Bendruomenių jėga: susitelkę siekia realių pokyčių

Girulių bendruomenės valdybos narys Gintaras Ramašauskas kalbėjo, kad nemažai svarbių darbų buvo pradėta prieš keletą metų, bet rezultatai buvo pamatyti tik šiais metais: atlikti triukšmo matavimai, pradėtos įrengti apsauginės sienelės nuo geležinkelių keliamo triukšmo. Šie darbai buvo pradėti dar 2018 metais, bet įgyvendinti su Savivaldybės pagalba pavyko tik šiemet.

Dar vienas svarbus bendruomenės darbas - aktyvus dalyvavimas miesto bendrojo plano svarstymuose, pastabų teikimas, priešinantis, kad būtų urbanizuota pajūrio miško atkarpa tarp buvusios „Žuvėdros“ stovyklos ir Skautų gatvės. Taip pat pasiekta, kad būtų pradėta tvarkyti sporto aikštelė.

G. Ramašauskas išskyrė Girulių miško išsaugojimo klausimą: „Jį pradėjome kaip bendruomenė, bet pavyko šiuo klausimu sudominti miestiečius, politikus ir bendromis jėgomis pasiekti, kad geležinkelių plėtros projektas būtų sustabdytas. Girulių miškas yra mūsų visų ir tai labai svarbu.“

Paupių bendruomenės vadovė Regina Baguckienė džiaugėsi, kad šie metai buvo labai darbingi ir sėkmingi. Paupiškiai tapo respublikinio konkurso „Veikliausios saugios kaimynystės grupės“ nugalėtojais, įrengė naujų suoliukų, lauko treniruoklį, lauko bibliotekėles, gėlines.

Tradiciškai bendruomenė kasmet kuria originalią eglę I. Simonaitytės bibliotekos kalėdinių eglučių kiemeliui. Šiemet jame puikuojasi paupiškių sukurta net 3 metrų aukščio eglutė „Vaikystė“, pagaminta iš 5 235 mažų vaikiškų žaisliukų. Taip pat gyventojų paaukotais žaisliukais papuošta net 30 Paupiuose augančių eglučių.

"Dar rudenį susibūrę gyventojai pasodino Paupiuose daugiau nei 15 tūkst. tulpių, narcizų bei krokų svogūnėlių. Pavasarį mūsų gyvenamasis rajonas sužydės įvairiomis spalvomis.

Stengiamės būti savo gyvenamojo rajono šeimininkais.

Tvarkomės, puoselėjame aplinką ir, žinoma, puikiai leidžiame laisvalaikį kartu keliaudami, dalyvaudami įvairiuose renginiuose", - pasakojo R. Baguckienė.

Klaipėdos žvejybos uosto bendruomenės pirmininkė Rasa Senkienė pasakojo, kad svarbiausias uždavinys yra aplinkos gražinimas.

„Pradėjome tvarkyti kiemus, statome suolus, sūpynes, treniruoklius, sodiname medelius. Gyventojai džiaugiasi, daugiau žmonių pradėjo puoselėti aplinką, saugo tai, ką patys esame padarę“, - džiaugėsi R. Senkienė. Ji pridūrė, kad kaimynai, pamatę, kaip keičiasi aplinka, patys pradeda siūlyti ir prašyti, kur dar reikia pokyčių.

Pirmosios Melnragės bendruomenės atstovė, Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė akcentavo, kad bendruomenės tikslas yra sukurti geresnę, švaresnę aplinką ne tik Melnragės gyventojams, bet ir visiems poilsiautojams bei svečiams. Bendruomenė kartu švarina aplinką, siekia, kad paplūdimiuose būtų saugu, būtų informaciniai stendai. Pavyko užpildyti tuščias, apleistas vietas įrengiant tinklinio ir krepšinio aikšteles, siekiama, kad atnaujinus buvusį Melnragės kultūros centro pastatą jis taptų visiems patrauklia ir prieinama vieta - bendruomenės namais.

Pagrindinis bendruomenės tikslas - palengvinti melnragiškių gyvenimą dėl patiriamo transporto triukšmo, vibracijos, dulkių, išmetamųjų dujų taršos, apsaugoti pajūrį nuo neigiamų uosto veiklos padarinių.

