Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas ir vykdomo projekto "Live Lagoons" koordinatorius prof. dr. Artūras Razinkovas-Baziukas teigė, kad nors tokių vandenį švarinančių salų yra ir daugiau, tačiau nei viena kita, išskyrus šią, nėra taip mėgiama ančių.
„Salos augalai tapo labai skaniu maistu antims.Ir, atvirai klabant, jos čia labai brangiai papietavo. Jų meniu kainavo mums beveik tūkstantį eurų“, - apie patirtą žalą kalbėjo profesorius.
Pirmas dvi eksperimentines salas Lietuvos teritorijoje KU mokslininkai įkurdino Kuršių mariose. Jos buvo apaugintos tik šiai Nacionalinio parko vietai būdinga augalija ir, kaip pasakoja salas nuolat stebinčios mokslinininkų komandos vadovas prof. A. Razinkovas - Baziukas, sėkmingai atlieka savo ekologinę misiją. Trečioji dirbtinė sala buvo įrengta miesto teritorijoje, rekonstruoto Jono kalnelio tvenkinyje.
„Kuršių mariose salų būklė ideali. Akivaizdu, kad ten paukščiams nėra problemų rasti maisto. Čia, matome, išlikę tik pavieniai augalai - viksvos, vandens irisai, dar vienas kitas, kurių skonis turbūt nelabai patinka vietos sparnuočiams. Darom išvadą, kad miesto centre esančiame tvenkinyje paukščiai neranda jiems reikalingo augalinio maisto",- pasakoja prof. A. Razinkovas - Baziukas.
Nepaisant to, šį pavasarį projekto koordinatorius labai nustebo pamatęs, kad daugelis ančių taip mėgstamų augalų atsigauna, todėl nuspręsta pasodinti ir naujų.
Šiandien į salą buvo nuplukdyta ir pasodinta nauja vandens augalų kolekcija, kurią projekto komanda parsisiuntė iš Olandijos. Profesorius skėsčioja rankomis, jog dėl paukščių apetito jie patiria nemenkų nuostolių, nes vandens augalai nėra pigūs.
„Šįkart labai atidžiai rinkome augalus, kurių skonis galbūt netiks vietos antims ir gulbėms. Bandysim tverti vieną salos kraštą, kad augalams būtų daugiau šansų išlikti ir įsitvirtinti",- sako projekto vadovas.
Kad būtų galima išsaugoti augalus, į salą buvo įmontuoti du paukščių baidymo mechanizmai. Vienas - ultragarsinis baidytuvas, o kitas - vanago formos aitvaras. Panašu, kad ultragarsinis baidytuvas davė daugiau naudos, nes toje salos pusėje, kurioje jis įmontuotas, augmenija išliko nenuniokota.
„Kitas būdas, kaip bandėme atbaidyti antis, buvo vanago formos aitvaras. Deja, bet vėjai Klaipėdoje yra ganėtinai stiprūs, todėl strypas, ant kurio pakabintas "vanagas", sulinko“, - apie nepavykusį bandymą pasakojo projekto vadovas.
Salas sudaro plūduriuojančios konstrukcijos, kuriose susodinami augalai. Jie šalina biogenines medžiagas iš vandens - fosforą ir azotą. Kita jų paskirtis - jos sudaro biotrofų buveinę, kurioje gyvena kiti organizmai.
Taip vienu metu sprendžiamos dvi problemos: natūralus augalų filtras mažina vandens žydėjimą ir skaidrina vandens telkinį; be to, sukuriama nauja erdvė vietinei florai ir faunai.
„Visi žinome, kad augalai yra tie organizmai, kurie pasisavina biogeines medžiagas, t.y. azoto ir fosforo junginius iš vandens. Jono kalnelį supantis vanduo nėra toks skaidrus ir švarus, kaip norėtųsi. Tai ši sala turėtų šiek tiek pagelbėti šioje situacijoje“, - teigė mokslininkas.
Tačiau yra ir daugiau teigiamų salų savybių. Kadangi tai yra augalai, jie kaupia anglį, sunaudodami anglies dvideginį ir mažindami jo kiekį atmosferoje.
Kiekvienai salai augalai yra parenkami atskirai.Toms saloms, kurios yra Kuršių Nerijos nacionaliniame parke buvo labai griežti reikalavimai, nes salose galėjome sodinti tik tuos augalus, kurie auga pačiame Nacionaliniame parke. Klaipėdos miestui mokslininkai specialiai atrinko vizualiai gražiai atrodančius augalus. Dalis jų - iš Šiaurės Amerikos, tolimųjų rytų.
Pasak A. Razinkovo - Baziuko, dirbtinės salos nėra joks naujas atradimas. Jas naudojo net senovės actekai susodindami į jas įvairiausias daržoves. "Mes tiesiog pasinaudojome tūkstančio metų senumo patirtimi", - juokdamasis kalbėjo profesorius.
KU Jūros tyrimų instituto mokslininkų sukurtos salos artimiausiu metu bus įrengtos dar dviejuose vandens telkiniuose - Klaipėdoje ir Šiauliuose. Tai jau bus naujas kokybinis projekto komandos žingsnis - uostamiestyje bus sukurta ir pagaminta pati salos konstrukcija. Ją kuriančiai mokslininkų komandai iškeltas uždavinys - sukurti maksimaliai ekologišką, natūraliai aplinkai draugišką konstrukciją ant vandens.
Kol kas salos platforma turi plastikinį rėmą, kuris leidžia jai plūduriuoti. Rėmas yra aptrauktas kokoso plaušo sluoksniu.
„Kadangi buvo gauta pastabų, kodėl plaukiojančios salos pagamintos iš plastiko, tai dabar kitas mūsų žingsnis yra rasti kitokius sprendimus, gaminant salų rėmus, kad būtų mažiau plastiko, tačiau kad išliktų plūdrumas, tvirtumas ir ilgalaikiškumas", - kalbėjo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Lesutienė.
Salos ne tik kuria grožį ir valo užterštą vandenį. Jose susidaro povandeninės buveinės, kuriose gali apsigyventi ir žuvų mailius, įvairios bstuburių rūšys ir t.t. „Mes dar mažai žinome, kas konkrečiai gyvena po salomis. Tačiau kolegos iš Vokietijos, šių plaukiojančių salų dugne rado net apsigyvenusių ungurių. O kadangi unguriai - reta rūšis, natūralu, kad šias salas būtų galima pritaikyti ir retų rūšių buveinių atkūrimui“, - apie ateities perspektyvas kalbėjo dr. J. Lesutienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą