JAV tolsta nuo amerikietiškos svajonės

- Sakote, jog, pasikeitus prezidentui, sparčiai pradėjo blogėti gyvenimas tokiuose miestuose kaip Los Andželas, Sietlas, Portlandas. Kodėl?

15min.lt nuotr/

Laurynas Misevičius: Donaldo Trampo kadencijos metu buvo gerokai išaugęs dėmesys JAV įmonėms bei verslams ir stipriai pažabotos Kinijos korporacijos, apribota nelegali imigracija. Iki pandemijos pradžios JAV ekonomika atsigavo, augo akcijų rinka, pasiekėme rekordines darbingo amžiaus žmonių užimtumo aukštumas.

Deja, 2020 metai tapo ne tik pasaulinės krizės, bet ir tradicinio amerikietiško kapitalizmo sunkmečio laikotarpiu.

Tai ypač akivaizdu buvo didmiesčiuose, kur liberaliai nusiteikusių merų ir valstijų gubernatorių pastangomis buvo iš dalies arba visiškai sugriauti miestai.

Jie leido įvairiems demonstrantams siaubti parduotuves, biurus, valstybinių įstaigų pastatus.

Abejoju, kad, pasikeitus valdžiai, miestai atgims. Portlande vietoj prieš keletą metų gyvavusio labai gražaus centro beliko grafičiu išpieštos sienos ir pastatai su užkaltais langais. Dauguma verslo struktūrų išsikėlė į užmiestį.

Žmonės pradėjo masiškai kraustytis į mažesnius miestus arba net į kitas valstijas. Jeigu dar 2018-2019 metais į Portlandą kas savaitę atvykdavo iki 300 žmonių, tai dabar maždaug tiek pat išvyksta.

Per keletą pastarųjų dienų į Floridą išsikraustė kelios pažįstamos Rytų europiečių šeimos. Žmonės renkasi ir Aidahą, Pietų Karoliną, Teksasą, Viskonsiną - visas respublikonų tebekontroliuojamas ir itin konservatyvia politika pasižyminčias valstijas.

Amerika nebėra tokia, kokia buvo prieš keletą metų, - jai sėkmę atnešusi tradicinė kapitalistinė sistema liko tik senesnės kartos prisiminimuose.

Jaunoji, ypač gyvenanti didesniuose JAV miestuose, karta ir visokios mažumos išsireikalauja vis daugiau valstybinių programų ir pašalpų.

Tai matant supranti, kad greitai neapsimokės dirbti. Šiuo metu bedarbiai JAV gauna daugiau, nei tie, kurie dirba už minimumą!

Demokratų kontroliuojamų valstijų popandeminė paramos sistema taip užtikrina žemiausio pajamų sluoksnio gyventojų gerovę, kad jie nebeskuba grįžti į darbus, nes tai neapsimoka. Tuo pat metu ji, didinant mokesčius, skaudžiai baudžia tuos, kurie kažką kuria ar bando užsidirbti patys.

Tarsi šito būtų maža, bendrą Vakarų didmiesčių situaciją blogina didelis benamių ir asocialių asmenų skaičius. Suprasčiau, jeigu tai būtų lėmęs žemas šalies išsivystymo lygis ar darbo nebuvimas.

Deja, šie žmonės niekada nėra prisidėję prie visuomenės gerovės kūrimo, tačiau mielai naudojasi visomis paramos programomis.

Romas Zableckas: : Man arčiausias didmiestis yra Denveris. Buvo skaudu matyti, kaip niokojami paminklai, valstybiniai pastatai, tarsi dažais būtų norima užpurkšti visą Amerikos istoriją.

Aš gyvenu mažesniame miestelyje, tačiau „prisiplakusiame" prie didmiesčio, kuriame gyvena virš 100 000 gyventojų. Mūsų apylinkėse riaušių nebuvo. Apskrityje, kurioje gyvenu, vyrauja konservatyvios, sveiko proto nuotaikos.

Nepaisant to, vis dažniau girdimi pasiūlymai jungtis prie Vajomingo, kad tik būtume kuo toliau nuo liberalių pažiūrų Boulderio ir Denverio.

Aplink mus gyvena fermeriai, sunkiai dirbantys Amerikos gyventojai, kurie pirmieji stos ginti JAV nuo daug pavojingesnio už COVID-19 „viruso".

D.Trampo prezidentavimo laikotarpiu Kolorade, kaip ir visoje Amerikoje, ekonomika klestėjo. Į Koloradą plūdo žmonės iš daug seniau komunizmą „pasigavusios" Kalifornijos.

Dabar Kolorade ekonomika vis dar gera ir darbo vietų pilna, bet mažėja norinčių dirbti. Kam veltėdžiui dirbti, jeigu jis gali išgyventi iš pašalpos? Situaciją dar labiau blogina Džo Baideno skirta papildoma parama, prie kurios bestuburiai iš karto priprato.

Priminsiu - sunkus gyvenimas gimdo stiprius, ištvermingus žmones. Stiprūs žmonės sukuria stiprią ekonomiką ir pagerina gyvenimą. Gyvenimas gerėja tol, kol sukuria silpną bestuburių visuomenę, kuri suniokoja tai, ką sukūrė jų tėvai ir protėviai. Silpni žmonės nualina ekonomiką, sugriauna gero gyvenimo sąlygas. Tada viskas kartojasi iš naujo.

Tiek Amerika, tiek Europa yra tame etape, kai silpni žmonės pradėjo niokoti tai, kas buvo sunkiai sukurta. Gyvenimas, įgaudamas pagreitį, atsidūrė kritimo etape.

Pažiūrėkite, į ką pavirto Amerikos mokymo įstaigos! Jos ir išauklėjo šią kartą, kuri užsikrėtusi komunizmo bacila.

Jaučiu, K.Marksas su F.Engelsu dabar iš džiaugsmo kaulais barškina, o visi kiti socializmo šalininkai šaukia:

„Sakėme, kad taip bus! Pasaulinė socialistinė revoliucija - neišvengiama!"

- Kokios gali būti tokių pasikeitimų pasekmės?

L.Misevičius: Mano nuomone, ilgalaikės pasekmės kadaise klestėjusiems didmiesčiams bus katastrofiškos. Užtenka pasižiūrėti į Detroitą, kuris kadaise buvo JAV Rytų pakrantės automobilių sostine, o dabar centre - vieni griuvėsiai.

Didžioji jame gyvenusių žmonių dalis pasitraukė kuo toliau į užmiestį ir kitus miestus, valstijas. Panašūs procesai vyksta Klivlende ir Ohajuje.

R.Zableckas: Neišvengiamos ekonominės krizės, visuotinė demoralizacija, gal net ir pilietinis karas.

Kalbant apie žodžio laisvę, čia jau įvyko krizė. Beveik visi televizijos kanalai užvaldyti kairiųjų. Socialiniuose tinkluose blokuojama ne pagal kairiųjų dūdelę skleidžiama informacija, prisidengiant nesantaikos kurstymu.

Ką ir bekalbėti, jeigu pats Amerikos prezidentas kaip koks pastumdėlis blokuojamas tviteryje ir feisbuke.

Kuo čia ne Sovietų Sąjunga? Gyvendamas Tarybų Lietuvoje, netikėjau, kad kada nors kas nors pasikeis.

Netikėjau, kad Lietuva bus paleista iš „milžino gniaužtų", todėl emigravau į JAV.

Dabar negaliu patikėti tuo, kas vyksta Amerikoje ir ką puikiai įvardijo „The Beatles" dainoje: „Back to USSR" („Atgal į SSRS" - red. past.).

- Kas šiandien kraustosi į konservatyvias valstijas?

L.Misevičius: Pirmiausia norintys ir mokantys patys užsidirbti oriam pragyvenimui bei nesuinteresuoti šelpti tų, kurie nepaiso šiuolaikinės visuomenės ir kapitalistinės santvarkos dėsnių.

Tarp jų daug Rytų europiečių, kurie jau yra susidūrę su tokia kraštutine, utopine-socialistine santvarka. Jie keičia gyvenamąją vietą, nes nenori likti ultraliberalios, link socializmo-komunizmo sparčiai judančios vietinės valdžios įkaitais, nes yra įpratę naudotis tikros klasikinės amerikietiškos laisvės privalumais.

R.Zableckas: D.Trampo prezidentavimo metais užsienyje įsitvirtinę verslai pradėjo grįžti į Ameriką, pradėjo atgimti sunkioji pramonė. Dabar tie, kurie dar „neišsikrovė lagaminų", apsisukę grįžta atgal.

Turiu draugų, kurie išsikraustė iš didmiesčio į kaimą. Kiek užtruko, bet įsitvirtino nekilnojamojo turto rinkoje. Pandemijos laikotarpiu paskambinau pasiteirauti, kaip jiems sekasi. Jie atsakė:

„Nepatikėsi, bet verslas tiesiog klesti. Žmonės masiškai palieka miestus, namus perka jau ne tuos, kurie patinka, o bet kokius. Naujoms statyboms medžiagų trūksta." Nekilnojamojo turto sferoje įvyko atvirkštinė reakcija.

Tai lėmė įvykiai didmiesčiuose. Juose nesaugu gyventi, neverta turėti verslą, jeigu vietinė teisėsauga nepajėgi užtikrinti gyventojų ir jų verslų saugumą.

- Kokią ateitį matote?

L.Misevičius: Darbo rinkai tokie miestai ir valstijos tampa pragaištingos, nes nebėra užtikrinamas žmonių ar įmonių saugumas. Jos neretai apiplėšiamos, išdaužomi langai, o vietinė policija su mero palaiminimu rūpinasi ne miestiečių turto apsauga, o tik tuo, kad teisingai būtų dėvimos kaukės. Išsilavinę, kuriantys ir dirbantys žmonės bėga iš tokių miestų.

Kol kas sunku pasakyti, kokias ilgalaikes pasekmes turės ši liberalioji-kairioji JAV didmiesčių ir kairiųjų demokratų valdomų valstijų politika, tačiau vis labiau tolstame nuo kadaise išgirtos amerikietiškos svajonės.

Artėjame prie panašios santvarkos, iš kurios gniaužtų Lietuvoje išsivadavome prieš tris dešimtmečius.

R.Zableckas: Dirbu mokyklų administracijų padalinyje. Su moksleiviais susiduriu retai, tačiau dažnai lankausi mokyklose.

Nežinau, ką galvoti, kai įeidamas į mokyklą pamatau transvestitų-gėjų-lesbiečių vėliavą, kai mokyklose reikalaujama statyti tualetus „belyčiams" ar „neapsisprendusiems dėl lyties", o iš mokyklų valgyklų meniu reikalaujama išimti kiaulieną ir nustoti švęsti Kalėdas... Stebitės?

Nesistebėkite - tas pats laukia ir Lietuvoje. Juk Lietuva iki šiol labai sėkmingai kopijuoja JAV.

JAV gyvenu 31 metus ir visą laiką stebiu, kuria kryptimi juda Lietuva. Iš pradžių prasidėjo amerikietiškų TV laidų kopijavimas, užplūdo Holivudo produkcija. Išplitus internetui galėjau klausytis lietuviškų radijo laidų, žiūrėti lietuvišką televiziją. Pirmieji kalbos teršalai buvo tik „okay" ir „cool".

Paskui atsirado ištisos frazės, dabar nevengiama kalbėti ištisais angliškais sakiniais. Jūs net nežinot, kaip tai skamba „ne-cool" klausantis iš šono. Jei tik kokia „višta" ar „žąsinas" pradeda kiekviename sakinyje įterpti anglišką žodį, iškart perjungiu kanalą.

O mokyklose auga dundukų karta, nes mokytojų teisės - apribotos. Kai kas baigia 8 klases ir nemoka rašyti, nekalbant apie daugybos lentelę.

Vyresniems moksleiviams kai kurios klasės paverčiamos vaikų lopšeliais. Idėja tokia - mielos mokinės, skėskite ir toliau kojas, o mes pasirūpinsime jūsų vaikiukais. Kur mes ritamės?!