Kas ir kokiomis dalimis paveldi mirusiojo turtą nesant sudaryto testamento?

Dauguma žmonių apskritai nėra linkę pasinaudoti šia įstatymo jiems suteikta teise.

Be to, net jeigu fizinis asmuo ir sudaro testamentą, jame nurodyti įpėdiniai palikimo gali ir nepriimti.

Tokiais atvejais paveldėjimo teisinius santykius po fizinio asmens mirties reglamentuoja įstatymas.

Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina žinoti, kokie asmenys ir kokiomis dalimis paveldi mirusiojo turtą nesant sudaryto testamento.

Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis.

Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio.

Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos.

Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.).

Šoninė giminystės linija yra tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio (brolių ir seserų, pusbrolių ir pusseserių, dėdžių arba tetų ir sūnėnų arba dukterėčių ir t.t.).

Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams.

Tai reiškia, kad jeigu asmuo nepatenka į bent vieną aukščiau nurodytą giminystės liniją (tiesiąją ar šoninę) - jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.

Atsižvelgiant į įstatyme nurodytas giminystės linijas, CK 5.11 straipsnyje yra išskirtos šešios įpėdinių pagal įstatymą eilės, kuriose nurodyti asmenys turi teisę paveldėti mirusiojo turtą.

Pirmos eilės įpėdiniai

Pirmajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo vaikai, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat ir vaikai, gimę po palikėjo mirties.

Įstatyme yra numatytos lygios vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės (CK 3.161 str. 4, 5 d.).

Tai reiškia, kad tokie vaikai turi lygias teises paveldėti mirusiojo turtą.

Pavyzdžiui, jeigu palikėjas buvo sudaręs santuoką ir susilaukė sūnaus, tačiau tuo pačiu metu būdamas santuokoje susilaukė ir dukters su kita moterimi, t.y. buvo neištikimas savo žmonai, įstatymas numato, kad palikėjo sūnus ir dukra turi lygias teises paveldėti savo tėvo turtą.

Įstatymas pirmosios eilės įpėdiniams priskiria ir įvaikius, t.y. asmenis, kurie palikėjo buvo įvaikinti. Įstatymas numato, kad jie turi lygias teises paveldėti kartu su palikėjo biologiniais vaikais.

Antros eilės įpėdiniai

Antrajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai).

Tačiau įstatyme yra numatyta, kad tėvai neturi teisės paveldėti savo vaiko turto po jo mirties, jeigu teismo sprendimu jų valdžia buvo apribota ir šis sprendimas palikimo atsiradimo momentu (vaiko mirties metu) nebuvo pasibaigęs ar panaikintas (CK 5.6 str. 3 d.).

Trečios eilės įpėdiniai

Trečiajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, taip pat ir palikėjo provaikaičiai (proanūkiai).

Ketvirtos eilės įpėdiniai

Ketvirtajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.

Pažymėtina, kad netikri palikėjo broliai ir seserys turi lygias teises paveldėti kartu su tikraisiais palikėjo broliais ar seserimis.

Tai yra tie atvejai, kai palikėjas (miręs fizinis asmuo) ir netikras palikėjo brolis ar sesuo turi bendrą tėvą ar motiną.

Penktos eilės įpėdiniai 

Penktajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).

Pažymėtina, kad sūnėnai ir dukterėčios turi lygias teises paveldėti, nepriklausomai nuo to, ar palikėjo brolio (sesers) tėvai buvo bendri abu (tėvas ir motina), ar tik vienas iš jų (tėvas arba motina).

Šeštos eilės įpėdiniai

Šeštajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Įstatyme nėra numatytos skirtingos pusbrolių ir pusseserių paveldėjimo tvarkos, tais atvejais, kai tėvo ir motinos broliai ir seserys turėjo bendrus tėvus (tėvą ir motiną), ir tais atvejai, kai turėjo tik vieną bendrą tėvą arba motiną.

Taigi, visi palikėjo pusbroliai ir pusseserės paveldi lygiomis dalimis.

Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka.

Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais.

Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti (CK 5.6 str.).

Ši taisyklė yra taikoma ir kitoms įpėdinių eilėms, pavyzdžiui, jeigu nėra pirmosios eilės įpėdinių (vaikų), tokiu atveju mirusiojo turtą turi teisę paveldėti jo tėvai (įtėviai) ar vaikaičiai (antros eilės įpėdiniai) ir jeigu jie palikimą priimtų, palikėjo seneliai ar provaikaičiai (trečiosios eilės įpėdiniai) neįgytų teisės paveldėti mirusiojo turtą ir t.t.

Įpėdinių giminystės ryšį su palikėjų nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Paprastai įpėdinių pagal įstatymą giminystė yra nustatoma vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis.

Tačiau valstybės registruose esantys duomenys ir informacija ne visada yra pakankami, siekiant nustatyti giminystės ryšį.

Todėl yra rekomenduotina pateikti notarui ir rašytinius dokumentus, kurie leidžia patvirtinti įpėdinio ir palikėjo giminystės ryšį, pavyzdžiui, gimimo įrašą, teismo sprendimą dėl giminystės santykių nustatymo ir kt.

Jeigu nėra bent vieno iš aukščiau nurodytų palikėjo įpėdinių, arba jeigu jie nepriima palikimo, arba iš jų yra atimta teisė paveldėti, tokiu atveju mirusiojo asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 str.).

Paveldimo palikimo dalis

Mirusiojo fizinio asmens įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis.

Pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo 3 vaikus, tokiu atveju visas mirusiojo turtas yra dalijamas į tris dalis.

Būtina pažymėti, kad įstatymas nenumato įpėdinio teisės gauti didesnę paveldimo turto dalį, jeigu, pavyzdžiui, vienas iš kelių vaikų prižiūrėjo ar slaugė palikėją (tėvą ar motiną) iki jo mirties ir pan.

Sutuoktinio paveldimo turto dalis

Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.

Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų ar įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo.

Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais.

Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.

Jeigu nėra nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių, tokiu atveju sutuoktinis paveldi visą palikimą, o tai reiškia, kad žemesnės įpėdinių eilės, pavyzdžiui trečioji įpėdinių eilė (palikėjo seneliai ir provaikaičiai), neįgyja teisės paveldėti.