Bangolaužius rekonstruoja užsieniečiai, bet darbo turi ir vietiniai

Įdomu tai, kad užsieniečiai, norėdami susisiekti su miestu per Kuršių marias, specialiai tam nusipirko laivą, o kai baigs darbus, jį parduos. Stebina vakarietiška darbo kultūra - viskas apgalvota, kad tik būtų patogu.

Visų pirma norisi nuraminti miesto gyventojus, ypač melnragiškius. Užsieniečiai naudoja specialią gręžimo technologiją, įlaidai poliakale nebus kalami, tad triukšmas jiems gyvenimo neapsunkins.

Įdomu tai, kad 2002 metais Algirdas Kamarauskas, tada dirbęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje infrastruktūros direktoriumi, rūpinosi įgyvendinamu bangolaužių pailginimo projektu.

O dabar jis yra pasamdytas Vokietijos kompanijos ir eina projekto koordinatoriaus pareigas.

Kitas mūsų gidas molų rekonstrukcijos statybvietėje buvo rangovo atstovas Algirdas Žukauskas. Pasak jo, prie šio objekto dirba vokiečiai, belgai, lietuviai, yra ir vienas lenkų inžinierius.

„Dabar dirba visas mūsų uostas. Bendrovė “Smiltynės perkėla„ nuomoja krantines, “Klasco„ apkrauta akmenimis ir metalu. Kadangi statybinių medžiagų, paruošiamųjų darbų yra be galo daug, darbo turi visi - ir suvirintojai, ir kt.“, - sakė A. Žukauskas.

A. Kamarauskas pridūrė, kad tokiems darbams kaip įvairių plieno gaminių paruošimas samdomos tik lietuviškos kompanijos.

Molo rekonstrukcijos darbams nuomojami ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) vilkikai.

Jeigu sugenda technika šeštadienį ar sekmadienį, kreipiamasi į vietines įmones, kad jos atliktų remonto darbus.

Beje, didysis pontonas „Simone“ buvo remontuotas Klaipėdoje.

TECHNIKA.Belgų kompanija „Herbosch - Kiere N.V.“ savo techniką laiko Smiltynėje prie krantinės, kurios operatorė yra AB „Smiltynės perkėla“. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Be rekonstrukcijos nebūtų 17 m gylio

Priminsime, kad uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG“ ir Belgijos bendrovės konsorciumas.

Jo sutartis su Uosto direkcija buvo pasirašyta pernai rugsėjo 4 d. Realūs darbai pradėti šiemet balandžio 11 d.

Šiuo metu darbai vyksta abiejuose moluose. Jie bus paaukštinti 2-2,5 metro.

Rekonstruojama 810 metrų pietinio molo, darbų jame daugiau nei šiauriniame, prie kurio bus kalama 162 metrų ilgio povandeninė sienutė, ir 200 metrų bangolaužio galo bus pakelta iki beveik 6 m aukščio.

BARŽOS. Belgų baržos, kuriomis plukdomi akmenys ant molų. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Vokietijos kompanija „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG“ yra pagrindinis rangovas, statysiantis povandeninę atraminę sienutę prie šiaurinio bangolaužio.

Aplink tuos akmenis bus sukalti vamzdžiai, o tarp jų - trigubi įlaidai.

Pasak A. Kamarausko, uostas nori pasiekti 17 metrų gylį. Tam, kad šiaurinis bangolaužis „nenuvažiuotų“ gilinant, bus įrengta povandeninė sienutė ir užankeruota.

Tada bus sudėti akmenys, paaukštinti ir sutvarkyti molai.

Tada prie tos sienutės bus gilinama iki 17 metrų.

Be jos to padaryti būtų neįmanoma.

ALGIRDAI. Algirdas Kamarauskas (kairėje) yra pasamdytas Vokietijos kompanijos ir eina projekto koordinatoriaus pareigas , o Algirdas Žukauskas yra rangovo atstovas. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Bangolaužiai yra perdėliojami

Pasak A. Kamarausko, kai 2002 m. buvo ilginami molai, į pietinio molo galvą buvo sudėti 378 tetrapodai.

Dabar visi jie jau yra perkelti ant šiaurinio molo galvos.

Planuojama, kad šiam molui reikės dar pagaminti apie 300 vienetų naujų tetrapodų.

Kadangi molas aukštinamas, labai padidės jo galva.

„Jau buvo matyti, kad šiaurinis molas nuo bangų poveikio yra labai pavargęs“, - juokavo A. Kamarauskas.

