Gausi šeima - vienas iš laimės garantų

Geras ir ramus gyvenimo etapas

Sandrą daug kas pažįsta kaip visuomenininkę ir aktyvią mitingų dalyvę, tačiau tai jaunos moters „laisvalaikis", nes pagrindinis jos užsiėmimas - būti trijų žavingų vaikučių mama. Sostinę iškeitusi į gyvenimą kaime, Sandra „Vakaro žinioms" džiaugėsi, kad prasidėjo naujas jos šeimos gyvenimo etapas.

„Su vyru juokaujame, kad kaime gyvename tarsi savotiškame kupole, leidžiančiame atsiriboti nuo didmiesčio skubėjimo ir chaoso.

Darbų, siekiant „prisijaukinti" kaimą, užtenka - reikia įsirengti namą, susitvarkyti aplinką, pasirūpinti daržu, tačiau čia viskas juda ramiu ritmu.

Kai tenka nuvažiuoti į miestą, skubame susitvarkyti reikalus, kad vėl galėtume grįžti į gamtos prieglobstį ir mėgautis čia tvyrančia harmonija", - gyvenimo kaime privalumus vardijo jauna moteris.

Paklausta apie vaikus, ji neslėpė, jog pasitaiko visko, tačiau gausi šeima sutaria puikiai.

„Vaikams esame nustatę savotišką režimą - jie žino, kad jeigu jiems duodama atlikti darbą, jį būtina padaryti, o jau tuomet galima užsiimti savais reikalais.

Tarkim, padėti tėčiui ar mamai, - juokavo Sandra. - O kalbant rimtai, čia jie turi gausybę veiklos. Kai jų bendraamžiai sėdi namuose prie kompiuterių ar telefonų, mūsiškiai užsiima gyvosios gamtos pažinimu. Taip pat mokome juos, kad maisto galima užsiauginti patiems.

Neabejoju, kad tokios žinios jiems tikrai pravers. Galiausiai pas mus ramu, saugu, tad vaikai nors ir visą dieną gali praleisti lauke.

Manau, tai teigiamai atsiliepia tiek psichinei, tiek fizinei jų sveikatai, nes, kiek gyvename kaime, nė karto nėra tekę kreiptis į medikus."

Pasiteiravus apie socializaciją bei ugdymą, Sandra papasakojo, kad šiuos klausimus taip pat pavyko išspręsti.

„Vienam vaikui gal ir būtų sunku, bet mūsiškiai yra trys. Be to, didysis mieste lankė mokyklą, vidurinioji - darželį, dabar aš pati užsiimu jų ugdymu, tad išsilavinimo spragų tikrai nebus. Be to, mes nesame atsiriboję nuo visuomenės - aplink gyvena giminės, pas kuriuos dažnai užsukame, pas mus atvyksta draugai, tad bendravimo visiems užtenka", - patikino Sandra.

Baigdama pokalbį, ji užsiminė, kad kartais kyla minčių ir apie laiką sau, tačiau jos greitai „išgaruoja".

„Būna, pamąstau, kad gal ir būtų smagu pasilepinti SPA, tačiau tuoj pat suprantu, kad dabar tam ne laikas. Tiksliau, gyvendama ramioje aplinkoje su mylinčia šeima nepavargstu tiek, kiek, tikėtina, pavargsta miestietės, todėl ypatingo poreikio atsipalaiduoti nekyla. Būdama su vyru ir vaikais jaučiu tokią pilnatvę, kokios nepasiūlys jokie grožio salonai.

Sakyčiau, kad pavargusiems nuo miesto rutinos būtų pravartu persikelti į kaimą ir gyvenimas nušvistų kitomis spalvomis", - harmoningo šeimyninio gyvenimo receptu pasidalino Sandra.

Norėjau didelės šeimos

Vilnietė Rimantė atviravo, kad visuomet svajojo apie didelę šeimą.

„Mūsų namuose nuo vaikystės būdavo daug žmonių - lankydavosi tėvų, brolio, mano draugai. Augome tokioje aplinkoje, kurioje visuomet būdavo su kuo pažaisti ir pasikalbėti, todėl tokią įsivaizdavau bei kūriau savo šeimą, - prisiminimais dalinosi moteris. - Labai džiaugiuosi, kad susilaukėme trijų, visiškai skirtingų, vaikų.

Net įdomu stebėti, kaip dabar vystosi ir auga trys skirtingų charakterių asmenybės."

Vyriausiąją dukrą išleidusi į mokslus Danijoje, Rimantė teigė, kad dabar namuose kartais būna per daug tuščia.

„Buvo laikas, kai penkiese, neskaitant gyvūnų, glaudėmės vieno kambario bute. Ir sutilpome. Vėliau persikėlėme į trijų aukštų kotedžą, kur kiekvienas gavo sau po atskirą kambarį.

Tam tikru momentu, atrodė, tarsi atitolome vienas nuo kito. Apsipratus su naujomis erdvėmis, tas jausmas pradingo, tačiau tuomet vyresnėlė sugalvojo, kad nori mokytis Danijoje.

Man tėvai leido daug, todėl panašiai auklėju savo vaikus ir stengiuosi jų neriboti. Jei tikrai nori, tai tegul daro.

Aš, kaip mama, jos pasiilgstu, tačiau puikiai suprantu, kad vaikai ateina į šį pasaulį tam, kad mes, tėvai, juos paaugintume ir išleistume.

Kiekvienas turi savo kelią ir tik jis gali tuo keliu eiti. Tėvų pareiga ne nugyventi už vaiką jo gyvenimą, bet paruošti jam savo atžalą", - išgyvenimais dalinosi Rimantė.

Kita vertus, pasak jos, išsiskyrimas dar kartą patvirtino, kad moterį su vaikais sieja ypač stiprus ryšys.

„Su vyresnėle nuolat kaip geros draugės bendraujame internetu. Ji dalinasi savo išgyvenimais ir potyriais. Jai išvykus, daugiau laiko galiu skirti likusiems dviem vaikams.

Tiesa, jie jau nebėra leliukai ir patys gali daug kuo pasirūpinti, dažnai padeda man namuose bei darbe, bet mama, kiek tau bebūtų metų, vis tiek lieka mama.

Ypač tą pastebiu bendraudama su savo mama. Atrodytų, aš irgi jau didelė, pačios vaikai baigia suaugti, bet mama vis tiek manimi rūpinasi. Tai džiugina ir šildo.

Labai tikiuosi, kad tą patį pavyks įskiepyti savo atžaloms.

Aišku, mano vaikai bus kitokie, tačiau man svarbiausia, kad jie išaugtų tikrais, dorais, savo tėvus mylinčiais ir gerbiančiais žmonėmis.

Būtent to su vyru siekiame ir to paties linkime tiek sau, tiek kitiems tėvams", - sakė Rimantė.

Prancūzijoje vaikus auginti lengva

Skaitytojams jau pažįstama Lariana didesnę laiko dalį praleidžia Prancūzijoje, tad geriausiai išmano vaikų auginimo niuansus būtent šioje šalyje. Pasak jaunos moters, prancūzai myli vaikus, todėl jų auginimui sudarytos puikios sąlygos.

„Valstybė rūpinasi, kad vaikų auginimas netaptų galvos skausmu. Mokyklos pradeda dirbti 7.30 val., tad jeigu reikia skubėti į darbus, ramu, kad vaiku bus pasirūpinta.

Pamokos trunka iki 16.30 val., bet, esant poreikiui, po jų veikia prailgintos grupės. Trečiadieniais Prancūzijoje pamokos nevyksta, tačiau tomis dienomis dirba vaikus priimantys dienos centrai.

Be to, daugelis darbdavių vaikus auginantiems tėvams trečiadieniais leidžia nedirbti ar dirbti nuotoliniu būdu, - pasakojo Lariana. - Prancūzijoje vaikai į mokyklą pradeda eiti nuo trejų metų, tad visos trys mano atžalos jau mokosi.

Tiesa, priešingai nei Lietuvoje, čia vaikai mokosi 8 savaites, o tuomet turi dvi savaites atostogų. Tokia tvarka leidžia nepervargti bei sudaro sąlygas šeimoms daugiau laiko praleisti kartu.

Tais atvejais, kai tėvai per vaikų atostogas dirba, šie gali lankyti specialius dienos centrus.

Už juos tenka mokėti papildomai, tačiau metų gale valdžia dalį šių išlaidų kompensuoja."

Lariana džiaugėsi ir Prancūzijos sveikatos apsaugos sistema.

„Vienas iš mano mažylių turi sveikatos problemėlę, tad tenka lankytis pas specialistus. Pas juos patenkame be jokių problemų, tad keista girdėti, kad Lietuvoje vizito pas medikus žmonės laukia savaites.

Specialistų pagalba, kaip ir mokykloje padedantis specialusis pedagogas, tėvams papildomai nekainuoja", - pastebėjimais dalinosi jauna moteris.

Paklausus, ar nebūna sunku su trimis vaikais, ji nusijuokė.

„Trys vaikai - ne vienas, tad visko pasitaiko, bet esu labai laiminga, kad juos turiu. O kai išmokau vienu metu būti su jais visais, viskas pasidarė dar paprasčiau. Jei trumpai - tai džiaugiuosi gyvenimu.

Kai reikia, turiu laiko sau, nepervargstu darbe, tad savaitgalius mielai skiriu šeimai. Mes daug keliaujame, stengiamės gyvai pažinti mus supantį pasaulį ir tai yra puiku.

Labai tikiuosi, kad kai jie užaugs ir pasuks savo keliais, mes vis tiek susitiksime ir, kaip dabar, kartu leisime laiką. Nes taip gera turėti šeimą", - jausmingai pokalbį baigė Lariana.

Lariana: „Prancūzijos valdžia rūpinasi ir vaikais, ir jų tėveliais“. Asmeninio albumo nuotr.

Respublika.lt