Įvaikinimo grimasos: 10 metų - jau „per senas“

Didžioji dalis globos įstaigose gyvenančių vaikų yra vyresni nei 10 metų, sako Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos vaikams padalinio vedėjo pavaduotoja socialiniam darbui Laura Lukauskienė.

„SOS vaikų kaimai“ Lietuvoje šiemet sukūrė socialinę reklamą, kurioje atkreipia dėmesį į ne vienerius metus besitęsiančią situaciją - poros, laukiančios įvaikinimo, nenori įsivaikinti paauglių. Šeimos ir vaiko gerovės centrų specialistai liūdnai juokauja, kad 10 metų vaikai jau yra per seni įvaikinimui, ir šiemet ėmėsi žingsnių atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą.

Ruošia atsakingai

Lietuvoje gyvenanti šeima gali įvaikinti ne jaunesnius nei 3 mėn. vaikus, o žmonės iš užsienio mūsų šalyje gali įvaikinti tik tuos, kurie turi sunkių sveikatos sutrikimų, yra vyresni nei 7 metų amžiaus. Pagal galiojančią tvarką neišskiriamos gausesnės šeimos, kai vienu metu yra įvaikinama ne mažiau nei trys broliai arba seserys.

Siekiant užtikrinti kuo harmoningesnius santykius šeimoje ir padėti būsimiems įtėviams pasiruošti galimiems iššūkiams, Lietuvoje taikoma speciali įtėvių rengimo programa. Šių mokymų metu būsimi tėvai išsamiai supažindinami su vaiko raida skirtingais amžiaus tarpsniais, vaiko su negalia auginimo ypatumais, emocinių ryšių kūrimo svarba ir pan.

Prieš tampant įtėviais, kiekviena šeima yra atsakingai vertinama specialistų. Toks pat atsakingas vertinimo procesas taikomas ir užsienio šeimoms - jų tinkamumą įvaikinimui vertina atitinkamos užsienio šalių institucijos. Tik joms patvirtinus, šeima gali kreiptis dėl įvaikinimo.

Šių metų duomenimis, įvaikinimo arba globos Lietuvoje laukia apie 170 vaikų. Iš jų net 120 yra vyresni nei 10 metų.

Susidūrę su sunkumais po įvaikinimo, vaiko adaptacijos metu ar kylant klausimų dėl vaiko elgesio, įtėviai nepaliekami vieni - jie gali kreiptis į globos centrą, kuris padės spręsti iškilusias problemas.

Nutarė atkreipti visuomenės dėmesį

Gali atrodyti, kad Lietuvoje norinčiųjų tapti įtėviais netrūksta. 2026 m. pradžioje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) sąraše buvo 160 šeimų ar asmenų, pasirengusių įvaikinti vaiką. Tačiau didžioji dalis įvaikinti norinčių šeimų ar asmenų kelerius metus laukia galimybės įsivaikinti kuo jaunesnį vaiką - į paauglius nesižvalgoma.

„Tai yra suprantama. Žmonės, kurie nori save realizuoti tėvystėje, ieško kuo mažesnio vaiko, nes su juo yra lengviau megzti ryšį, patirti kiekvieno raidos etapo keliamus iššūkius, patirti tuos visus augimo etapus. Tėvai nori dainuoti mažyliams lopšines, skaityti knygeles, ruošti darželiui, vesti į mokyklą. Su paaugliais to jau nepatirsi. Maža to, bus kiti iššūkiai, susiję su nelengvai išgyvenama paauglyste“, - sako Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistė L. Lukauskienė.

© Lietuvoje šeimos nori įvaikinti kuo mažesnius vaikus, nes taip lengviau užmegzti ryšį ir kartu su vaiku patirti visus jo augimo ir raidos etapus. Asociatyvi „Adobe Stock“ nuotrauka.

Anot jos, problema - ne nauja, tik anksčiau tam nebuvo skiriama daug dėmesio.

„Šie metai nėra išskirtiniai, tiesiog dabar tą pradėjome dažniau akcentuoti, kalbėti apie tai, kad žmonės atkreiptų dėmesį ir į be globos tėvų likusius vyresnius vaikus“, - kalbėjo L. Lukauskienė.

2025 m. Klaipėdos mieste, remiantis teismų duomenimis, įvyko 2 įvaikinimai. Šiuo metu mieste 5 šeimos laukia pasiūlymo įvaikinti.

20 metų šioje srityje dirbanti specialistė sako pamenanti, kad 2023 metais Klaipėdoje buvo atvejis, kuomet klaipėdiečių šeima įsivaikino 12 metų paauglį.

„Mes rengėme tą šeimą įvaikinimui. Iš pradžių jie tapo vaiko globėjais, o vėliau - ir įtėviais. Pamenu, kad mums tai buvo didelis džiaugsmas, nes tokie atvejai - labai reti“, - sakė L. Lukauskienė.

Pokalbininkė džiaugiasi, kad minėtu atveju šeima pirmiausia pasirinko pagalbą vaikui, o ne siekė tenkinti savo poreikius.

Akcijų neorganizuoja

Anksčiau Klaipėdoje artėjant didžiausioms metų šventėms buvo organizuojama gerumo akcija, kuri primintų visuomenei apie vaikus, Kalėdų laukiančius ne savo šeimose, bet globos įstaigose.

Klaipėdiečiai buvo raginami šventėms į namus pasikviesti nors po vieną tėvų globos netekusį vaiką. Idėja, iš pirmo žvilgsnio atrodžiusi graži ir prasminga, labai greitai sulaukė kritikos iš vaikų teisių ir globos specialistų, nes vaikai labai išgyvendavo po gražių švenčių ir vėl sugrįžę į globos įstaigas.

„Kasmet pirmas liepos sekmadienis yra Globėjų diena. Ta proga kiekvienoje savivaldybėje vyksta įvairiausi renginiai, į kuriuos kviečiame globėjus su vaikais, šeimynas. Žmonės gali susipažinti. Šventė atvira visuomenei, dalyvauja, kas nori, tačiau jokių kitokių akcijų ar mugių Lietuvoje nedaroma. Gerbiame ir vertiname vaikus, o paraginti šeimas rinktis globą, įvaikinimą yra ir kitų būdų“, - sako L. Lukauskienė. Vienas iš jų - ir finansinė valstybės parama.

Išmokos ir psichologinė pagalba

Valstybės skiriama išmoka šeimoms, globojančioms vaikus iki 6 metų, siekia 384,8 Eur mėnesiui, už vyresnius išmoka didesnė - vaikams nuo 6 iki 12 m. - 444 Eur, nuo 12 iki 18 m. - ir vaikui su negalia - 481 Eur.

Taip pat yra mokamas globos išmokos tikslinis priedas (296 Eur) per mėnesį. Šią išmoką irgi moka valstybė.

Klaipėdos miesto savivaldybė prisideda prie globėjų paramos finansine paskata - materialinė parama šeimoms, vaikus globojančioms nuo 3 metų, siekia 294 Eur mėnesiui. Vaikus globojančioms šeimoms, kurių amžius iki 3 metų, mokama po 368 Eur per mėnesį.

„Juos gauna tik vaiko globėjai ir globojami vaikai, bet ne įtėviai. Įvaikintojai gauna tokias pat išmokas, kaip ir šeimos, auginančios biologinius vaikus. Tiek globėjams, tiek įtėviams nemokamai teikiamos globos centro paslaugos - psichologinė pagalba, globos koordinatoriaus ir tarnybos atestuoto asmens paslaugos, savipagalbos grupės, metodinė pagalba, įvairūs mokymai, tėvystės mokymai. Ir visa tai nemokama“, - vardija Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistė.

Įvaikinimų mažėja

Nors už globojamus vaikus skiriamos nemenkos išmokos, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Vainoraitė-Rauktienė pažymi, kad didžiausias įvaikinimo galimybes turi jaunesni, sveiki vaikai.

„Dėl šios priežasties daugumoje galimų įvaikinti vaikų sąraše matome tik vyresnius vaikus - dažnai jau artėjančius paauglystės link. Į galimų įvaikinti vaikų apskaitą per metus įrašomas panašus vaikų skaičius - apie 200 vaikų“, - sako E. Vainoraitė-Rauktienė.

Pernai į užsienį iš Lietuvos neiškeliavo nė vienas įvaikintas vaikas.

Pasikeitus vaiko teisių apsaugos sistemai, pastebėta, kad galimų įvaikinti vaikų mažėja, nes vis daugiau jų pavyksta išsaugoti biologinėse šeimose arba vaikai globojami giminaičių ar kitų artimųjų šeimose.

Tą, anot specialistės, atspindi statistika. 2025 m. Lietuvoje 41 šeima įvaikino 49 be tėvų globos likusius vaikus. 2024 m. - 49 šeimos įvaikino 56 be tėvų globos likusius vaikus, 2023 m. - 45 šeimos įvaikino 57 be tėvų globos likusius vaikus.

Pernai Lietuvoje buvo įvaikinti 29 vaikai iki 3 m. amžiaus, 12 vaikų - 4-6 m., 8 vaikai - 7-9 m. Vyriausias Lietuvoje įvaikintas vaikas praėjusiais metais buvo 9 m. ir 3 mėn.

„Paprastai šeimos siekia įvaikinti vaikus iki 7 metų, siekiant sudaryti palankias sąlygas prieraišumo ryšiui formuotis ir patirti ankstyvąją tėvystę“, - komentuoja E. Vainoraitė-Rauktienė.

2025 m. įvaikintos 8 dviejų vaikų, t. y. brolių ar seserų, grupės. 2024 m. 8 šeimos įvaikino po 2 vaikus, 2023 m. 9 šeimos įvaikino po 2 vaikus.

Į užsienį - nė vienas

Pernai į užsienį iš Lietuvos neiškeliavo nė vienas beglobis vaikas. 2024 m. - 5 vaikai, 2023 m. - 4 užsienyje gyvenančios šeimos įvaikino 6 vaikus.

„Šeimos, norinčios įvaikinti, dažnai susiduria su ilgu laukimo laikotarpiu. Svarbią įtaką laukimo trukmei turi ir tai, kokį lūkestį norimam įvaikinti vaikui turi šeima - kokio amžiaus, sveikatos būklės asmenys yra pasirengę priimti į šeimą. Kuo siauresni šie kriterijai, tuo ilgiau gali tekti laukti“, - sako VVTAĮT specialistė E. Vainoraitė-Rauktienė.