„Ne, šiuo metu iš apgyvendinimo paslaugų teikėjų (APT) nesame gavę sisteminių nusiskundimų dėl keliautojų nenoro registruotis dėl reikalaujamų duomenų. Priešingai - APT supranta, kad tai yra įstatymais numatyta prievolė, o patys keliautojai jau yra įpratę prie registracijos procedūrų“, - sako O. Gončarova.

Anot jos, svarbu pabrėžti, kad keliautojų duomenų pateikimas apgyvendinimo metu - tai ne naujovė, o ilgą laiką galiojanti praktika tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse. 

Duomenų rinkimas yra pagrįstas teisiniais reikalavimais, susijusiais su viešuoju saugumu, migracijos kontrole, turizmo statistika. Tai įtvirtinta nacionaliniuose teisės aktuose ir tarptautiniuose susitarimuose (pvz., Šengeno konvencijoje).