Agnė Jucytė-Čičinė

Iš emigracijos grįžusi chemikė spręs Kuršių marių ir Baltijos jūros vandens taršos problemas

Gargždiškė chemikė Agnė Jucytė-Čičinė po moderniose Jungtinės Karalystės mokslo laboratorijose praleistų 10 metų nusprendė visam laikui sugrįžti gyventi į Lietuvą ir Klaipėdos universitete prisidėti prie svarbių mokslinių atradimų.

„Visada širdyje kirbėjo noras kuo daugiau prisidėti prie švaresnės bei žalesnės Lietuvos kūrimo, todėl jausdama, jog sukaupiau pakankamai žinių, pasiryžau sugrįžti ir atiduoti duoklę savo kraštui“, – sako A. Jucytė-Čičinė.

Tyrimai bus atliekami etapais

Šį rudenį doktorantūros studijas Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute pradėjusi mokslininkė drauge su komanda ėmėsi spręsti aktualias vandentvarkos problemas uostamiestyje – tirti nuotekų užterštumą Klaipėdoje ir didžiojoje Vakarų Lietuvos dalyje.

Pirmiausia mokslininkų komanda nustatys, kaip nuo pramonės priklauso įprastų ir naujai atsirandančių teršalų kiekis nuotekose, patenkančiose į Klaipėdos miesto nuotekų valyklas.

„Antrajame projekto etape tirsime, kaip masiniai žmonių susibūrimai, ypač didelių renginių metu ar populiariuose kurortuose, daro įtaką specifinių teršalų atsiradimui“, – pažymi doktorantė.

Galiausiai mokslininkai aiškinsis, ar pažangios valymo technologijos galėtų sumažinti naujai atsirandančių teršalų kiekius į vandens ekosistemas ir įvertins nevalytų nuotekų įtaką Kuršių marių ekosistemai.

Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimas leis vietos valdžiai ir pramonės įmonėms pasiūlyti efektyvias priemones nuotekų taršos problemoms Kuršių mariose spręsti.

Nuotekų valymo iššūkiai

A. Jucytės-Čičinės teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje nuotekų sudėtis keičiasi, nes auga pramonė, atsiranda naujos cheminės medžiagos bei keičiasi žmogaus įpročiai kasdieniame gyvenime.

Vienas didžiausių taršos šaltinių yra intensyvėjanti ir besikeičianti veikla žemės ūkyje ir iš šio sektoriaus į nuotekas atkeliaujančios maistinės medžiagos.

Taip pat vis dažniau atsiranda ir naujų teršalų, kurie patenka ne tik iš pramonės, bet ir iš namų ūkių. Naujausi teršalai, kuriems pastaruoju metu skiriama daugiau dėmesio – ftalatai ir vaistų likučiai.

Pasak doktorantės, visos šios naujos taršios mikromedžiagos kartu su nuotekomis atkeliauja ir į Kuršių marias. Jas gana sudėtinga išvalyti valymo įrenginiuose, todėl taršūs junginiai kelionę vėliau tęsia ir į Baltijos jūrą.

„Vaistų likučiai, ftalatai ir kiti naujai atsirandantys teršalai, kurių valyklos nepajėgios pašalinti iš patenkančių nuotekų, šiuo metu kelia vis didesnį rūpestį. Todėl pasaulio mokslininkai ieško naujų valymo technologijų kaip būtų galima sumažinti šių teršalų kiekius nuotekose“, – sako tyrėja.

Šio mokslinio tyrimo programa yra finansuojama pagal Klaipėdos universiteto ir „Grigeo Klaipėda“ pasirašytą 500 tūkst. eurų paramos sutartį.  

Sidebar placeholder