A. Žilinskas pridūrė, kad šiauriniame mole jau atlikta apie 30-35 proc. darbų.

TECHNOLOGIJA. Gręžimo technologija Vokietijos specialisto kompiuteryje. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

O pietinio molo galva bus formuojama iš akmens masyvo. Iš tų akmenų, kurie šiuo metu yra sudėti „Klasco“ teritorijoje.

„Dirbame labai paprastai. Visus senus akmenis nusirenkame, pasidarome šlaitą, išlyginame ir sukrauname dalį senų ir dalį naujų akmenų.

Galima sakyti, kad bangolaužis iš principo yra perdėliojamas. Akmenys nurenkami ir iš naujo sudėliojami teisingai: sudedami didesni, kad atlaikytų didesnes bangas, kad būtų geresnė filtracija ir t. t. “, - kalbėjo A. Žukauskas.

Pasak jo, pagrindinė užduotis vasarą - sutvarkyti vadinamąsias bangolaužių galvas, kad esant prastesniam orui būtų galima pasislėpti ir dirbti kanalo viduje.

INŽINIERIUS. Vokietijos kompanijos projekto technikos direktorius Christianas Buhmannas, mūsų mieste gyvenantis nuo sausio, „Vakarų ekspresui“ sakė, kad Klaipėda labai mielas miestas, jame gyvena geri žmonės, ir itin geras maistas. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Dirbti nėra paprasta

Statant povandeninę atraminę sienutę tarp didžiųjų vamzdžių įlaidai bus gręžiami su sraigtiniu grąžtu, poliakalė nebus naudojama.

Pasak A. Kamarausko, naudojant tokias užsienietiškas technologijas bus išvengta nesusipratimų su gyventojais dėl triukšmo, kurį kelia poliakalės.

Vibratorius bus naudojamas, bet jis nesukels smūginio garso.

Ir pagrindiniai vamzdžiai bus įleidžiami pagal kitą technologiją, kuria, be kita ko, pasiekiama ir gerokai didesnio tikslumo.

Pasitaikę akmenys, neleidžiantys įkalti įlaido, bus ištraukiami irgi taikant specialią technologiją. Anot A. Kamarausko, darbai užtrunka, jeigu kalant įlaidus pasitaiko akmuo. O jų yra, ir gana didelių.

UŽTVERTAS. Pietinis molas yra aptvertas. Pasak rangovo atstovo Algirdo Žukausko, kadangi gyventojai, ypač žvejai, elgiasi nedrausmingai, lipa ant akmenų žvejoti, o šalia dirba kranas, teko pietinį molą užtverti.Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Kitas dalykas, sunkinantis darbus, yra tai, kad galima dirbti tik vienoje pusėje, nes turi būti užtikrintas laivų praplaukimas.

„Klaipėdoje žemė po vandeniu yra labai kieta, o mums reikia gręžti. Ko mes nesitikėjome, tai akmenų kai kuriose vietose.

Tai mums sukelia sunkumų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Vokietijos kompanijos projekto technikos direktorius Christianas Buhmannas.

SMĖLIS. Kadangi žmonės pietiniu molu nevaikšto, jis užneštas smėliu. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Akmenys į objektą atplukdomi

Subrangovas - belgų kompanija „Herbosch - Kiere N.V.“ atlieka akmenų ištraukimo iš molų, tetrapodų perkėlimo, akmenų išdėstymo, molų paaukštinimo darbus.

Belgų darbuotojų būna 20-25. Savo techniką - vilkikus, kranus, baržas - ji laiko Smiltynėje prie krantinės, kurios operatorė yra AB „Smiltynės perkėla“.

Iš Smiltynės pusės labai gerai matyti, kad „Klasco“ nuomojamoje teritorijoje ant krantinės yra sudėta daugybė akmenų, kurie bus naudojami molams rekonstruoti.

Jų čia iškrautos jau trys baržos. Akmenys yra specialūs, atgabenti iš Norvegijos karjerų. Kai molai buvo ilginami 2002 m., akmenys buvo atgabenti iš Švedijos ir Suomijos.

Deja, tokių akmenų Lietuvoje, kad atitiktų tokiems objektams keliamus reikalavimus, nėra.

Jie turi būti tam tikro dydžio ir sudėti tam tikrais lygiais, vienur didesni, kitur - mažesni ir t. t.

Beje, į „Klasco“ suvežta ir daugybė įlaidų, vamzdžių. Bendrovei už sandėliavimo paslaugas moka rangovas.

