Klaipėdiečius smarvė persekioja jau ilgus dešimtmečius. Negana to, Vyriausybė atideda teisės aktų, kurie sugriežtintų sklindančių kvapų normas, įsigaliojimo terminą dar dvejiems metams - iki 2026 metų sausio 1 d. Seimo narė Ligita Girskienė jau ragina žmones važiuoti į protesto akciją prie Vyriausybės.
„Žmonės ketverius metus laukė (griežtesnis kvapų reglamentavimas turėjo įsigalioti nuo kitų metų pradžios. - Autor. past.). Kaip jūs dabar į akis pažiūrėsite?“ - pirmiausia aplinkos ministro klaipėdiečio Simono Gentvilo klausė L. Girskienė.
Pasak S. Gentvilo, sprendimas sumažinant kvapo koncentracijos ribines vertes nuo 8 europinių kvapo vienetų iki 5 europinių kvapo vienetų atidedamas dvejiems metams, nes gyvulininkystės ūkiai Lietuvoje nespėjo įsiteisinti sanitarinių apsaugos zonų. Anot ministro, dėl Nacionalinės žemės tarnybos klaidų buvo sudarytos sąlygos žmonėms statytis gyvenamuosius namus šalia gyvulininkystės ūkių.
Pabunda nuo kvapo
Kol ministrai aukštuose valdžios kabinetuose taiso jiems patiems pavaldžios Nacionalinės žemės tarnybos klaidas, panašu, kad klaipėdiečiai toliau naktimis šokinės iš lovų dėl į jų būstus pietinėje Klaipėdos dalyje besiveržiančios smarvės.
„Atsibudau nuo kvapo“, - socialiniame tinkle rašo Laura.
„Smiltelės g. didžiulė smarvė. Mane taip pat pažadino“, - jai antrina Jolanta.
„Reik užsidaryti langus, nes kaip tualete“, - rašo Vingio gatvėje gyvenanti Edita.
„Antra naktis iš eilės Laukininkuose smarvė“, - piktinasi Eleonora.
Pietinėje Klaipėdos dalyje gyvenanti L. Girskienė sako, jog yra visiškai įsitikinusi, kad kvapas sklinda iš „Klaipėdos vandens“.
Anot jos, įmonė atidaro rezervuarus, kurie turi būti uždengti.
Tačiau, atrodo, smirda ne visiems.
„Prieš miegą išgeriu stipresnio gėrimo ir ramiai miegu, jokios smarvės nejaučiu“, - šypsosi pro ūsą pietinėje Klaipėdos dalyje gyvenantis Viktoras.
Kaltinimus atmeta
AB „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Vaida Vytaitė „Vakarų ekspresą“ informavo, kad Dumpių nuotekų valykloje įmonė vykdo kvapų stebėseną trijose stotelėse.
Šių stotelių paskirtis - fiksuoti kvapų, tai yra atskirų dujinių komponentų (sieros dioksido, vandenilio sulfido, amoniako, lakiųjų organinių junginių, merkaptanų), koncentracijų bei temperatūros, drėgmės, vėjo greičio ir krypties parametrus.
„Elektroninėmis nosimis vadinamos kvapų stebėsenos stotelės laikotarpiu nuo 2023 09 11 iki 2023 09 13 padidėjusios dujinių komponentų koncentracijos, kuri galėtų sąlygoti nemalonaus kvapo sklaidą, nefiksavo“, - teigia V. Vytaitė.
Anot jos, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nuolat investuoja į moderniausias kvapų mažinimo technologijas. Per dvejus metus įmonė investavo daugiau nei pusę milijono eurų vien tam, kad Dumpių nuotekų valykloje kvapai būtų maksimaliai suvaldyti.
Stotelės nenustato
Tačiau aplinkos ministras S. Gentvilas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad kvapų stebėsenos stotelės negali nustatyti ir identifikuoti organinės kilmės kvapo. Liaudiškai „nosimis“ vadinami įrenginiai gali nustatyti tik tam tikras chemines medžiagas, kurių koncentracija tiriama ore.
Todėl ministras sako, kad praktiškai yra sunku įrodyti sklindančio kvapo konkretų šaltinį (įmonę).
„Pietinėje Klaipėdos dalyje yra daug potencialių nemalonaus kvapo šaltinių: Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centas (KRATC), “Klaipėdos vanduo„, “Branda„, “Mestilla„, - “Vakarų ekspresui" vardina S. Gentvilas.
Anot jo, KRATC dar nėra išsprendęs sąvartyne susidarančio skysto koncentrato klausimo ir pila jį tiesiog ant paties sąvartyno kaupo.
Tačiau KRATC tokią prielaidą neigia.
Pasak KRATC direktorės Romos Budrienės, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Dumpių regioniniame sąvartyne kasmet atlieka kvapų koncentracijos matavimus. Pastarųjų metų matavimai rodo tendencijas, kad kvapų iš sąvartyno kasmet vis mažėja: 2021 m. ties artimiausia gyvenamąja vieta iš KRATC teritorijos buvo fiksuota sklaida iki 3 kvapo vienetų (OUE/m3), o 2022 m. matavimai parodė tik iki 0,7 OUE/m3.
Žmogus užuodžia kvapą, kai yra 1 OUE/m3. Akivaizdu, kad Dumpių sąvartyno kvapai nepasiekia nei artimiausių gyvenviečių, nei Klaipėdos miesto. Šių metų matavimai irgi jau atlikti, jų duomenys bus paskelbti spalio mėnesį.
Aplinkos ministro minimas skysto koncentrato pylimas ant sąvartyno kaupo yra tik prielaida, nes nors tokia galimybė yra numatyta KRATC veiklos reglamente, realiai to niekada nebuvo ir nėra daroma.
Investicijų spartinimas
„Klaipėdos vanduo“ turėtų greičiau investuoti, kad būtų uždengtos dumblo džiovinimo aikštelės.
Biologiškai suyrančias atliekas perdirbanti ir kompostą gaminanti „Branda“ visą savo gamybinį procesą turėtų vykdyti uždarose patalpose.
S. Gentvilas dar akcentuoja problemą dėl „Grigeo“ Klaipėdos įmonės nuotakų. Tačiau jis išskiria pirminį valymą. „Grigeo“ nuotekos pirmiausia apdorojamos įmonės įrenginiuose Nemuno gatvėje, todėl žadama labiau kontroliuoti šį procesą.
S. Gentvilas nemano, kad toliau į „Klaipėdos vandens“ nuotekų sistemą patenkantis „Grigeo“ kartono gamybiniuose procesuose panaudotas vanduo sukelia problemų „Klaipėdos vandeniui“ ir gali sąlygoti didesnį kvapų sklidimą.
„Klaipėdos vanduo“ už „Grigeo“ nuotekų valymą gauna didelius pinigus. Nuotekos susimaišo su bendromis Klaipėdos miesto nuotekomis", - sako S. Gentvilas.
Taip pat ministras primena, kad jei „Branda“ iki 2025 metų viso savo atliekų perdirbimo į kompostą proceso neperkels po stogu, įmonė bus priversta nutraukti veiklą.
Pasirengę investuoti
UAB „Branda LT“ direktorius Evaldas Stakė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad įmonė dalį savo gamybinių procesų jau atlieka uždarose patalpose. Pasistatė naują 600 kv. m sandėlį, uždaru būdu vykdo atliekų sijojimą.
„Planuojame keisti gamybinį procesą, įsirengti sanitaratorius“, - teigia E. Stakė.
Anot jo, technologijos keitimas pareikalautų didelių energijos sąnaudų. