Infrastruktūros pažeidimai Baltijos jūroje nesiejami su tyčiniais Rusijos veiksmais

„Žvalgybos tyrimui atlikti užtrunka truputėlį laiko, todėl tas vertinimas kartais ateina šiek tiek vėliau, kai jau būna paskleista žinia. (...) Taip atsitiko, kad, šiuo atveju, po tyrimo paaiškėjo, kad (incidentai – ELTA) netyčiniai. 

Kai kuriais atvejais buvo netgi gamtos stichijos padaryti incidentai, dėl audros“, – pristatydamas grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą penktadienį teigė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadas Mindaugas Mažonas.

„Nors Baltijos jūroje 2023–2025 m. įvykę incidentai, kai buvo pažeista strategiškai svarbi povandeninė infrastruktūra, nėra siejami su tyčiniais Rusijos jūrų uostuose besilankančių laivų įgulų veiksmais, Baltijos jūra besidriekianti infrastruktūra išlieka pažeidžiama. 

Neatmestini incidentai, kuriuos, kaip ir anksčiau, lemtų aplinkybių – prastų oro sąlygų, techninių laivo defektų ir neatsakingo požiūrio į laivybą – visuma“, – rašoma penktadienį publikuotame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir AOTD Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Kaip skelbta, nuo 2022 m., karo Ukrainoje pradžios, Baltijos jūros regione fiksuota nemažai elektros kabelių, telekomunikacinių ryšių ir dujotiekių gedimų. Paskutinis toks incidentas įvyko Naujųjų metų išvakarėse.

Ataskaitoje skelbiama, jog Rusija, siekdama užtikrinti nepertraukiamą šešėlinio laivyno tanklaivių laivybą Baltijos jūroje, ėmėsi papildomų veiksmų – praėjusiais metais padidino laivyno apsaugą. Kaip teigiama ataskaitoje, šalia  įprasto karo laivų patruliavimo, daugėja agresyvesnio jėgos demonstravimo atvejų, įskaitant nesaugų manevravimą prie NATO karo laivų ir orlaivių.

Be to, saugumo tarnybos pažymi, jog praėjusiais metais Rusijos tanklaivius Baltijos jūroje pradėjo lydėti karo laivai, atskirais atvejais reagavimui panaudojant naikintuvus.

M. Mažono teigimu, didėjanti apsauga gali didinti incidentų Baltijos jūroje tikimybę.

„Iš tiesų yra tokia informacija, kad Rusija didina šešėlinio laivyno apsaugą – tiek pačiuose laivuose apsaugos grupes, tiek ir lydimi kariniais laivais ar orlaiviais. Žinoma, toks dalykas tikrai gali padidinti incidentų riziką. 

Aišku, mes jos dabar, artimiausioje perspektyvoje, nematome, stengiasi išnaudoti būtent tų laivų apsaugą. Tačiau incidentų, kai yra daugiau karinės galios vienoje vietoje, tikimybė atsiranda didesnė“, – aiškino jis.

Žvalgybos tarnybų teigimu, nors pastebimas tarptautinių sankcijų Rusijos šešėliniam laivynui poveikis – sutrikdyta šalies strategija ir sumažėjęs jos įmonių pelnas iš prekybos energijos ištekliais, Baltijos jūra vis dar išgabenama 40 proc. jūrų keliu eksportuojamos rusiškos naftos.

Skelbiama, jog Rusijos šešėliniam laivynui priskiriama iki 1 tūkst. laivų visame pasaulyje, gabenančių Rusijos naftą ir suskystintas dujas. Ataskaitoje rašoma, kad tai yra svarbus įrankis parduoti žaliavą apeinant sankcijų nustatytą kainą ir užtikrinant pajamas karui Ukrainoje.

„Šių laivų įgulos naudoja įvairias taktikas paslėpti krovinio kilmę, pavyzdžiui, perkelia krovinį iš laivo į laivą atviroje jūroje, sukeldamos aplinkosaugines grėsmes, išjungia automatinę identifikavimo sistemą ar manipuliuoja duomenimis, pateikdamos klaidingas laivo koordinates. Siekiant nuslėpti tikruosius tanklaivių savininkus, naudojamos sudėtingos nuosavybės ir valdymo struktūros“, – teigia žvalgybos tarnybos.

ELTA primena, kad vadinamasis šešėlinis laivynas yra Rusijos atsakas į tarptautinį naftos kainų apribojimą, nustatytą Rusijos iškastinio kuro eksportui.

Maskva mėgina nuslėpti savo naftos kilmę įvairiais būdais, pavyzdžiui, išjungdama arba manipuliuodama palydoviniais atsakikliais, taip pat perkraudama naftą iš vieno tanklaivio į kitą atviroje jūroje.