Darbas užsienyje per Lietuvos įmonę apkarto: negavo algos už 10 mėn. ir dar pats turi susimokėti

Būna atvejų, kai darbdavys nesumoka atlyginimo laiku arba moka mažiau, nei buvo sutarta. Tačiau kartais nutinka taip, kad darbuotojas atlyginimo negauna atidirbęs viršvalandžius ir dar jo yra prašoma pačiam susimokėti.
 

Vis dėlto yra žinoma tik viena šios istorijos pusė, nes darbdavys komentuoti atsisakė.

Įdomu tai, kad dėl konkrečios įmonės į Valstybinę darbo inspekciją buvo kreiptasi net du kartus, tačiau neilgai trukus pareiškimai buvo atsiimti.

Pati inspekcija paaiškino, kokiais atvejais darbuotojai gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir aptarė konkretų lietuvio atvejį.

Nesumokėjo virš 4 tūkst. eurų

Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Augustas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis pasidalino savo nepavydėtina padėtimi, kai atidirbęs Švedijoje vietoje atlyginimo gavo atsakymą, kad turi pats susimokėti.

„Kaip ir daugelis lietuvių, dirbau per Lietuvos įmonę Švedijoje, buvau pasirašęs kontraktą su lietuvių įmone ir buvau „išnuomotas“ švedų ūkininkui. Įformintas buvau ant 1,2 tūkst. eurų į rankas, o žodinis susitarimas buvo 14,5 euro per 1 val. – 250 val. per mėnesį su 4 išeiginėmis vienerių metų laikotarpiu.

Ūkininkas pasitaikė, sakykime, emociškai nestabilus: visus vadindavo idiotais.

Išdirbau 10 mėnesių, manęs nelietė ir neįžeidinėjo, kol žmonės neiškentę pabėgo ir vietoje 5 darbuotojų likome dviese, o vietoje 250 val. buvome priversti dirbti 330 val., vietoje 4 išeiginių beliko 2“, – patirtimi dalinosi vyriškis.

(nuotr. Andrius Ufartas/BNS)

Augustas prisimena, kai tuo metu ūkininkas pradėjo šaukti ir ant jo, jį įžeidinėti.

Nors buvo mėginta kalbėtis, ūkininkas kartojo, kad nėra kaltas, jog visi kiti darbuotojai išėjo iš darbo.

Situacija nesikeitė – toliau buvo naudojamas mobingas, taigi Augustas susikrovė daiktus ir išvažiavo namo išdirbęs 307 val. per 28 dienas tą mėnesį, kas yra virš 4 tūkst. eurų pagal susitarimą.

Darbdaviui jis neva skolingas 6,5 tūkst. eurų

Augustas nurodė, kad minima įmonė yra „Atorsa“: sutartis pasirašoma Lietuvoje, „ant popieriaus“ – 1200 eurų, o žodinis susitarimas – 14,5 euro į valandą, taigi likęs atlyginimas mokamas dienpinigiais, kurie, Augusto spėjimu, yra neapmokestinami.

„Grįžęs laukiau atlyginimo. Atlyginimo nėra. Skambinu į Lietuvos įmonę – sako yra kažkokios problemos, turiu skambinti švedui ir su juo tartis.

Na, atsiprašau – mane mėnesį laiko kaliojo, aš jam skambinsiu ir su juo kažką tarsiuosi.

Pasakiau, kad aš jokios sutarties su švedu nepasirašęs ir jokių teisinių svertų iš jo pinigų išsireikalauti neturiu ir kad kreipsiuosi į Valstybinę darbo inspekciją, jei nebus išmokėtas atlyginimas.

Gavau atsakymą, kad, matai, ne jie man skolingi, o aš jiems 6,5 tūkst. eurų. Likau šokiruotas. Žinau, kad teisiškai padaryti nieko negaliu – didelė firma ir neturiu resursų.

Tokio nahališkumo nemačiau – ne tik, kad moka algą dienpinigiais, kad mokesčių nereikėtų mokėti, dar ir tuos pačius nusprendė pasisavinti“, – pasakojo vyriškis.

Fotodiena/Arnas Strumila

Jo teigimu, sutartį pasirašo įmonė, nes ji darbuotoją „išnuomoja“.

Augustas prisimena, kad susitarime dėl valandinio atlyginimo dalyvavo jis, kiti du darbuotojai ir įmonės atstovas: „Kokią sutartį jie pasirašo su švedu – mums niekas neduoda.

Dabar jau aišku, dėl ko.“

Žurnalistams susisiekus su „Atorsa“ savininku Edmundu Savicku, jis nurodė, kad neturi ką šiam darbuotojui atsakyti ir komentuoti atsisakė.

Įmonės savininko teigimu, jeigu minėtajam asmeniui kyla problemų, tam yra valstybinės įstaigos, pavyzdžiui, Valstybinė darbo inspekcija, į kurią jis gali kreiptis, bet kažkodėl nesikreipia:

„Tegul kreipiasi. Aš institucijoms atsakysiu į visus reikiamus klausimus.“

Atlyginimą mokėti turi ne ūkininkas, o pati įmonė

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teigimu, jeigu darbuotojas pasirašo laikinojo darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone, pagal kurią yra siunčiamas pas laikinojo darbo naudotoją, darbo užmokestį įsipareigoja mokėti laikinojo įdarbinimo įmonė, o ne laikinasis darbo naudotojas.

Vadinasi, šiuo atveju atlyginimą už darbą turėtų mokėti įmonė „Atorsa“, o ne švedų ūkininkas.

VDI pridūrė, kad konkretus darbo užmokestis privalo būti nustatytas darbo sutartyje ir turi būti mokamas pagal nustatytą darbo užmokesčio mokėjimo tvarką.

Jeigu laikinojo įdarbinimo įmonė nemoka darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo užmokesčio, tokiu atveju darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Pinigai (nuotr. Fotodiena.lt)

Darbuotojas raštišką prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės turi pateikti per tris mėnesius, nuo tada, kai sužinojo, ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

Daugiau informacijos apie darbo ginčų komisijas galima rasti VDI puslapyje.

„Pažymėtina, kad darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį (taip pat ir laikinojo darbo sutartį) bendraisiais Darbo kodekso pagrindais.

Jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga), tokiu atveju darbuotojas turi teisę pateikti rašytinį pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 56 str. 1 d. 2 p., įspėjęs darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas.

Tokiu atveju pasibaigus įspėjimo terminui darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį ir galutinai atsiskaityti su darbuotoju: išmokėti nesumokėtą darbo užmokestį kartu su delspinigiais bei išmokėti vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (jeigu darbuotojas dirba trumpiau vienerių metų).

Jeigu darbdavys nenutraukia darbo sutarties šiuo pagrindu ir (ar) galutinai su darbuotoju neatsiskaito, tokiu atveju darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją“, – dėstė inspekcija.

Per pastaruosius du metus – du ginčai su šia įmone

Kalbėdami apie žalos atlyginimą VDI atstovai paaiškino, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimus dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Tokiu atveju, jeigu žala yra didesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, darbdavys turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Darbo ginčų komisija (nuotr. stop kadras)

Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad sprendimą reikalauti žalos atlyginimo ar išskaičiuoti žalą priima darbdavys, įvertinęs žalos atsiradimo aplinkybes.

Be to, darbdavys turi teisę pasirinkti teisės aktams neprieštaraujančius darbuotojo kaltės ir padarytos žalos nustatymo būdus bei priemones.

„Pažymėtina, kad jeigu iš darbuotojo darbo užmokesčio yra padaryta išskaita dėl padarytos žalos, bet darbuotojas mano, kad jokios žalos nepadarė, tokiu atveju darbuotojas irgi turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją“, – komentavo VDI.

Ji įvardijo, kad ginčų dėl laikinojo įdarbinimo beveik nėra, didžioji dalis – dėl darbo užmokesčio. Anot inspekcijos, virš 40 proc. ieškinių būna tenkinami arba tenkinami iš dalies.

Aptardama konkrečią Augusto situaciją VDI nurodė, jog papildomai reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nors darbo sutartis sudaryta su Lietuvoje registruotu darbdaviu, darbas faktiškai buvo vykdomas užsienyje, t. y. Švedijos Karalystėje:

„Tokiu atveju, nepaisant to, ar darbuotojui buvo įforminta komandiruotė, ar nustatyta darbo vieta užsienyje, bet kokiu atveju darbuotojo darbo užmokestis negalėjo būti mažesnis nei Švedijoje kolektyviniais susitarimais nustatyta alga, įvertinant ir išdirbtus viršvalandinius darbus.“

Inspekcija atskleidė, kad per 2020–2022 metus su šia įmone buvo 2 ginčai. Abiem atvejais ieškovai atsisakė reikalavimų iki posėdžio.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder