Iš diplomatinių užkulisių – į žmonių gyvenimus
Sri Sri Ravi Shankar vardas retai skamba naujienų antraštėse, tačiau jo įtaka juntama ten, kur dažnai nebepadeda nei politika, nei strategijos. Kai Kolumbijoje po 50 metų karo žlugo visos diplomatinės pastangos susitarti su FARC sukilėliais, būtent jis buvo pakviestas į derybas.
Po susitikimo su juo sukilėliai paskelbė vienašališką paliaubą, o prezidentas Juan Manuel Santos jį pavadino vienu iš taikos proceso įkvėpėjų. Jis lankėsi Irake karo metu, padėjo mažinti religinę įtampą Pakistane, siūlė tarpininkavimą Venesuelos krizėje.
Jo taikos misijos jau apėmė daugiau nei 40 šalių. Ir vis dėlto – jis nekuria įvaizdžio. Jo nesutiksime diskusijų laidose ar socialinių tinklų sraute. Vietoje to – pabėgėlių stovyklos, religiniai susitaikymo susitikimai, užkulisiniai dialogai. Būtent dėl šio autentiškumo ir gebėjimo išgirsti, jis dažnai tampa tuo, kuriuo pasitiki net labiausiai susipriešinusios pusės.
Ką reiškia toks susitikimas Lietuvoje?
Sri Sri Ravi Shankar vizitas Lietuvoje nėra tik vieno žinomo žmogaus atvykimas. Tai – proga susitikti su tam tikru gyvenimo archetipu: žmogumi, kuris neieško dėmesio, bet įkvepia. Ne šaukia, o tyliai kviečia sustoti. Ne primeta, o leidžia išgirsti save. Tai – priminimas, kad gyvenime įmanomas kitoks santykis su savimi, su kitais, su tuo, kas vyksta aplink.
Pasak tų, kurie dalyvavo susitikimuose visame pasaulyje, būti šalia jo – tarsi įžengti į erdvę, kurioje niekas nespaudžia. Mintys aprimsta, kvėpavimas gilėja, o gyvenimo ritmas lėtėja. Ne todėl, kad kažkas moko – o todėl, kad tiesiog atsiranda vietos. Vieta ramybei, tikrumui, gilesniam ryšiui.
Aktualu kiekvienam – nuo lyderių iki pavargusių nuo kasdienybės
Sri Sri Ravi Shankar dažnai kviečiamas į tarptautines institucijas: jo klausėsi Jungtinės Tautos, UNESCO, Europos Parlamentas. Bet ne mažiau svarbu tai, kad jis – artimas ir paprastam žmogui.
Nes jis kalba ne apie teorijas, o apie patirtį: apie tai, kaip kvėpavimas gali padėti susitvarkyti su stresu, kaip sąmoningumas padeda atkurti santykius, kaip ramybė – tai ne prabanga, o būtinybė šiame įtampos laikmetyje.
Ši žinutė ypač svarbi dabar, kai jaučiame įtampą šeimose, nuovargį dėl informacijos pertekliaus, karo grėsmę kaimynystėje ir pasitikėjimo krizę visuomenėje. Sri Sri nesako, kad turi visus atsakymus. Bet primena, kad kartais pakanka atsigręžti į save – ir pradėti nuo mažų, bet esminių dalykų: tylos, kvėpavimo, buvimo su savimi be spaudimo ar vertinimo.
Ne autoritetas, o atspindys
Sri Sri Ravi Shankar netampa autoritetu – jis tampa veidrodžiu. Jo žvilgsnis ne įtikina, o leidžia pamatyti, kiek daug jau yra mumyse. Po susitikimo su juo žmonės dažnai sako, kad grįžta ne į tą patį pasaulį, bet į tą patį pasaulį su nauju žvilgsniu: aiškesniu, lengvesniu, gilesniu.
Ir galbūt svarbiausias susitikimas šiuo atveju yra ne su juo, o su pačiu savimi. Su tuo, kas buvo nutildyta kasdienybės triukšme. Su entuziazmu, kuris vis dar laukia, kada bus iškviestas. Su viltimi, kuri neprašo garantijų – tik vietos būti.
Liepos 26–29 dienomis Lietuva priims ne tik svečią iš tolimos šalies, bet ir tylos meistrą, kurio buvimas gali padėti mums išgirsti ne jį, o save. Galbūt tai – vienas tų retų vizitų, kurie nepraša žiūrėti į jį, o kviečia pažvelgti į vidų. Nes kai pasaulis šaukia, tokia tyla – tampa didele prabanga. Ir gal net būtinybe.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą