Dešimtmetis mero poste - be didelių politinių klaidų

Politologas, Klaipėdos universiteto docentas Saulius Šiliauskas akcentavo, kad būtent tai, jog merai jau dešimt metų yra savo postuose - geriausias jų veiklos įvertinimas.

„Tokiose aukštose pareigose yra sudėtinga neįsivelti į politinius skandalus. Lietuvoje visi yra girdėję apie Abonentą, garsias korupcijos istorijas... Palanga šiuo atžvilgiu išsiskiria politiniu stabilumu, Klaipėdoje vykstančius procesus galima pavadinti normalia politine kova“, - pastebi S. Šiliauskas. Kritikai visada suras ką kritikuoti, bet reikia konstatuoti, kad didesnių politinių klaidų nebuvo padaryta. Anot politologo, V. Grubliausko požiūrį ir atsidavimą miestui parodo tai, kad pirmą kartą tapdamas meru jis kadencijos viduryje atsisakė Seimo nario mandato.

„Liko dar dveji metai kadencijos, tačiau jau dabar galime kalbėti, kad šis laikotarpis buvo V. Grubliausko dešimtmetis, kaip prieš jį buvo Rimanto Taraškevičiaus“, - sako S. Šiliauskas. Anot jo, nors meras šiuo laikotarpiu keitė partijas, o paskutinius rinkimus laimėjo su savo sukurtu komitetu, jis vis tiek asocijuojasi su liberalizmu. Todėl jam bus priskiriami ne tik jo paties padaryti, bet ir su liberalų partijomis siejami darbai - tiek geri, tiek blogi.

Užgožia pandemija

Pats V. Grubliauskas akcentuoja, kad viso dešimtmečio įvykius paskutiniu metu užgožia du paskutiniai - COVID-19 pandemija ir „Grigeo“ sukeltas aplinkosaugos skandalas.

„Tai įvykiai kurie pakeitė ir planus, ir strategijas, ir žmonių požiūrį“, - sako V. Grubliauskas. Jis džiaugiasi, kad jam tiesiogiai teko prisidėti prie didelių miesto infrastruktūros objektų, tokių kaip „Švyturio“ arena, baseinas, atsiradimo.

„Šiandien jau vyksta viaduko statybos darbai prie pagrindinio miesto išvažiavimo, tačiau jau reikia pradėti galvoti apie Baltijos ir Taikos prospektų rekonstrukciją, kitus darbus, kurie yra numatyti miesto vystymo dešimtmečio strategijoje“, - sako V. Grubliauskas. Nors ir nebeplanuoja siekti naujos kadencijos, jis akcentuoja, kad jau šiandien miestas yra suplanavęs darbų dviem merų kadencijoms į priekį.

„Gyvenimas įneša savo korekcijas, pandemija parodė, kad galima pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančius specialistus, tačiau jiems reikia sukurti ne tiek darbo vietą, kiek miesto infrastruktūrą, kad jie čia galėtų patogiai gyventi“, - ateities kryptį brėžia V. Grubliauskas.

Kurortų lyderis

„Svarbiausiu dešimtmečio darbu įvardinčiau kurhauzo prikėlimą iš pelenų, pritaikymą kultūrinei veiklai“, - sako Palangos meras Š. Vaitkus. Anot jo, taip pat pasiektas tikslas, kad Palanga būtų patraukli ne tik vasarą, bet ir visus metus. 2015 m. senąją vasaros estradą pakeitė moderni koncertų salė.

„Dabar turime platų kultūrinių erdvių pasirinkimą - didelę koncertų salę, mažesnes, kamerines, sales, teatro salę, sporto infrastruktūrą. Netrukus bus atnaujintas ir kino teatras “Naglis", - sako Š. Vaitkus. Anot jo, žmonės pamėgo ne tik Palangą, bet ir Šventąją, verslas noriai investuoja į poilsio infrastruktūrą. Poilsį gamtoje mėgstantys kurorto svečiai netruko įvertinti ir Nemirsetos kempingą.

„Siekiame, kad Palangos miestas jau 2030 metais būtų tarptautinis kurortas, Baltijos jūros regiono lyderis“, - ambicijų neslepia Š. Vaitkus.

Skirtingų kartų, bet panašūs

Pasak politologo, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus, abu merai - Klaipėdos ir Palangos - politikos arenoje atsirado naujo šimtmečio pradžioje, nors tarp jų - beveik 20 metų amžiaus skirtumas. Š. Vaitkus, savo kaip politiko kelio pradžioje pasirinkęs Tėvynės Sąjungą, joje karjerą tęsia iki šiol.

„Jis per pastarąjį dešimtmetį tapo Palangos veidu: ramiu, racionaliu, nesiveliančiu į nacionalines partines intrigas, bet gana sėkmingai vairuojančiu Lietuvos vasaros sostinę. Ji tikrai auga, gražėja ir populiarėja. Mero indėlis tikrai akivaizdus“, - sako A. Krupavičius.

Anot jo, Vytauto Grubliausko politinė biografija spalvingesnė. Jis buvo dviejų liberalių partijų nariu: Liberalų ir centro, o vėliau Liberalų sąjūdžio, kol galiausiai nusprendė sukurti savo visuomeninį komitetą. Taip pat jis dar suspėjo pabūti Seimo nariu ir įgyti patirties nacionalinėje politikoje.

„Ko gero, būtų galėjęs pretenduoti ir į partijos lyderius, bet apsisprendė susieti save su Klaipėda ir jos politika. Seimo narių, kurie palieka Seimą ir grįžta į savivaldą, nėra daug“, - pastebi A. Krupavičius. Pasak politologo, V. Grubliauskui kaip politikui papildomų potėpių suteikia profesionalaus muziko žavesys. Tai, kad V. Grubliauskas tiesioginiuose rinkimuose antrą kartą buvo išrinktas trečio Lietuvos miesto meru, akivaizdžiai rodo, kad miesto bendruomenė juo pasitiki. Beje, jis, kaip ir Š. Vaitkus, yra racionalus ir nuosaikus politikas. Gal labiau ūkininkas nei tas, kuris daug kalba ar tuščia agitacija užsiima.