„Domimės aplinkosauga, siekiame žaliosios logistikos. Darome žingsnius, kad mes miestą ir mus svečiai galėtų pasiekti ekotransportu. Šiandien tam dar trūksta infrastruktūros. Mes ne tik aptariame iškilusias problemas, bet ir sutelkiame savo jėgas jas įveikti, patariame miesto atstovams, kaip tai galima būtų padaryti. Esame įkyrūs, bet atkaklūs“, - apie tvirtą melnragiškių poziciją kalbėjo M. Kalendė.

Individualių namų savininkų bendruomenės „Smeltė“ valdybos pirmininkas Vigilijus Lisauskas sakė, kad gyvenant uosto kaimynystėje pagrindinė užduotis yra gerinti ir tvarkyti gyvenamąją aplinką, bendradarbiauti su institucijomis siekiant pokyčių.

„Dar nepraradome vilties, kad pavyks suvaldyti triukšmą ir oro taršą. Vyksta procesai, susirašinėjimai, bet tai yra tikras Sizifo darbas. Panaši situacija ne tik pas mus, bet ir kituose miestuose. Tačiau rankų nenuleidžiame, tikimės, kad uostas taps žalesnis“, - kalbėjo V. Lisauskas.

Sykiu pašnekovas akcentavo, kad bendruomenė gali džiaugtis pušynu, stadionu, pasodintais beveik 500 naujų medžių, tvarkomomis gatvėmis. Netoliese tekanti Smeltalės upė ir uostelis taip pat svarbūs bendruomenei. Nors su jais yra tam tikrų problemų, tačiau jos sprendžiamos.

Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininkas Justinas Liubinskas džiaugėsi, kad po priverstinės pertraukos dėl koronaviruso šį rudenį vėl pavyko suorganizuoti Klaipėdos senamiesčio Moliūgų žibintų šventę.

„Ši šventė jau išaugo iš senamiesčio bendruomenės šventės iki viso miesto šventės. Šiemet vėl pavyko sukviesti žmones į Teatro aikštę, buvo veiklos vaikams ir suaugusiems, vyko konkursas. Galbūt kitais metais šį renginį pavyks pakelti į dar aukštesnį lygį“, - kalbėjo J. Liubinskas.

Senamiesčio gyventojams taip pat aktualu gatvių remontai, renovacija - šiais klausimais bendruomenė bendradarbiauja su Klaipėdos savivaldybe.

Klaipėdos „Berželio“ bendruomenės pirmininkė Audronė Zalumskienė džiaugėsi, kad prieš trejus metus pavyko suburti kvartalo gyventojų branduolį ir įkurti bendruomenę. Aktyvūs kaimynai rūpinasi viešųjų erdvių tvarkymu ir infrastruktūros gerinimu, kuria bendruomenės tradicijas.

Šiais metais „Berželio“ bendruomenė parengė projektą ir gavo Klaipėdos LEZ paramos rajone Savivaldybės lėšomis pasodintiems jauniems medeliams apsaugoti, pastatė suoliuką. Taip pat bendruomenė paramos lėšomis suorganizavo bendruomenės nariams ir vaikų globos namų auklėtiniams pažintinę ekskursiją į Vilniaus istorinius ir šiuolaikinius objektus.

„Taip stiprėja bendravimo įgūdžiai, įsitraukimas į bendruomeninį gyvenimą. Bendruomenė apskritai yra kur kas daugiau nei tik žmonių grupė, tai didžiulė jėga, kuri džiaugsmus ir rūpesčius suvokia kaip bendrus“, - sakė A. Zalumskienė.

Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas Renaldas Kulikauskas patvirtino, kad per šiuos metus 7 asociacijos vienijamos bendruomenės nuveikė tikrai nemažai.

Jis linkėjo ir kitiems miestiečiams burtis į vietos bendruomenes: „Bendruomenės juridinis statusas jums leis išsakyti bendruomenės nuomonę viešojo intereso vardu, efektyviai ir veiksmingai spręsti vietos problemas bei įgyvendinti vietokūros idėjas. Jei Jus įkvėpė aprašyti Klaipėdos bendruomenių supersavanorių darbai, kvieskite kaimyną į kompaniją ir burkite savo vietos bendruomenę.“