Prisiminė seną nelaimę
„Ar ilgai čia laukti bėdos, juolab kad tas bokštas jau paženklintas nelaime ir žmogaus mirtimi, – kalbėjo į redakciją paskambinęs kretingiškis Juozas. – Gerai atsimenu, kaip griuvo nebaigtas statyti pirmasis bokštas: bėgom žiūrėti, nors saugumiečiai vaikė ir neleido prieiti artyn.
To bokšto statyboj dirbo mano geras pažįstamas. Valdžia darbus tuomet prastai kontroliavo, medžiagas masiškai vogdavo, cementas buvo prastos kokybės.
Statė vyrų brigada, ne paslaptis, vyrai ir darbo metu – taip tuomet buvo priimta – stikliuką pakilnodavo. Dar dirbo vienas atsiųstas kareivis. Jis ir buvo užsiropštęs į bokštą, kai šis griuvo neatlaikęs pusiausvyros, nes betonuota masė suvirto į šoną“.
Kretingiškio žiniomis, kareivis žuvo, kiti brigados vyrai, tuomet buvę bokšto papėdėje, išsigelbėjo. Vėliau, 1985-aisiais, griuvusio bokšto vietoje pastatytas dabartinis, tačiau gerokai žemesnis – pastarojo aukštis 49,5 m. Panašus tuo metu buvo pastatytas ir Šventojoje.
Aptvėrė statybine tvora
Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Tomas Jurgutis nedvejodamas patikino, kad Kretingos vandens bokštas nebenaudojamas nuo 2004-ųjų, savo laiką atgyvenęs, o jo būklė – avarinė. Sovietmečiu statyto vandens bokšto tikslas – sukaupti į rezervuarą 600 kub. m vandens ir tiekti jį Kretingos miesto gyventojams. Bokštas nustojo funkcionuoti nuo to laiko, kai mieste buvo įrengti vandens gerinimo įrenginiai ir pastatyti antžeminiai rezervuarai.
„Bokštą būtina griauti, nes, ekspertų vertinimu, per kone keturis dešimtmečius įskilęs ir rezervuaro kupolas, ir pamatas, o ir pats statinys pamažu svyra. Laiptus stipriai yra pažeidusi korozija, ir be papildomų apsaugos priemonių pavojinga patekti į statinio vidų. Dėl to šiandien tenka bokštą aptverti, kad į teritoriją nepatektų smalsuoliai“, – kalbėjo T. Jurgutis. Jis neslėpė, kad šį pavasarį dėl intensyvių statybų nebuvo lengva išsinuomoti statybinę tvorelę, todėl laikinai ir tekę pasinaudoti „Stop“ juosta.
Tačiau užvakar apsauginė tvora buvo atgabenta ir sumontuota, kad po pavojingą zoną nevaikščiotų pašaliniai asmenys.
Siūlys kooperuoti lėšas
T. Jurgutis tvirtino, kad artimiausiame rajono tarybos posėdyje bus prašoma iš biudžeto skirti dalį lėšų bokštui nugriauti, o atlaisvintą teritoriją panaudoti gyventojų poreikiams.
„Savivaldybei siūlysime prisidėti lėšomis, skolinantis iš mūsų įmonės ir išsimokant dalimis, nes suprantama, kad šiųmetiniame biudžete tam pinigų nenumatyta. Bokštas yra mūsų įmonės turtas, tad šiemet tikslingai planuotume savo lėšas vien šio bokšto griovimo darbams“, – kalbėjo bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas.
Paklaustas, ar nebuvo įmanoma bokšto rekonstruoti ir panaudoti jį miesto įvaizdžiui kurti, T. Jurgutis atsakė: „Tai labai brangu. Suskaičiuota, kad bokšto rekonstrukcija kainuotų per 300 tūkst. Eur, o nugriauti – apie 120 tūkst. Eur.“
Jei rajono taryba pritartų, griovimo darbai galėtų prasidėti rudeniop. Tam būtų samdomi patirties turintys rangovai, kurie įvaldę skirtingas šio specifinio darbo technologijas – įprastai griaunama ardant, verčiant ir sprogdinant. „Nesinorėtų, kad bokštas būtų verčiamas, nes greta yra pravesti komunikacijų tinklai, kad šių nepažeistų“, – pastebėjo T. Jurgutis.
Sutartys su operatoriais
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas pastebėjo, kad ant Kretingos vandens bokšto įrengtos įvairių ryšių operatorių – Mezono, mobiliojo ryšio ir Miškų urėdijos – antenos, o sutartis su jomis sudarę būtent „Kretingos vandenys“.
„Mano supratimu, įmonės vadovas pirmiausiai turėtų kreiptis į telekomunikacijų bendroves ir Miškų urėdiją, ar šios turi kitą alternatyvą, kur galėtų iškeldinti antenas. Tarkim, Miškų urėdijos įranga stebi viso pajūrio, įskaitant ir Kuršių neriją, teritoriją. Artėja vasaros sezonas, kyla gaisrų tikimybė. Ar dabar laikas galvoti apie bokšto griovimą? Nors „Kretingos vandenys“ ir nebeeksploatuoja vandens bokšto, tačiau jis priklauso įmonei, ši jį administruoja bei nuomoja“, – teigė E. Viskontas.
T. Jurgučio žodžiais, bendrovė pernai už nuomą iš 6 operatorių gavo 8,3 tūkst. Eur. „Sutartys su kiekvienu jų sudarytos ir tęsiamos skirtingai, tačiau esame sutarę, kad apie nutraukimo galimybę juos informuosime prieš du mėnesius. Tiekėjams išsiųsti raštai dėl sutarties nutraukimo, ir iki balandžio 26 d. laukiama jų atsakymų dėl išsikeldinimo. Galbūt jie vienysis ir bendrai statys modernų bokštą“, – samprotavo T. Jurgutis.
Kaimuose – kone 30 senų bokštų
Iš viso Kretingos rajone dar tebestovi 28 gerokai mažesnių gabaritų vandens bokštai, kurie tarnaudavo tiekiant vandenį kaimų gyventojams. Tačiau savo amžių jie taip pat atgyvenę.
Du bokštai šiemet jau nugriauti Darbėnų apylinkėse ir vienas Jokūbave. Darbėnuose šalia vieno nugriautų bokštų iškilo moderni vandens gerinimo stotis.
„Vidutiniškai nugriauti tokį bokštą kainuoja 7–10 tūkst. Eur. Šie bokštai yra Savivaldybės turtas, mūsų įmonė jais naudojosi pagal panaudos teisę. Mūsų nuosavybė buvo tik Jokūbavo vandens bokštas. Jį griaunant plika akimi matėsi, kaip šis statinys nuo vėjo švytuoja palei pamatą“, – apie grėsmingą būklę ir būtinybę šalinti senienas kalbėjo T. Jurgutis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą