Vargas ___poveikio aplinkai vertinimo (PAV) sritį patenka planuojama ūkinė veikla bei stambūs objektai, galintys daryti didelę įtaką gamtai ir sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, privalomi vertinti ar atrankai priskiriami objektai skirstomi į kelias pagrindines grupes:Privalomojo PAV objektai (Įstatymo 1 priedas)Energetika: šiluminės elektrinės, branduoliniai objektai, vėjo elektrinių parkai jūroje.Pramonė ir gavyba: naftos perdirbimo įmonės, didelės chemijos pramonės įmonės, tradicinių angliavandenilių ir durpių gavyba.Atliekų tvarkymas: atliekų deginimo įrenginiai ir stambūs pavojingų atliekų tvarkymo centrai.Intensyvus žemės ūkis: stambūs gyvulininkystės kompleksai (kiaulių ir paukščių fermos virš nustatytų ribinių vietų skaičiaus).

sklypo savininkas ką nori tą stato? tarkim panorėjo skerdyklą statyti?

tarybų valdžią :) Joje nebuvo kapitalistų viarslininkų :)))

jūs panašu kunigaikštystės auditorius, kurioje galite diktuoti visiems sąlygas kas tik " naujas " norėtų joje apsigyventi ? :) ir žinoma tikrai galite audituoti kas pagal jus yra " urbanistikos šiukšlės " :) Vienintelis auditorius žinantis ko reikia klaipėdiečiams :)

Ar projektas patenka į Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) arba statinių projektavimo viešinimo sritį? Beje poveikio aplinkai vertinimo (PAV) sritį patenka planuojama ūkinė veikla bei stambūs objektai, galintys daryti didelę įtaką gamtai ir sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, privalomi vertinti ar atrankai priskiriami objektai skirstomi į kelias pagrindines grupes. Ar žinote jas ? O visa kita ... yra reglamentuojama įstatymais :) O įstatymų reikia laikytis. Ašarokite toliau ...

Nusipirkęs sklypą jūs nenusiperkate mažos nepriklausomos kunigaikštystės, kurioje galima statyti bet ką ir visiems aplinkui liepti užsičiaupti. Nusiperkate nuosavybę, kuriai galioja teritorijos paskirtis, miesto bendrasis planas, užstatymo reglamentai, infrastruktūros reikalavimai ir viešo svarstymo procedūros.
Visuomenė negali tiesiog įsakyti: „vietoj jūsų parduotuvės statykite parką“. Bet ji turi teisę klausti, kaip projektas paveiks eismą, triukšmą, želdynus, viešąsias erdves, infrastruktūrą ir gyvenimo kokybę. O savivaldybė turi ne aptarnauti kiekvieną investuotojo fantaziją, bet derinti privačius interesus su miesto interesu.
Taigi tartis reikia ne dėl to, kaip jūs išleisite kiekvieną savo eurą, o dėl to, kokias pasekmes jūsų investicija sukels visiems aplinkui. Privati nuosavybė yra teisė, bet ne leidimas urbanistiškai šiukšlinti.
Paprasčiau: sklypas jūsų, bet miestas – ne jūsų vieno. O šypsenėlių gausa šio skirtumo nepanaikina.

Piatiorochka vyruchajet

kuris neturi jokios įtakos paveldo išsaugojimui ( kiek žinau tai daro paveldosaugininkai ) , o nori matyti ir dirba Klaipėdai kaip vakarietiškam miestui :)

meru, galvojau, kad ištikruju jis nori išsaugoti tarybinį paveldą deja

Tarkime jūs nusiperkate ( !!!!) sklypą rajone kur jau vyksta gyvenimas : namai , kiemai , parduotuvės ir t.t. Jūsų planai tame privačiame sklype statyti parduotuvę/gydyklą/ valgyklą ar , bet !!!! staiga šalia gyvenanti visuomenė sako, oi ne ne ne ...mums jūsų planai neįdomūs, mes norime parko su suoliukais pavargusiems , o nepavargę norėtų linksmybių namų :) Parduotuvių yra , yra ir gydyklų bei valgyklų :) Ir ką darote dėl visuomenės norų į jūsų privataus sklypo ir privačių lėšų panaudojimo ? :) Čia ne nekilnojamo turto skelbimas, čia jau jūsų investicija, o skelbimu jau pasinaudojote- nunupirkote sklypą/ pastatą, tik štai dėl jūsų privačių lėšų panaudojimo dabar turite tartis su visuomene :)))

Ir ką ? Kaip įgali visuomenė ar savivaldybės įtakoti privataus sklypo savininkus ir jam nurodyti " - mes norime linksmybių , ar ...ar " , jei nėra tokio veikiančio Lietuvoje įstatymo ? Kaip ? Yra tik faktas ir savivaldybė gali tik koreguoti ___Rengiamu dokumentu koreguojama statinių statybos zona ir statybos riba, numatant statyti prekybos paskirties pastatą“, - skelbiama Klaipėdos savivaldybės liepos 30-ąją paviešintame dokumente.

Jame įvardijamas žemės sklypo savininkas - Vilniuje registruota statybų bendrovė „TK105“. Registrų centro duomenimis, tai ta pati bendrovė kuri 2024 metais už pradinę 789,3 tūkst. eurų kainą aukcione įsigijo buvusio kino teatro pastatą ir žemę - „DIFF Estate“, vėliau pakeitusi pavadinimą.

O kur komentatoriai iš sektos "už mišką mieste"? Ko nereikalaujate, kad šioje vietoje viską užsėtų žole, užsodintų medžiai ir pastatytų suoliukus pavargusiems?

Tai, ko visuomenė norėtų, yra viena, o Lietuvoje galiojantys teisės aktai – kita. Lietuvoje privačių statytojų ir visuomenės dialogas iš tiesų vyksta gerokai siauresniuose teisiniuose rėmuose nei daugelyje kitų Europos valstybių: pas mus procesas dažniausiai apsiriboja informavimu ir formaliu pastabų teikimu, o ne realiomis derybomis dėl viešosios infrastruktūros ar socialinės naudos.
Tačiau iš to niekaip neišplaukia jūsų geniali išvada, kad „privatus sklypas“ reiškia „visuomenė neturi teisės turėti nuomonės“. Privatus sklypas vis tiek yra miesto dalis, naudojasi miesto gatvėmis, infrastruktūra, srautais ir keičia bendrą urbanistinę aplinką. Miestas nėra atsitiktinių privačių sandėliukų kolekcija, nors kai kam, panašu, būtent taip ir atrodo.
Pavyzdžiui, Berlyne ar kituose Europos miestuose plėtotojams gali būti keliami reikalavimai prisidėti prie infrastruktūros, socialinio būsto ar viešųjų erdvių. Lietuvoje tokios galimybės siauresnės, nes sistemą nustato Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymai. Juos, beje, priima Seimas.
Taigi problema ne ta, kad visuomenė „nori linksmybių“, o ta, kad jūs painiojate nuosavybės teisę su teise ignoruoti miestą. Privati nuosavybė nėra nepriklausoma respublika.
O diagnozė labai paprasta: prieš dalijant pamokas apie miestų planavimą, verta bent pasidomėti, kuo miestas skiriasi nuo nekilnojamojo turto skelbimų portalo. Seimas leidžia įstatymus, savivaldybė planuoja miestą, o jūs kol kas planuojate tik šypsenėles.

kaip jūs ( visuomenė ) norėtumėte yra viena, o kita kokie Lietuvoje galioja teisės aktai. Lietuvoje privačių statytojų ir visuomenės derybos vyksta kur kas siauresniuose teisiniuose rėmuose nei kituose Europos valstybėse. Pas mus procesas labiau orientuotas į visuomenės informavimą ir formalų pastabų teikimą, o ne į gilias partnerystės ar infrastruktūros derybas.Pagrindinis skirtumas – Lietuvoje gyventojai teisiškai negali reikalauti, kad privatus statytojas pastatytų vaikų darželį ar skirtų pusę butų socialiniam būstui, kas, o pvz . Berlyne yra įprasta praktika.Lietuvos sistemą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir Statybos įstatymas. Štai tokia diagnozė tam, kuris nieko nežino, bet dalina patarimus. Seimas yra įstatymų leidėjas, jei ką :)

aš nediagnozavau , o klausiu :) Kokie miesto planavimo ( !!!) argumentai privačiam sklypui ? :) Privatus verslas kuria tai kas jam naudinga. O prie ko visuomenė ? Norite " linksmybių " ? Nusiperkate ( visuomenė ) sklypą ir statote " linksmybių namus " . Teritorija - privati. Ir baikite juokinti apie Europos miestus ir privatininkų dialogą su visuomene " kas turėtų būti statoma jų privačiuose sklypuose " :)

Ačiū už nemokamą diagnozę – matyt, miesto planavimo argumentai jau baigėsi. Privatus verslas nekuria miesto vakuume: jis perima ir formuoja teritoriją, kuri yra bendros Klaipėdos urbanistinės erdvės dalis. Suprantu, kad mąstote kaip dalis mūsų miesto tarybos verslininkų: kas privatu, tas neva neliečiama, o visuomenei belieka tyliai stebėti.
Vis dėlto pasidomėkite, kaip vystomi Europos miestai. Ten vyksta nuolatinis dialogas su bendruomene, nes net prekybos centras statomas mieste ir turi tarnauti ne vien savininko pelnui, bet ir žmonėms. Nors, žinoma, diagnozes iš komentaro dalyti gerokai paprasčiau nei suprasti, kaip kuriamas normalus miestas.

privatus asmuo ką nori tą stato :) Koks jūsų reikalas ir dar patarimus jam dalinate ? O pačiam smegenų " pirkti , statyti , kurti " klaipėdiečiams trūksta ? Taigi ne savivaldybė stato. Kaip nusibodo kvailiai patarimų dalintojai ....

Koks lidlas, 200 metrų šalia lidlas.

Koks čia kūrybiškumas – dar viena parduotuvė? Jau svarstant „Buitinio“ savininkų projektą buvo rašyta: sukurkite ką nors prasmingo, bent jau mokslo ir inovacijų erdvę, kur žmonėms būtų įdomu leisti laiką. Bet ne – ir vėl parduotuvė. Viskas privatizuota, o aplink vien parduotuvės.

Lidlas bus