Brangesnis parkavimas - būtinas žingsnis ar smūgis senamiesčiui?

Jau kelintas mėnuo kalbama apie automobilių parkavimo tarifų Klaipėdos mieste pokyčius. Siūloma juos didinti motyvuojant tuo, kad jie nekeisti daugiau nei dešimtmetį, o automobilių srautai didėja. Ne vienas klaipėdietis, įsivėlęs į diskusijas šia tema, ragina pasižiūrėti, kaip tvarkosi kiti miestai - esą randama būdų pasiekti kompromisą, kad padėtis nepykdytų nei gyventojų, nei miesto svečių.

Parkavimo mokesčiai Klaipėdoje buvo įvesti 2009 metais ir iki šiol tarifai nebuvo keisti, tik įvedus eurą suapvalinti. Keturiose automobilių statymo zonose mokesčiai yra nuo 30 iki 90 centų už valandą. Siūloma juos keisti siekiant reguliuoti eismo srautus, tvarkyti parkavimą prieigose, mažinti oro taršą. Gali būti, kad parkavimo mokesčių klausimas į miesto Tarybą sugrįš šio mėnesio pabaigoje, tad norima, kad būtų atsižvelgta į kuo daugiau nuomonių.

Politikų nuomonės skiriasi

Sprendimo projektas, kuriuo siūloma koreguoti parkavimo tarifus, vasario mėnesį buvo dukart svarstytas miesto Tarybos komitetų posėdžiuose. Tarp siūlymų buvo didinti tarifus pajūryje, prie Poilsio parko, pailginti rinkliavos laiką senamiestyje, o vasaros sezonu brangiausios, raudonosios, zonos tarifus padidinti nuo 90 centų iki 1,80 euro už valandą.

„Klaipėdos keleivinis transportas“, koordinuojantis rinkliavą už parkavimą, per metus surenka apie 2 mln. eurų. Nurodoma, kad padidinus tarifus būtų galima papildomai surinkti 400-900 tūkst. eurų. Surinkta rinkliava skiriama administravimo išlaidoms padengti ir viešojo transporto infrastruktūrai gerinti. Teigiama, kad rinkliavos administravimas per metus sudaro 595 tūkst. eurų.

Bendros nuomonės, kaip geriau pasielgti, Tarybos Kolegijos nariai neturėjo, tad po to svarstymas persikėlė į komitetus. Finansų ir ekonomikos komitete nauji siūlymai vasario mėnesį aptarti dukart. Pirmąjį kartą buvo pristatytos ketinamos plėsti parkavimo zonos ir nauji įkainai, kurių dalis didėtų net du kartus. Tačiau politikai neskubėjo pritarti, nes buvo pasigesta verslo pozicijos. Antrąsyk projektas buvo pakoreguotas - atsirado lengvatų verslui, tačiau vis tiek komitetas tam pritarė tik vieno balso persvara.

Balsuojant susilaikęs Tarybos narys Arvydas Vaitkus teigė, kad pasigedo gyventojų nuomonės dėl mokesčių.

Jis siūlė mokesčių didinimą atidėti ir prie jo grįžti pasibaigus vasarai ar sulaukus koronaviruso pandemijos pabaigos.

„Nepriimtinai atrodo tai, kad rinkliavų didinimas numatomas net keletą kartų ir tai ruošiamasi daryti rimtos ekonominės krizės, sukeltos koronoviruso pandemijos, metu. Ar teko girdėti, kad sunkmečio laiku civilizuotos šalys apkrautų savo piliečius papildomais mokesčiais?“ - svarstė A. Vaitkus, poziciją išdėstęs ir savo socialinio tinklo paskyroje.

Tarybos narys Vytis Radvila komiteto posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad rinkliavų didinimas ir kitų Darnaus judumo plano priemonių įgyvendinimas turi būti vykdomas nuosekliai, o tai esą dabar ir daroma.

Praėjusią savaitę į neformalią diskusiją šia tema įvairių sričių atstovus sukvietusi Klaipėdos miesto tarybos narė Vaida Raugelė teigė, kad šia tema trūksta dialogo su suinteresuotomis grupėmis.

„Žmonės pasiskirsto į tris grupes: vieni siūlo palikti kaip yra, kiti sako didinti tarifus ir plėsti mokamas zonas, treti linkę į kitą kraštutinumą - viską panaikinti. Akivaizdu, kad diskusijų trūksta“, - sakė politikė.

Ji teigė pasigedusi skaičių, argumentų ir pavyzdžių, kaip spręsti parkavimo problemas aktyviai lankomose vietose. V. Raugelei antrino Tarybos narė Judita Simonavičiūtė, teigusi, kad politikai neišgirdo Savivaldybės administracijos motyvų, kodėl mokesčiai turėtų būti peržiūrėti.

"Prie manęs buvo įvesta rinkliava, tai buvo labai sudėtingas procesas. Rinkliava yra drausmės mokestis, tvarkos mokestis. Mes ją įvedėme atsižvelgdami į europinę patirtį.

Tvarkos trūko, todėl rinkliava ir buvo įvesta. Dabar yra dvi pusės, kurios yra sudėtos į sprendimą: rinkliavos dydis ir infrastruktūra - parkavimo zonų plėtra.

Bet neaiškūs tikslai, ką šituo sprendimu turime padaryti", - komentavo politikė.

Tarybos narė Alina Velykienė kritikavo tai, kad parkavimo problema nesprendžiama kompleksiškai visame mieste. Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad brangiai atsieina parkavimo administravimas. Jos nuomone, reikėtų ieškoti automatizuotų sprendimų, kaip stebėti procesus, kad sistemos išlaikymas kainuotų mažiau.

Transportininkų atstovas Linas Poška teigė, kad didėja automobilizacijos lygis. Pasak jo, per paskutinius trejus metus lengvųjų automobilių skaičius mieste padidėjo 17 tūkst. Be to, „Klaipėdos keleivinio transporto“ duomenimis, pailgėjo ir laikas, kuriam automobiliai paliekami mokamose zonose.

„2012 metais vidutiniškai automobilis aikštelėje stovėdavo už 55 centus, 2019 metais - už 1,51 euro. Taigi stovi beveik tris kartus ilgiau. Kad ir kiek aikšteles plėsime, jei kainos bus tokios, kad galima automobilį pamesti dienai ar ilgiau, jeigu kursime automobiliams komfortišką aplinką, žmonės pirks daugiau automobilių, o nusipirkę naudosis kuo dažniau. Kuo daugiau pirks, tuo daugiau aikštelių reikalaus“, - nuomonės, kad reikia didinti mokesčius, laikėsi L. Poška.

TARIFAI. Klaipėdoje parkavimas šiuo metu kainuoja pigiausiai iš trijų didžiųjų šalies miestų.

 

Palikti, didinti, naikinti?

Jau praėjusią savaitę skelbėme, kad diskusijoje dalyvavę klaipėdiečiai siūlė įvairių variantų: palikti dabar esamus mokesčius visose zonose, didinti tarifus tik labiausiai užstatomose zonose, uždrausti automobilių statymą senamiestyje, didinti tarifus visose zonose, tačiau tvarkyti infrastruktūrą, net visiškai panaikinti mokesčius, tam tikrose zonose pakeičiant juos eismo draudimais.

Dar vienas pasiūlymas - rinkliavos tarifus peržiūrėti nuolat. Pavyzdžiui, miestą suskirstyti ne į 4 parkavimo zonas, kaip yra dabar, o į daugiau, ir nuolat stebėti, kaip užpildomos aikštelės. Jei užpildymas viršija, tarkime, 80 procentų, tarifus didinti, jei aikštelė nuolat tuščia, rinkliavą mažinti.

Asociacijos „Klaipėdos žalieji“ atstovė Liudvika Kuzminčiūtė mano, kad reikėtų išskirti labiausiai lankomas, komplikuotas vietas, kur kyla daug nepatogumų gyventojams, pavyzdžiui, prie Poilsio parko, Melnragėje. Tokiose vietose, pasak žaliųjų atstovės, vertėtų pratęsti apmokestinamą laiką ir padidinti tarifus.

„Problema prasidėjo nuo Poilsio parko. Teko kreiptis, kad ten pastatytų parkomatus, kad toje vietoje būtų keliamos kainos. Esamas kainas siūlau palikti, bet išskirti labiausiai lankomas, komplikuotas vietas, kur kyla daug nepatogumų gyventojams, pavyzdžiui, Poilsio parkas, Melnragė. Ten reikėtų pratęsti apmokestinamą laiką ir padidinti parkavimo kainas“, - kalbėjo L. Kuzminčiūtė.

Jos manymu, galbūt, siekiant suvaldyti taršą, būtų galima pastatyti ženklus ir leisti į tam tikras zonas važiuoti tik netaršiam transportui.

Diskusijoje dalyvavęs melnragiškis Ramūnas Kazlauskas sakė, kad sezono metu Melnragės gyventojai, grįžę iš darbo, neranda vietos automobiliui prie namų. Jis siūlo sureguliuoti transporto srautus per kainodarą. Pavyzdžiu jis pateikė Vilnių.

"Įvestas kilpinis įvažiavimas į senamiestį, tai padėjo paversti senamiestį erdve žmonėms, kur visada yra vietos įsiparkuoti.

Mintis nėra uždrausti privažiuoti, bet paskatinti parkuotis vietose, kurios nėra užgrūstos.

Vilnius šioje vietoje nėra originalus, tai įdirbis, atėjęs iš tarptautinės praktikos. Reikia nebijoti pritaikyti geras idėjas. Labai norėčiau, kad Klaipėda taptų tokia patraukli žmonėms kaip Palanga", - mintis dėstė R. Kazlauskas.

Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili akcentavo, kad labai svarbu, kokiu tikslu didinami mokesčiai.

„Jei norime žaliosios zonos, draugiškumo aplinkai, darnaus judumo, to pasiekti nepadės. Vienintelis kelias yra drausti įvažiuoti į senamiestį, bet nėra aplink sutvarkytos infrastruktūros. Galima naikinti mokestį, pakeičiant jį draudimu, jei kalbama apie ekologiją. Bet šiandien yra tik vienas variantas - palikti ir nedidinti, nes nėra sąlygų kur palikti automobilius“, - mintimis pasidalijo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

 

Ką daryti su senamiesčiu?

Daug diskusijų kelia siūlymas ženkliai didinti tarifus senamiestyje - esą dabar didžioji dalis jame stovinčių automobilių yra ten gyvenančių ir dirbančių žmonių, jie turi leidimus, o atvažiuojančiųjų yra mažai.

Apskritai, diskusijos dalyvių nuomone, reikia ieškoti būdų pritraukti žmones į senamiestį, o ne atbaidyti didesniais mokesčiais. Tam reikia gerinti infrastruktūrą - įrengti aikštelių, kur būtų galima palikti automobilius, o tada būtų galima kalbėti ir apie mokesčių didinimą.

Dar viena išsakyta nuomonė - pirmiau atgaivinti senamiestį, nukreipti į jį srautus, o tada didinti kainas. Nuskambėjo siūlymas įšaldyti parkavimo kainas 5 ar 10 metų, kol senamiestis būtų atgaivintas.

Senamiestyje įsikūrusios kavinės „10 tiltų“ atstovas Mindaugas sakė, kad būtų galima kelti mokestį ar uždrausti eismą, bet tie veiksmai turi turėti tikslą, pavyzdžiui, galėtų atsirasti daugiau žaliųjų zonų.

Klaipėdos tinklinio bendruomenės atstovas Andrius Dumbauskas išsakė požiūrį, kad senamiestis apskritai turėtų būti be automobilių arba senamiesčio verslo paslaugomis besinaudojantys žmonės galėtų gauti lengvatų, pvz., galėtų parkuotis nemokamai ar pigiau.

Jaunimo atstovė Greta Tautavičiūtė pasisakė už parkavimo tarifų didinimą, tačiau pabrėžė, kad būtina gerinti parkavimo infrastruktūrą už senamiesčio ribų.

SIŪLYMAI. Tarp siūlymų buvo didinti tarifus pajūryje, prie Poilsio parko, pailginti rinkliavos laiką senamiestyje, o vasaros sezonu brangiausios, raudonosios, zonos tarifus padidinti nuo 90 centų iki 1,80 euro už valandą.

Kaip tvarkosi kiti?

Biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ direktoriaus pavaduotojas Darius Razmislevičius „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad mokamas parkavimas yra Kauno miesto centre, senamiestyje, Savanorių prospekte bei teritorijoje prie Kauno klinikų.

„Mokamų zonų ribos peržiūrimos ir nuolatos atliekami eismo srautų stebėjimai. Atsižvelgiant į juos teikiami siūlymai miesto Tarybai dėl zonų pakeitimo“, - sakė D. Razmislevičius.

Kaune yra penkios mokamo parkavimo zonos, kuriose kaina už valandą yra nuo 30 centų iki 2 eurų. Tarifai, pasak pašnekovo, keičiami retai, dažniau keičiama zona pagal automobilių srautų pasikeitimus.

"Rinkliavos rinkimas yra vienas iš būdų reguliuoti automobilių srautus.

Jei būtų įgyvendinta ši idėja, ženkliai sumažėtų eismo srautas", - apie situaciją Kauno senamiestyje sakė D. Razmislevičius.

Per metus vidutiniškai Kaune surenkama apie 5 mln. eurų rinkliavos. Visos surinktos lėšos keliauja į miesto biudžetą ,ir miesto valdžia, planuodama biudžetą, nusprendžia, kam lėšos bus panaudotos.

Vilniuje yra keturios mokamos zonos, kuriose mokestis už valandą siekia nuo 30 centų iki 2,5 euro.

„Stovėjimo vietų užimtumo stebėjimai atliekami nuolat - kai piko metu užimtumas viršija numatytą užimtumo procentą, tokios vietos natūraliai nebeatlieka savo pagrindinės funkcijos, parkavimas vyksta chaotiškai. Tuomet Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir miesto Tarybai yra teikiami pasiūlymai rinkliavos zonų ribų pakeitimams, pagal poreikį - ir įkainių“, - komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas.

Sostinėje pernai liepą buvo įvestas kilpinis eismo reguliavimas.

„Tai reiškia, kad išlieka galimybė automobiliu privažiuoti prie visų namų, darbo vietų ir traukos objektų, tačiau tokiu eismo reguliavimu miestas kartu labiau pritaikomas judantiems darniai - pėsčiomis, dviračiais. Vilniaus istorinis centras lieka atviras tiems automobilių vairuotojams, kurių kelionės tikslas yra senamiestis. Tačiau jis tapo nepatogus tiems, kurie tiesiog kerta senamiestį trumpindami savo kelionę į kitas miesto vietas. Pavyzdžiui, įvažiavus į senamiestį pro vakarinę pusę, galima išvažiuoti taip pat tik pro vakarinę pusę“, - paaiškino Vilniaus savivaldybės atstovas.

Pasak jo, naujausias stovėjimo vietų užimtumo tyrimas Vilniuje atliktas 2020 m. rudenį. Lyginant 2020 m. duomenis su 2018 m. atliktu tyrimu, matomas bendras visų rinkliavos zonų stovėjimo vietų užimtumo mažėjimas.

„Natūralu, kad įtakos turėjo epidemiologinė situacija ir ryškiai sumažėjęs gyventojų mobilumas. Eismo srautai senamiestyje, lyginant 2019 m. rugsėjo pradžią su pirmomis 2020 metų rugsėjo dienomis, buvo apie 8 proc. mažesni. Rezultatai stebimi ir toliau, o labiausiai pasitvirtinę kilpinio eismo sprendimai bus taikomi ir kitose zonose, gatvėse“, - sakė P. Vaitekėnas.

Kiek per metus Vilnius surenka rinkliavos, P. Vaitekėnas neįvardijo, tačiau nurodė, kad pinigai daugiausia skiriami judumo infrastruktūros kūrimui, o prioritetas tenka susisiekimo dviračiais, pėsčiomis, viešuoju transportu gerinimui, taip pat kitų alternatyvų judumą skatinančių priemonių plėtrai, viešųjų erdvių, parkų, pakrančių tvarkymui ir gaivinimui.

Užkimšimas užprogramuotas?

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos vadovė Aurelija Petkūnienė sako, kad senamiesčio užkimšimas yra užprogramuotas, nes apie 80 procentų automobilių yra su leidimais.

"Žmonėms neuždrausime pirkti automobilių ir važiuoti, gyventojams - statyti. Tačiau dabar netipinė situacija dėl pandemijos, verslui labai sudėtingas metas. Senamiestyje vyrauja tas verslas, kuris pandemijos metu uždraustas - mažos parduotuvės, grožio salonai, kirpyklos, kelionių agentūros.

Mums parkavimo mokesčių didinimas skamba baisiai, tarsi
per laidotuves planuojam  vestuves. Reikėtų šį klausimą atidėti. Kad automobiliai stovi ilgiau, yra pliusas, o ne minusas, nes tai reiškia, kad yra ką veikti”, - nuomonę išsakė A. Petkūnienė.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder