Šiemet sutapo keli nepalankūs veiksniai. Sausį Lietuvoje laikėsi stiprūs šalčiai, kokių šalyje nebuvo jau beveik du dešimtmečius.
Be to, nuo šių metų pradžios panaikinta PVM lengvata šildymui – vien dėl to šilumos kaina išaugo apie 12 procentų.
Gyventojai socialiniuose tinkluose ir interneto forumuose jau dalijasi pirmosiomis sąskaitomis už sausio mėnesį, kurios, palyginti su gruodžiu, kai kur beveik du kartus didesnės.
Tuo metu renovuotų namų gyventojai teigia, kad už maždaug 35 kvadratinių metrų 1 kambario buto šildymą sausio mėnesį turi sumokėti 47 eurus, tačiau dar panašią sumą sudaro renovacijos įmokos.
Ypač skaudžiai situaciją jaučia nerenovuotų daugiabučių gyventojai, kuriems nepriklauso šildymo kompensacijos.
Nerenovuotų butų savininkai už šildymą bus priversti pakloti 2–3 kartus didesnes sumas nei renovuotų namų gyventojai.
Tačiau ne visos naujienos blogos. Vasario mėnesį „Klaipėdos energijos“ šilumos kaina šiek tiek mažėja – nuo 8,76 cento už kilovatvalandę iki 8,49 cento už kilovatvalandę.
Tai viena mažiausių kainų tarp visų centralizuotos šilumos tiekėjų Lietuvoje. Mažiau už šilumą mokės tik Šiaulių, Tauragės ir Utenos gyventojai.
Vis dėlto spaudžiantys šalčiai ir „Klaipėdos energiją“ verčia naudoti rezervinius pajėgumus bei kūrenti net mazutą, o biokuro tiekėjai grasina nutraukti išankstines sutartis. Dėl to ateityje gali kilti šilumos savikaina.
„Klaipėdos energija“ šilumai gaminti naudoja ne tik biokurą, kurio kainos pastaruoju metu sparčiai augo, bet ir gamtines dujas bei mazutą.
Pasigirsta ir nerimo signalų iš biokuro rinkos – net ilgalaikes biokuro tiekimo sutartis sudariusios įmonės užsimena apie galimą įsipareigojimų nevykdymą ir tiekimo nutraukimą.
Tokiu atveju, kūrenant brangesnį kurą – dujas ar mazutą, šiluma Klaipėdoje artimiausiais mėnesiais galėtų dar labiau pabrangti.
„Klaipėdos energija“ teigia, kad kol kas situacija yra valdoma ir sudarytos ilgalaikės kuro tiekimo sutartys.
Vidutinė šių sandorių kaina yra apie 40 procentų mažesnė nei paskutinio aukciono metu pateikta tos pačios kuro rūšies sandorių vidutinė svertinė kaina.
Pasak bendrovės, strateginis sprendimas šį šildymo sezoną didžiąją dalį kuro įsigyti ilgalaikiais sandoriais pasiteisino, tačiau išlieka reali grėsmė, kad kai kurie tiekėjai gali nesilaikyti sutartinių įsipareigojimų.
Pagal sausio mėnesio duomenis, bendrovės šilumos gamyboje deginamo kuro struktūroje biokuras sudarė 58 proc., gamtinės dujos – 37 proc., mazutas – 5 proc.
Sausį 47 proc. šilumos pagamino pati „Klaipėdos energija“, o 53 proc. – nepriklausomi šilumos gamintojai.
Vasario 3 dieną, oro temperatūrai siekiant apie -15 °C, iškastinio kuro sunaudojimas buvo apie 30 proc. mažesnis nei vasario 1 dieną, kai temperatūra buvo nukritusi žemiau -20 °C.
Akivaizdu, kad stiprėjant šalčiams naudojama daugiau brangaus iškastinio kuro, o tai turi tiesioginę įtaką šilumos kainai, kurią „Klaipėdos energija“ tiekia Klaipėdoje ir Gargžduose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą