Klaipėdos miesto poliklinikoje - sveikatos prevencija menu

Į registratūrą atėję pacientai nustemba, kai juos pasitinka senolių veidai... be akių. Parodos sumanytojai gydymo įstaigos erdvę pasirinko neatsitiktinai – šie 14 darbų esą puiki sveikatos ir gyvenimo prevencijos priemonė.

Nustebina neįprastas pateikimas

Klaipėdos miesto poliklinikos registratūros languose – neįprastas vaizdas. Vietoj kalėdinių papuošimų languose pastatyti didžiuliai senų žmonių portretai, gimę Ylakių, Barstyčių ir Skuodo globos namuose. Parodos tema nėra nauja, bet jos pateikimas – gana neįprastas. Debiutinę fotografijos parodą pristatanti Klaipėdos technologijų mokymo centro (KTMC) auklėtinė Deimantė Višinskaitė į senelių globos namų gyventojus pažvelgė savaip.

Per parodos atidarymą poliklinika buvo pilna fotografuojančių jaunų žmonių. Jie susirinko palaikyti savo kolegės – fotografijos specialybę baigusios Deimantės. Pasak Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiojo gydytojo dr. Jono Sąlygos, artėjant gražiausioms metų šventėms, ši paroda – itin prasminga bei kviečianti susimąstyti apie amžinas gyvenimo vertybes.

Gydymo įstaigos vadovui antrino KTMC direktorė Violeta Petrušienė, pastebėjusi, jog darbai skatina nepamiršti, jog svarbiausia – širdžių šiluma bei artumas. Ji pasidžiaugė, jog Deimantė kitaip pasižiūrėjo į žmogų, taip primindama, jog amžėjimas yra neišvengiamas visiems.

Poliklinikos vadovas jaunai autorei įteikė padėką už profesionaliai surengtą parodą ir subtiliai užfiksuotus laiko ženklus bei būties niuansus. Parodos organizatoriai savo ruožtu dėkojo poliklinikos vadovui už tikėjimą jaunaisiais menininkais.

Idėja gimė savanoriaujant

Parodos atidarymas simbolinis ir tuo, jog nuo idėjos gimimo iki jos tapsmo realybe praėjo lygiai metai. Fotografijos darbų idėja Deimantei gimė savanoriaujant senelių globos namuose, kur reguliariai važiuoja kartu su kolegomis iš pačių įkurtos VšĮ „Okata daritė“ (iš žemaičių tarmės išvertus – noras daryti).

Pirmą kartą fotoaparatą į rankas Deimantė paėmė praėjusių metų rugsėjį, įstojusi mokytis fotografijos į KTMC. Pasak D. Višinskaitės mokytojo ir kuratoriaus Gedimino Juškos, Deimantės paroda yra pavyzdys, kaip giliai gali pažvelgti žmogus, tik pradedantis savo kūrybos kelią. „Portretuose nėra akių, bet būtent tai mus verčia sustoti. Ne tam, kad fotografijoje pažiūrėtume į kitą žmogų, o tam, kad pamatytume save“, - taip auklėtinės darbus pristatė Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos narys G. Juška, Deimantę apibūdinęs kaip drąsią ir tvirtą asmenybę.

Pasirinkta erdvė – neatsitiktinė

Klaipėdos poliklinika šiai parodai pasirinkta sąmoningai – tai esą socialiai jautri erdvė, kur susitinka įvairūs žmonės, kur sveikata, laikas ir pažeidžiamumas tampa ypač aktualūs, kur žmonės ateina su savo praeitimi ir viltimi į ateitį.

Būtent šioje aplinkoje Deimantės darbai įgauna dar didesnį, žmogiškesnį kontekstą, kur mūsų senoliai, globos namų gyventojai, apie savo patirtį prabyla nebyliai – raukšlėse užfiksuotomis gyvenimo patirtimis.

Pasak parodos autorės, kiekviena nuotrauka – trumpas, bet tikras susitikimas. „Ar jūs esate pasiruošę pažvelgti į žmogų, kai nebelieka jo žvilgsnio? Ar esate pasiryžę pamatyti save šiuose tyliai kalbančiuose veiduose?“ – pristatydama parodą susirinkusiųjų klausė D. Višinskaitė.

Tikisi įvairių reakcijų

Tik pradėti eksponuoti darbai sulaukė didžiulio susidomėjimo ir kontroversiškų vertinimų. Pasak G. Juškos, šokas, pyktis ar nenoras žiūrėti į šiuos darbus yra normali reakcija. „Mes nenorime žiūrėti į tokius veidus, nes galvojame, kad gyvensime ilgai ir laimingai, ir senatvė mūsų nepalies. O kai pradedi matyti – pradeda skaudėti. Tokia yra realybė, kurios stengiamės išvengti. 

Bet kai drąsiai atsisuki į tą realybę, supranti jos neišvengiamumą – tada gyvenimas pradeda keistis, nes kalbėjimas vaizdu yra kur kas įtaigesnis ir stipresnis nei žodžiai“, - mano parodos kuratorius.

Deimantė tikina, jog savo darbais nesiekia provokuoti – tiesiog pasikliauja savo pajautimu. Autorė atvira – buvo dienų, kai ir pati negalėjo žiūrėti į savo darbus arba kai žiūrint skaudėdavo iki ašarų. Beje, pravirkdyti savo fotografijų herojų jai taip ir nepavyko – net apie skaudžius gyvenimo įvykius jie pasakojo ramiai ir su šypsena.

Jaunosios fotografės įamžintų senelių amžius svyruoja nuo 70 iki 103 metų. Ne visus juos pavyko iškart prikalbinti nusifotografuoti. Kaip juokauja Deimantė, globos namų gyventojai labiau laukdavo jos keptų tortų nei fotosesijų. Tačiau ją gerokai nustebino, kai, nuvažiavus į Klaipėdos globos namus, visi galintys vaikščioti senoliai pasitiko pasiruošę bei pasipuošę, o vienas solidaus amžiaus vyrukas apdarus pakeitė net kelis kartus. O labiausiai jaunajai fotomenininkei įsiminė vienos senolės klausimas: „Ar bus nuotrauka pagrabui?“

Fotografijų paroda „Tarp žvilgsnių“ Klaipėdos miesto poliklinikoje veiks iki sausio vidurio.