Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija sužibėjo Lietuvos mokytojų apdovanojimuose: mokytojai įvertinti premija

Tarp jų nuskambėjo ir Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos mokytojų vardai: apdovanojimus atsiėmė technologijų, inžinerijos ir robotikos mokytojas Audrius Česnelis bei matematikos mokytoja Eugenija Labašauskienė.

Įvertinimas už entuziazmą ir kūrybiškumą

Perspektyvi elektronikos inžinerijos specialybė vis dar sulaukia per menko Lietuvos moksleivių dėmesio, todėl aukštojo mokslo įstaigos kasmet susiduria su rimta elektronikos inžinerijos studentų trūkumo problema. Dėl to kenčia ir elektronikos komponentus kuriančios ir gaminančios įmonės – joms nuolat trūksta elektronikos inžinierių. Čia svarbų vaidmenį atlieka jaunuolių mokytojai, kurie pirmieji supažindina moksleivius su elektronikos inžinerija.

„Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija yra mokykla, stipriai motyvuota žengti inžinerine kryptimi. Pamokų metu robotika ar inžinerija susidomėję moksleiviai turi galimybę save realizuoti ir užklasinėje veikloje, būreliuose. Turime visų rūšių robotus ir daugybę talentingų vaikų, tarp kurių yra ir merginų – jeigu anksčiau jų trūkdavo, dabar merginų yra ganėtinai daug“, – džiaugiasi mokytojas A. Česnelis.

Progimnazijoje veikia ne tik inžinerinės, bet ir „Steam“ klasės, kurios integruoja net penkias mokslo šakas: gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką. Vesdamas pamokas, A. Česnelis visuomet pastebi jaunuolius, turinčius polinkį į elektronikos inžineriją.

„Visuomet žiūriu į akis. Vienų akys sako, kam man to reikia, o kiti ateina, už skverno tampo ir sako – mokytojau, o kaip čia tą, kaip aną padaryti. Supranti, kad žmogus nori domėtis ir tu privalai šią galimybę jam suteikti. Tada pasikviečiu į būrelį, neformalaus ugdymo užsiėmimus, o jie kaip traukinukas – pastatei ant bėgių ir važiuoja, ieško informacijos ir kartais sužino daugiau nei aš pats“, – sako mokytojas A. Česnelis.

Vis tik mokytojas yra įsitikinęs, kad tikrasis susidomėjimas elektronikos inžinerija jaunuolius aplanko tada, kai jiems yra suteikiama galimybė išbandyti savo jėgas varžybose, konkursuose bei čempionatuose. „Varžybose moksleiviai gali save realizuoti“, – sako A. Česnelis ir priduria, kad būtent dėl šios priežasties savo moksleivius jis kasmet ragina burtis į komandas ir drąsiai siekti pergalės įvairiuose konkursuose.

Dar šį pavasarį A. Česnelio ir E. Labašauskienės suburta septintokų komanda užėmė trečią vietą respublikiniame konkurse-festivalyje „Kūrėjo kodas“. Moksleiviai taip pat sėkmingai pasirodė Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) organizuotame nacionalinio jaunųjų inžinierių čempionato finale, kuriame pristatė savo sukurtą Goldbergo mašiną su apšvietimo įjungimo elementais. Goldbergo mašina – tai sudėtingas įrenginys, veikiantis domino principu, kai vienas procesas „paleidžia“ kitą procesą, o šie tęsiasi iki numatomos veiksmų pabaigos.

Vis tik didžiausias šių metų laimėjimas yra pergalė Pasaulinėje robotų olimpiadoje. Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos moksleivių komanda ne tik laimėjo pirmą vietą ir tapo šios olimpiados čempionais, bet ir pelnė kvietimą atstovauti Lietuvą pasaulio olimpiadoje, kuri įvyks Turkijoje, 2024 m. lapkritį.

„Žinau, kad Lietuvos rinkoje stipriai juntamas elektronikos inžinierių stygius, todėl labai džiaugiuosi, kad savo mokykloje turime tikrų perlų. Dabar negaliu vardais ir pavardėmis minėti, bet yra keli septintokai, kurie užaugę bus garsūs – esu įsitikinęs, kad jų pavardes žinos visa Lietuva“, – įsitikinęs technologijų, inžinerijos ir robotikos mokytojas A. Česnelis.

Žvelgiant į statistiką, galima pastebėti, kad elektronikos inžinerijos studijas besirenkančių abiturientų skaičius kasmet auga, tačiau bendras studentų skaičius, įvertinus institucines, technines ir personalo bazės galimybes Kauno aukštosiose mokyklose bei vietos ir globalius darbo rinkos poreikius išlieka nepakankamas. Teoriškai tiek Kauno technologijos universitetas (KTU), tiek Kauno technikos kolegija (KTK, nuo liepos 1 d. keičianti pavadinimą į Lietuvos inžinerijos kolegiją) galėtų priimti kelis kartus didesnį kiekį studentų.

Pasak darbo rinkos ekspertų ir elektronikos komponentus kuriančių bei gaminančių įmonių atstovų, būsimiems elektronikams puikių karjeros galimybių netrūks.  Elektronikos inžinerija yra viena iš nedaugelio sričių, kurios specialistų bent jau kol kas nepakeis dirbtinis intelektas. Priešingai – būtent dirbtinio intelekto ir kitų technologijų plėtra lems, kad tokių specialistų reiks vis daugiau.

Mokytojams įteiktos 500 eurų premijos

Už entuziastingą ir profesionalų darbą, atvedant moksleivius į inžinerijos pasaulį, mokytojams buvo įteikta finansinė padėka – 500 eurų vienkartinė premija. Tai kampanijos „Ateitis-elektronikams“ iniciatyva. Pati kampanija gimė prieš 4 metus, kai Kaune, Lietuvos elektronikos sostinėje, elektronikos komponentus kuriančios ir gaminančios įmonės, tokios kaip „Hella Lithuania“, „Kitron“, „Littelfuse“, „Teltonika Networks“ kartu su aukštosiomis mokyklomis – KTU ir KTK – bei Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ bei personalo atrankos įmone „Alliance for Recruitment“, suvienijo jėgas ir kviečia jaunuolius rinktis perspektyvias elektronikos inžinerijos studijas.

Anot kampaniją koordinuojančios „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovo Andriaus Veršinsko, Lietuvos švietimo bėdos yra sisteminės ir giluminės. „Vis mažiau moksleivių renkasi tiksliuosius mokslus, mažas procentas jų laiko šių dalykų egzaminus, trūksta tiksliųjų dalykų mokytojų, trūksta profesinio orientavimo, kai kuriose mokyklose – ir techninės bazės interaktyvesniam sudominimui. Kitur – pilna technikos, bet nėra kam su ja dirbti. Problemas vardinti galima ilgai.

Tačiau keliaujant per mokyklas, girdint jau studijuojančių istorijas, pastebėjome, kad net ir tokiomis aplinkybėmis, atsiranda mokytojų – šviesulių, elektronikos entuziastų, kurie sugeba sudominti, įkvėpti mokinius rinktis inžinerinius, elektronikos mokslus. Tokius mokytojus norime pagerbti, įvertinti ir paskatinti toliau būti įkvėpimo šaltiniu jaunimui“, – sako A. Veršinskas.

Mokytojai renginio Kaune metu buvo ne tik apdovanoti kampanijos „Ateitis-elektronikams“ premijomis, bet ir susipažino, kaip vyksta gamyba vienoje moderniausių ir didžiausių Lietuvoje „Hella Lithuania“ gamykloje, bendravo su elektronikos įmonių vadovais, aukštųjų mokyklų atstovais, lankėsi KTU „Mlab” laboratorijų centre. Jiems taip pat buvo surengta interaktyvi, nukelianti į tarpukario Kauną ekskursija į „Art Deco“ muziejų.