Catherine Trautmann: „Rail Baltica“ užtikrins NATO saugumą ir lygias galimybes europiečiams keliauti 

Pasak jos, projektas suteiks Baltijos šalių gyventojams vienodas galimybes keliauti, europine vėže sujungiant regioną su Europa.  

„Tai – išties europietiškas projektas, – kalbėjo C. Trautmann, lankydamasi Rygoje vykusiuose renginiuose, skirtuose pažymėti pagrindinės linijos statybos pradžią Latvijoje. – Kalbama ne tik apie skaičius ar ekonominį tikslingumą, bet ir apie ES piliečių lygybės užtikrinimą, nepaisant jų šalies dydžio.“ 

 C. Trautmann pabrėžė strateginę „Rail Baltica“ projekto reikšmę Europos saugumui, atkreipdama dėmesį į NATO atstovų poziciją, kad projektas turi būti užbaigtas laiku.  

 Jau veikiančios krovininių traukinių pervežimo linijos (vadinamasis „Rail Baltica 1” ruožas) tarp Kauno ir Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos reikšmė išaugo, nes ji jau dabar yra gyvybiškai svarbi jungtis Europos transporto tinkle. 

Reikšmingas etapas 

Pasak Europos koordinatorės, plačioji visuomenė galės pamatyti apčiuopiamą pažangą.

„Dabar yra reikšmingas etapas, matome, kad projektas materializuojasi – visose trijose šalyse prasideda pagrindinės linijos statybos“, – teigė ji.  

Vertindama Baltijos šalių tikslą projektą baigti iki 2030 m., C. Trautmann pabrėžė Europos transporto infrastruktūros projektų konkurencingumą ir būtinybę parodyti „Rail Baltica“ projekto brandą.  

C. Trautmann atkreipė dėmesį į unikalius iššūkius, su kuriais susiduria „Rail Baltica“ projektas. Anot jos, ankstesnės greitųjų geležinkelių infrastruktūros patirties stoka Baltijos šalyse reiškia, kad regionui reikia laiko įgyti reikiamą patirtį.

Daugiašalis projekto pobūdis formuoja dar vieną sudėtingumo lygį. 

Rygoje susirinkę sprendimų priėmėjai ir verslo atstovai pastebėjo, kad valstybės investicijos į transporto infrastruktūrą ne tik kuria galimybes privačiam verslui, bet ir pridėtinę vertę regionui. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius iššūkius – karą Ukrainoje ir infliacijos iššūkius.  

Optimizmas dėl projekto užbaigimo 

Europos koordinatorė taip pat išreiškė pasitikėjimą, kad Baltijos šalių atsparumas, įgytas pastaraisiais dešimtmečiais, užtikrins sėkmingą „Rail Baltica“ projekto užbaigimą.  

Nors unikalus „Rail Baltica“ pobūdis reikalauja novatoriškų sprendimų, „finansavimas gali būti ir turi būti rastas“, – tvirtino C. Trautmann. 

„Rail Baltica“ projektas visose trijose Baltijos šalyse nuo planavimo pereina prie apčiuopiamos statybos. Latvijai paskelbus apie prasidedantį pagrindinės linijos tiesimą, C. Trautmann taip pat lankėsi ir Estijoje, kur pradedama Ülemiste terminalo statybos pradžia. Lietuvoje pagrindinės linijos tiesimo darbai pradėti pernai. 

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. 

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.