„Vienas iš mūsų reikalavimų rangovui buvo nevežti į objektą, t. y. ant molų, medžiagų sausumos keliu, kad Melnragė būtų palikta šone.

Konkursą laimėjęs rangovas pasirinko labai gerą būdą. Jis medžiagas atsiplukdo jūra, susikrauna “Klasco„ teritorijoje labai arti molų, o paskui su technika jas pasikrauna į laivus ir plukdo į objektą“, - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

GALVA. Tetrapodai nuo pietinio molo galvos jau nurinkti. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Mobilizuota daug technikos

Šiuo metų prie molų rekonstrukcijos dirba trys rangovų vilkikai. Belgai akmenims plukdyti turi atsigabenę 4 baržas, naudojami keli gruntovežiai smėliui išplukdyti į dampingą.

Didžiulis pontonas „Simone“, nuo kurio bus gręžiami vamzdžiai, t. y. nuo kurio bus statoma povandeninė sienutė, jau stovi prie šiaurinio molo galvos.

Vien tik ant jo yra sumontuoti trys didžiuliai kranai. Tarpams tarp įlaidų užpildyti bus naudojamas kitas pontonas.

Technikos, nekalbant apie kranus ir gręžimo įrangą, yra suvežta daug.

Pasak A. Žukausko, jos mobilizuota tiek, kiek, ko gero, nė viename objekte nėra buvę.

BAZĖ. Šiuose konteineriuose yra įsikūrę užsieniečiai rangovai. Tai jų biuras, kuriame yra ir konferencijų salė. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Konteinerius išsiveš

Užsieniečiai rangovai statybvietę yra įkūrę Smiltynėje einant pietinio molo link.

Joje yra iš konteinerių padarytas biuras ir gyvenamieji kambariukai darbuotojams. Iš viso tam yra panaudoti 54 konteineriai.

Pirmame aukšte - darbinės patalpos, yra net pasitarimų salė, tualetai, virtuvėlė darbuotojams, antrame - gyvenamieji kambariukai. Kiekvienas jų turi mini virtuvėlę, dušą, tualetą.

Darbuotojams yra sudarytos patogios darbo sąlygos.

VIDUJE. Konteinerių, kuriuose įkurtas užsieniečių biuras, vidus. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

„Gyvenamuosius konteinerius vokiečiai naudos ir kitiems objektams statyti, t. y. juos išsiveš į Vokietiją.

O kitus, mes taip apskaičiavome, jog jeigu visiškai naujus nusipirksime, gražiai įsirengsime, o po dvejų metų bent už pusę kainos realizuosime, tai bus gerai.

Pradiniame laikotarpyje į tuos konteinerius investavome 250 tūkst. eurų, bet per ilgą laikotarpį tai atsiperka“, - sakė A. Žukauskas.

„Mes ilgai sprendėme, kur įsirengti statybvietę, nes visas darbas vykta plaukiojančiose priemonėse.

Vadinasi, ji turi būti netoli jų. Turi būti patogus prisišvartavimas laiveliams, su kuriais mes nuplukdome žmones ant tų plaukiojančiųjų priemonių ir parplukdome.

Iš pradžių galvojome, kad reikėtų įsikurti prie šiaurinio molo, bet ten surasti saugią vietą, žinant kokia banga pareina iš jūros per uosto vartus, buvo sudėtinga.

Kai nusprendėme, kad kursimės čia, padedant užsakovui gavome Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą laikinai pernuomoti teritoriją. Kai baigsime darbus, sutvarkysime tą teritoriją“, - pasakojo A. Kamarauskas.

VADOVAS. Užsieniečių statybvietę aplankė ir jų darbo bei gyvenimo sąlygomis domėjosi Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Dalis darbuotojų, t. y. nuolatinės įgulos, gyvena plaukiojančiosiose priemonėse, t. y. laivuose, plaukiojančiame krane „Albatros“.

Tai jūrininkai ir statybininkai, mokantys valdyti tą techniką. Rankų darbo ten nėra, viskas atliekama su technika.

Nusipirktas laivelis švartuojamas UAB „Klaipėdos laivų remontas“. „Mes elgiamės labai paprastai.

Žiūrime, kiek mums kainuos laivelio nuoma. Jeigu matome, kad apsimoka jį nusipirkti, o paskui parduoti, nes pardavimo kaina bus didesnė nei nuoma, tai perkame daiktą, o paskui jį parduodame“, - aiškino A. Žukauskas.