Denisas Nikitenka: „Ragas gardaus sotvarinio midaus – ištuštintas. Su Žiemos saulėgrįža, bičiuliai! Su Kalėdomis!“

Mama krizena, stebėdama, kaip anūkas - trimetis namų kibirkščiukas - visais įmanomais būdais stengiasi trukdyti tėčiui kalbėti; į tolimą šalį laikinai emigravęs ir Kalėdoms grįžęs vyriausiasis sūnus vaizduoja, jog klausosi; žmona, nudelbusi akis, turbūt galvoja apie būsimas stirtas neplautų indų.

Metų šventės yra neatsiejamos nuo šventimo.

Jau vien sambūris, pasimatymas su artimaisiais yra šventė. Tačiau toks diedas, kaip aš, niekada nepraleidžia progos išgarinti buitinį efektą ir pabandyti pažvelgti į viską iš paukščio skrydžio.

Ką mes ir kodėl švenčiame?

Pasaulis yra margas.

Jame įvairios tradicinės šventės neretai turi religinių motyvų.

Mūsų šeimoje laikomasi senųjų papročių, ir vaikai nuo mažens žino, jog Kalėdos – tai saulės sugrįžtuvės.

Akcentuojant archajišką ir pirmapradį šios žiemos šventės aspektą yra sukuriamas nematomas tiltas su Protėviais, šių žemių autochtonais, savo paties tapatybe ir kultūriniu identitetu.

Tai ir bandau paaiškinti.

Besisukantis Rėdos ratas mums primena apie mūsų pačių laikinumą, o tuo pačiu ir gyvąją atmintį.

Santykis su ja leidžia pasijausti to savotiško gyvenimo kosmoso dalimi.

Pakelti ragą už kuršius, kurie lygiai taip – sambūryje ir linksmybėse – švęsdavo Žiemos saulėgrįžą prieš tūkstantį metų.

Kalendorinių ritualų atkartojimas žinant jų ištakas, prasmę tarsi apjungia gyvuosius ir tuos, kurių vardų nežinome.
Tai yra gera proga priminti, kas mes esame, iš kur atėjome, kokia mūsų istorija.

Šiais globalizacijos ir tautinio pamato devalvacijos ar net nepripažinimo reikšmingu moderniame pasaulyje laikais išsitiesti ir tvirtai laikyti stuburą yra gyvybiškai svarbu.

Antraip išnyksime.

Kaip išnyko nukariauti, o vėliau etniškai asimiliavęsi kuršiai. Gerbti savo tradicijas, saugoti identitetą ir juo didžiuotis reiškia statyti naujus to nematomo tilto polius.

Nes mes patys kažkada būsime protėviais.

Tokios mintys mane aplankė per šias Kalėdas.

Palinkėsiu visiems išlikti savimi ir niekada nepamiršti tikrųjų švenčių ištakų, prasmių. Jas sukuriame patys. Jos yra skirtingos.

Bet šventimas dėl šventimo yra bekvapis eteris.

Su Žiemos saulėgrįžą ir artėjančia šviesos pergale prieš tamsą! Linkiu kuo daugiau saulėtų akimirkų! Kails!

Šiandien - kelionė į autentišką kuršių šventvietę.

Naujam tilto poliui įkalti.