Elektra žmonėms - daug brangesnė nei biržoje

„Vakaro žinios" aiškinosi, ar žmonėms jau reikia susirūpinti, ar kainos grįš į nelogišką pernykštį lygį, kodėl vartotojams elektra keliskart brangesnė nei biržoje ir kodėl dabar jau buvusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė privatizavo ketvirtadalį „Ignitis grupės" akcijų, dėl ko ši savo pelno sąskaita nebegali mažinti tarifų.

Vartotojams - keliskart brangiau

Lietuvos energetikos agentūra pranešė, kad per pastarąją savaitę (kovo 17-23 dienomis) vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 33,3 proc.

Vidutinė kaina mažėjo beveik visame Baltijos jūros regione, išskyrus Lenkijoje ir Vokietijoje.

Kainų kritimui regione įtakos turėjo dėl švelnesnių orų mažėjęs elektros energijos poreikis. Lietuvoje vidutinė kaina siekė 63 Eur/MWh (arba 6,3 cento/KWh ir buvo 33,3 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 94 Eur/MWh.

Apie padėtį elektros sektoriuje „Vakaro žinios" kalbėjosi su energetikos ekspertu prof. Vidmantu Jankausku.

Visų pirma buvo įdomu sužinoti, kodėl galutinis vartotojas moka už elektrą keliskart daugiau nei ją Lietuva perka biržoje: nepriklausomi tiekėjai ir naujuose planuose numato, kad kilovatvalandė kainuos daugiau nei po 20 centų.

„6,3 cento už kilovatvalandę - tai pačios elektros kaip produkto kaina. Tačiau ji teka aukštos, vidutinės, žemos įtampos laidais, reikia sumokėti už laidus kažkur 8,5 cento.

Dar PVM reikia susimokėti, tad ir galutinė kaina susidaro apie 20 centų", - paaiškino V.Jankauskas.

Tokių absurdų nebebus

Profesorius nusiteikęs optimistiškai: užtikrino, kad elektra tikrai nebepasieks tokių kosminių kainų, kokios biržoje buvo pernai.

„Drąsiai prognozuojame, kad kokį pusmetį - bent jau iki rugpjūčio ar rugsėjo - turėsime geras kainas. Kai ateina pavasaris, yra daug vandens, saulė šviečia, vėjas pučia ir prigaminame daug elektros. Tiksliau, ne mes, o skandinavai.

Kadangi perkame iš jų, tai ir turime pigios elektros. Dėl tolesnės ateities - sunkesnis klausimas, tačiau tikrai nebebus 50 centų už kilovatvalandę.

Yra baimės, kad rudenį dujos (nuo kurių itin priklauso elektros kaina) gali pabrangti dėl įvairių priežasčių: dėl šaltos žiemos, dėl padidėjusios paklausos, nes galbūt Kinija atsigaus ir ims daugiau vartoti. Todėl garantuoti, kad žemos kainos yra ilgam, neįmanoma.

Tik tiek, kad tikrai nebebus tokių kainų, kokios buvo", - užtikrino energetikos ekspertas.

Sąlygas galima pasikeisti

Valdžia gąsdina, kad nuo liepos valstybė vartotojams nebekompensuos elektros kainų. Ar dabar laikas pasirašyti naujas sutartis ir užfiksuoti 20-25 centų kainą? O gal galima tikėtis, kad jos nukris iki kokių 15 centų, kokios buvo prieš Rusijos pradėtą karą ir Lietuvos elektros rinkos liberalizavimą, ir tada jas užfiksuoti?

„Tikrai neapsimoka pasirašyti fiksuotą sutartį 5 ar 7 metams, kaip siūlo „Enefit". Žmonės klaidingai supranta, kad jei pasirašai sutartį, tai jau visam gyvenimui.

Aš pats su viena įmone buvau pasirašęs sutartį, vėliau pasakiau, kad noriu keisti sąlygas. Pakeitė. Jei sąlygos nepatinka ir nėra keičiamos, gali išeiti pas kitą tiekėją.

Aišku, kas pasirašė fiksuotą sutartį su „Enefit", anksčiau laiko ją nutraukus teks mokėti netesybas.

Nes įmonė pati yra pasirašiusi sutartis su žalios energetikos gamintojais ir niekur negali trauktis, nes baudas turėtų mokėti. O su visais kitais tiekėjais nebus jokių problemų pasitraukti.

Aš galvoju, kad balandį ar gegužę elektra kainuos ir po 15 centų, tačiau abejoju, ar kokia nors įmonė drįs tokias kainas fiksuoti ilgam", - svarstė V.Jankauskas.

Galėtų, bet per brangu

Lietuvos energetikos agentūra skelbia, kad praėjusią savaitę Lietuva pati pasigamino 47 proc. elektros, likusią pirko iš Švedijos bei Latvijos. Negi neturi pajėgumų pati 100 proc. patenkinti poreikį?

Eltos nuotr.

„Jei paleistume visus pajėgumus, laisvai 100 proc. poreikį patenkintume: Elektrėnų elektrinę paleistume visa galia, visas kitas - ir pasigamintume patys.

Tačiau nors dujos ir atpigę, vis tiek patiems gamintis brangiau nei pirkti.

Daug kas klausia, kodėl Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė nepaleidžiama visu pajėgumu.

Tačiau Kruonis pats elektros negamina. Kai veikė Ignalinos AE, naktį nebūdavo kur kišti elektros, tai pakraudavo Kruonį, o dieną vanduo iš aukštutinio baseino teka į žemutinį ir akumuliuoja vandens potencinę energiją.

Kitaip tariant, Kruonio HAE veikia panašiai kaip paprastas akumuliatorius: kai elektros yra per daug, vanduo pumpuojamas į viršų. O kai elektros trūksta arba ji biržoje yra per brangi - paleidi vandenį ir gamini.

Apsimokėtų, jei būtų įmanoma kažkur naktį nusipirkti pigesnės elektros. Jei būtume su Astravu susitarę, taip ir būtume darę", - paaiškino ekspertas.

Sausrų Pietų ir Vakarų Europoje jis paragino pernelyg nesigąsdinti.

„Mes priklausomi nuo Skandinavijos, kur vandens daug yra. Aišku, yra šiokia tokia bėda dėl Prancūzijos.

Pernai, kai buvo karšta ir trūko vandens, ji negalėjo atominių elektrinių aušinti ir pristabdė jų darbą.

O kai pristabdė AE, pradėjo pirkti iš Vokietijos. Savo ruožtu šiai nebeužteko, todėl pirko iš Skandinavijos. Jei vėl tokia grandininė reakcija bus, elektros kaina ir vėl gali padidėti", - reziumavo V.Jankauskas.

Skandalinga istorija

„Vakaro žinios" primena, kad vartotojams pernai milžiniškas kainas teko mokėti ir dėl to, jog kadencijos pabaigoje 2020 m. Sauliaus Skvernelio Vyriausybė nusprendė parduoti ketvirtadalį „Ignitis grupės" akcijų.

S.Skvernelio Vyriausybė akcijų pardavimą argumentavo tuo, kad investicijoms į elektros tinklus reikia apie 5-6 mlrd. eurų, tačiau akcijos parduotos vos už... 450 mln. eurų.

Redakcijos nuotr.

„Nuo momento, kai valstybei priklausiusi įmonė tampa privati (nors keliomis akcijomis), ji, kaip ir kiekvienas privatus verslo subjektas, privalo veikti siekdama svarbiausio tikslo - pelno", - taip sandorį viešoje erdvėje buvo įvardinęs žinomas teisininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė, anot kurio, net esant šimtamilijoniniams „Ignitis" pelnams, jų sąskaita nebuvo galima mažinti tarifų vartotojams, kad nebūtų pažeisti privačių akcininkų lūkesčiai.

Šios istorijos niekaip nepamiršta ir „valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis.

„S.Skvernelis ginasi toliau ir aiškina, kad valstybė turi kontrolinį paketą ir „gerokai daugiau, nei reikia bet kokiam įmonės sprendimui priimti. „Ignitis" yra valstybės rankose."

Tai netiesa ir, jei S.Skvernelis save laiko teisininku, turėtų žinoti, jog dabar valstybė negali priversti šios įmonės mažinti pelną, nes tokius sprendimus tuojau pat apskųstų bet kuris smulkusis akcininkas, kuris neturi jokių altruistinių paskatų prarasti savo pinigus, kad, pavyzdžiui, Lietuvos žmonės galėtų įsigyti elektros pigiau.

S.Skvernelis nesitarė nei su manimi, nei su mūsų kolegomis, kurie puikiai išmano energetikos sritį, nes žinojo, kad mes jam neleistume priimti tokio sprendimo", - teigė R.Karbauskis.

Pasak jo, „Ignitis grupė" pernai uždirbo 293,4 mln. eurų grynojo pelno ir už 2022 metus grupė akcininkams ketina išmokėti iš viso 90,3 mln. eurų.

„Ignitis" vysto žaliosios energetikos parkus ir gali tiekti vartotojams elektrą už 5-6 ct/kWh su ribota pelno marža arba rinktis rinkos kainas, tačiau ,,Ignitis" to nedarė ir matome tai iš jos pelnų.

Įmonei iš viso neapsimoka, kad elektra pigtų. „Ignitis" ir akcininkams labai gerai, o kas iš to žmonėms?

Šiandien galiu pasakyti tik viena - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dės visas pastangas, jog po 2024 metų Seimo rinkimų būtų imtasi visų teisinių priemonių, kad būtų susigrąžinta visiška AB „Ignitis grupė" valstybės kontrolė", - tikino R.Karbauskis.

Interviu su Seimo nariu, buvusiu ministru pirmininku Sauliumi SKVERNELIU

- Kodėl jūsų Vyriausybė nusprendė parduoti dalį „Ignitis grupės" akcijų?

- 2019-2020 m. buvo sudaryta darbo grupė, kuri nusprendė, jog norint „Igničiui" išgyventi iki 2030 m., reikia bent 6 mlrd. eurų.

O įmonių grupė skolinimosi kreditą jau buvo išnaudojusi. Todėl buvo likę du keliai: arba valstybei iš savo biudžeto dotuoti valstybės įmonę, arba ieškoti kitų sprendimų.

O sprendimas buvo geras - išleisti papildomus 25 proc. akcijų, listinguoti jas per tarptautinę „Nasdaq" biržą, taip buvo pritraukti 0,5 mlrd. eurų tiesiogiai ir dar 1,5 mlrd. eurų per kitus finansinius instrumentus.

O kur tie pinigai buvo išleisti - galite „Igničio" paklausti.

Bet kai 8 kartus pabrango dujos, reikėjo užpildyti „Independence" saugyklą, paklauskite, ar valstybė padengė tą skirtumą.

Arba reikėjo vystyti pajėgumus, infrastruktūrą tvarkyti, galiausiai elektrą pirkti už kitokią kainą, nei pardavinėjo gyventojams. Todėl tos lėšos buvo reikalingos - apyvartinės lėšos ir investicijos į ateitį. O investicijos buvo didelės, ypač užsienyje.

- „Valstiečių" lyderis R.Karbauskis sako, kad jūsų Vyriausybė viską darė partijos vadovybei už nugaros.

- Baikite. Visų pirma, kaip minėjau, buvo darbo grupė sudaryta iš įvairių institucijų ir ji darbavosi viešai.

Antras dalykas - skelbėme nuolatinius pranešimus, vyko diskusijos Seime - Biudžeto ir finansų komitete bei Energetikos ir darnios plėtros komisijoje.

Klausimas buvo plačiai aptartas ir žinomas. Visa „valstiečių" frakcija tai žinojo, nes pinigai dar net nebuvo gauti, o jau buvo įskaičiuoti į kitų metų biudžetą.

- Kaip atremtumėte argumentą, kad dabar „Ignitis grupės" pelno sąskaita negali būti mažinami tarifai vartotojams, nes būtų pažeisti teisėti privačių akcininkų interesai?

- Smulkių akcininkų „Ignitis" turėjo ir iki listingavimo. Lygiai taip pat yra ir po listingavimo. Tik tiek, kad dabar akcijas galima įsigyti per biržą, o ne po stalu, kaip bandė buvę valdantieji.

Viskas daroma skaidriai, per biržą.

Natūralu, kad asmenys, investavę į įmonių grupę, gauna grąžą. Jei nebūtų buvęs padarytas listingavimas, „Ignitį" būtų ištikęs krachas.