Klaipėdos universiteto mokslininkai jau užaugino trečiąją krevečių vadą (1)

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos komanda prieš Velykas išaugino jau trečiąją krevečių vadą. Keturiuose baseinuose knibždantys egzotiški vėžiagyviai per keturis mėnesius pasiekė 16 centimetrų ilgį bei 45 gramų svorį. Mokslininkų planuojamas derlius – 80-100 kilogramų.

Akvakultūra Klaipėdos universitete pradėta vystyti dar 2016 metais, o pirmąją krevečių vadą universiteto mokslininkai užaugino vos prieš dvejus metus. Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pastebėjo, jog akvakultūra yra itin perspektyvi mokslo ir verslo plėtros sritis.

„Klaipėdos universiteto mokslininkai intensyviai dirba atliekant akvakultūros eksperimentus, bando naujas technologijas, kaupia patirtis bei apibendrina metodikas, nes tokių žinių poreikis tik auga. Tiek Klaipėdos universitetas, tiek miestas savo strateginiuose tiksluose yra užsibrėžę plėtoti mėlynosios ekonomikos galimybes, o akvakultūra - viena iš jų. Tikimės, kad su mokslininkų pagalba verslas ją prisijaukins ir išplėtos“, - pasakojo A. Razbadauskas.

Kiek daugiau nei prieš keturis mėnesius KU Verslo inkubatoriaus baseinuose praleidusios Baltakojės blyškiosios krevetės netrukus bus išgaudytos.

Jos, nuo vos vieno centimetro lervų užaugo iki 45 gramus sveriančių 16 cm ilgio krevečių.

„Pirmą ciklą užauginome per 5 mėnesius, kas yra pakankamai gerai, o šį kartą užauginome krevetes per 4 mėnesius ir vieną savaitę. Planuojame, jog krevečių derlius bus apie 80-100 kg. Vanduo krevetėms turi būti jūrinis, jį paruošiame dirbtinai, maišome gruntinį vandenį su mineralais, o jo temperatūra turi siekti apie 30 laipsnių“, - apie darbo ypatumus pasakojo Klaipėdos universiteto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas Nerijus Nika.

Taip pat mokslininkai pabrėžė, jog krevetės yra itin jautrios stresui, tad būtina joms užtikrinti harmoniją.
„Krevetės yra labai jautrūs gyvūnai ir bijo įvairių introdukcijų, ar jas gaudytume, ar šviesos intensyvumą keistume, jos jaučia didžiulį stresą, šokinėja, gali joms ir greitai sustoti širdis. Kas dvi savaites atliekame krevečių ilgio ir svorio matavimus, procedūrų metu, turime jas pagauti ir pamatuoti, tai mokslinio darbo metu yra ir praradimų. Tad, kad gerai augtų ir būtų sveikos, joms reikia užtikrinti harmoniją“, - pasakojo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto akvakultūros specialistas Gintautas Narvilas.

Laboratorijoje nuolat su šia jūrine kultūra dirbęs II kurso biologijos ir jūrų biotechnologijos specialybės studentas Jonas Lelys, pasakojo, kad siekiant sumažinti krevečių patiriamą stresą, krevetes bandoma rūšiuoti pagal dydį, taip pat išlaikant tam tikrą šėrimo intensyvumą.

„Krevetės itin jautrios stresui. O stresiniu veiksniu gali tapti ir vandens temperatūros pokyčiai ar nepakankamas maisto kiekis. Vienas iš būdų sukurti joms ramią aplinką – nuolat maitinti. Kuo didesnis pilvas, tuo laimingesnė krevetė. Naudojame naujas šėryklas, kurios šeria jas beveik visą parą, nes anksčiau buvo šeriama rankiniu būdu, tai yra tris kartus per parą“,- apie savo patirtį prižiūrint šiuos vėžiagyvius pasakojo būsimasis akvakultūros specialistas.

Pasak G. Narvilo, krevetės yra nuolat alkanos, tad jeigu aplinkoje neranda pašaro, jos gali susimedžioti silpnesnę kaimynę, pvz., tą, kuri neriasi, nes tuo metu jos kiautas būna minkštas ir judėjimas ne toks aktyvus.

Akylai stebimos ir prižiūrimos krevetės augo griežtos biologinės saugos sąlygomis – taip siekiant šiuos organizmus apsaugoti nuo ligų ir poreikio naudoti gydančius cheminius preparatus. Auginant krevetes buvo ir nesėkmių, tačiau tobulinant technologijas, pavyko pasiekti puikių rezultatų.

„Mes nesame verslas, tad mūsų tikslas yra sužinoti, ką nors naujo. Su kiekviena nauja krevečių vada mes vystome technologiją. Antrasis bandymas buvo galima sakyti nesėkmingas, nes tuo metu prasidėjo pirmasis karantinas, turėjome įvairių technologinių problemų ir iš to gavome daug gerų pamokų, supratome į ką turime atkreipti ypatingą dėmesį. O trečiojo auginimo metu pavyko sutrumpinti auginimo laiką, žymiai sumažinome mirtingumą ir krevečių patiriamą stresą“, - tikino N. Nika.

Netrukus visus Klaipėdos universiteto Verslo inkubatoriaus baseinus užpildys kitos, pradžioje plika akimi vos įžiūrimos lervutės, atsigabentos iš tiekėjų užsienyje. Ketvirtasis auginimo ciklas bus skirtas ir naujos, pačių KU specialistų sukurtos technologinės įrangos bandymams.

„Nauja krevečių vada augs ir baseinuose, ir mūsų sukurtame bokšte, kuris užima mažiau vietos, bet gali talpinti didesnį kiekį vėžiagyvių. Nuolat stebėsime jų augimo rodiklius ir turėsime galimybę palyginti technologijų efektyvumą. Kitą krevečių vadą planuojame maždaug po 5 mėnesių“,- sakė G. Narvilas.

Visų mokslinių eksperimentų tikslas – sukurti efektyvią rinkoje populiaraus jūros produkto auginimo technologiją. Natūralių gamtinių žuvies ir jūros produktų išteklių nykimu susirūpinusi žmonija žvilgsnį vis labiau kreipia į akvakultūros teikiamas galimybes. Neabejojama, jog ateities žmogaus meniu dominuos dirbtinėmis sąlygomis išauginti žuvies produktai.

Jau siūlo pirkti po 30e už kg. Ne juokinga bizniu ką sugalvojo.
Neptūnas, 2021-04-03 00:13
Sidebar placeholder