Žinios, nešančios pinigus: Vokietijoje įsitvirtinę klaipėdiečiai žvalgosi plačiau

Nuo praėjusių metų bendrovė yra keturių plaukiojančių SGD terminalų Vokietijoje komercinė operatorė, o viename iš jų teikia ir techninio eksploatavimo bei priežiūros paslaugas.

Be Vokietijos, „KN Energies“ techninio eksploatavimo ir priežiūros paslaugas kelerius metus teikia ir Brazilijoje - Acu uoste esančiame terminale.

„Iki 2030 metų planuojame operuoti arba teikti paslaugas dar bent trijuose naujuose terminaluose“, - sako „KN Energies“ verslo vystymo vadovas Linas Kilda.

„KN Energies“ pajamos iš komercinės veiklos - tarp jų ir paslaugas užsienio terminaluose - pernai didėjo 63 proc., arba 4,33 mln. eurų.

Užsakovai Klaipėdos įmonę renkasi dėl vertingos patirties - lietuviai jos įgijo anksčiau nei kiti, kai nutarė įsirengti savo SGD terminalą bei laivą-saugyklą „Independence“, veikiantį nuo 2014-ųjų.

Tuo metu europiečiai į tokį dujų tiekimo būdą atsigręžė tik po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje ir agresorės tiekiami ištekliai tapo nepageidaujami.

Išmokė dirbti

Už Vokietijos SGD terminalų veiklą atsakingos valstybinės įmonės DET (Deutsche Energy Terminal) vadovas Peteris Rottgenas sako, kad šalis tokią infrastruktūrą buvo priversta įsirengti sprogus Baltijos jūros dugnu Vokietiją ir Rusiją jungiančiam dujotiekiui „Nord stream“, o tada prireikė ir tokių terminalų priežiūrą išmanančių partnerių.

Anot jo, Klaipėdos įmonė pasirinkta būtent dėl tokios patirties.

„Tai labai patyręs partneris, o mes ieškojome įmonės, kuri galėtų mums padėti. (...) Jie mums padėjo per trumpą laiką pasiekti tokį lygį, kad dabar galime labai greitai atlikti visą darbą nuo pradžios iki pabaigos“, - žurnalistams Vilhelmshafene sakė P. Rottgenas.

L. Kilda sako, kad „KN Energies“ Vokietijoje veikia per ten įkurtą antrinę įmonę.

„Antrinė įmonė po metus trukusių apmokymų veikia savarankiškai, su priežiūra iš Lietuvos, o komercinės paslaugos teikiamos iš Klaipėdos ir Vilniaus“, - aiškino L. Kilda.

Pasak jo, pagal vieną sutartį „KN Energies“ darbuotojai eksploatuoja Vilhelmshafeno antrąjį terminalą - prižiūri įrangą krantinėje: viską nuo laivo iki prisijungimo į dujų vamzdyną.

Komercinės paslaugos visuose DET veikiančiuose terminaluose apima dujovežių laivų priėmimą, iškrovimo laiko ir kitų sąlygų derinimą, perkraunamų dujų apskaitą, pristatymo planavimą, metinio planavimo sudarymą.

DET vadovas P. Rottgenas sako, kad Lietuvos bendrovės darbu užsakovai patenkinti.

„Sąžiningai sakau - mes esame tikrai patenkinti “KN Energies„. Tai tylus ir labai profesionalus darbas“, - teigė P. Rottgenas.

Keturi terminalai užtikrina 16-18 proc. visos Vokietijos dujų poreikio.

© Peteris Rottgenas. Mato BARANAUSKO nuotr.

Dairomasi į Aziją

„KN Energies“ verslo vystymo vadovas L. Kilda sako, kad šiuo metu bendrovės užimama pasaulinės SDG rinkos dalis nesiekia 10 proc., bet jos išlaikymas būtų vertinamas kaip geras rezultatas.

„Šiandien “KN Energies„ užima apie 7 procentus rinkos, mūsų noras yra tą kiekį išlaikyti arba jį didinti“, - teigė L. Kilda.

Ateityje ši rinkos dalis kiekine išraiška gali būti gerokai didesnė, nes dėl augančio SGD poreikio terminalų skaičius iki 2030 metų padaugės.

"Šiuo metu pasaulyje veikia 51 toks terminalas. Mūsų analitika rodo, kad dėl politinių pasikeitimų SGD kiekiai rinkoje didės, šiandien yra priimti sprendimai į rinką patiekti per 200 mln. tonų SGD.

Tai reiškia, kad reikės daug daugiau terminalų, kurie galėtų priimti šį kiekį, ir mūsų prognozė - kad iki 2030 metų terminalų kiekis padvigubės", - aiškina L. Kilda.

Jo teigimu, didžiausios perspektyvos įžvelgiamos Pietryčių Azijoje: Filipinuose, Vietname, Indonezijoje, Malaizijoje, nes šis regionas susiduria su dideliu energijos poreikiu, o vienas iš greičiausių ir mažiausiai gamtai žalingas būdas yra SGD importas.

© Linas Kilda sako, kad „KN Energies“ galėtų įsitvirtinti Pietryčių Azijoje. Mato BARANAUSKO nuotr.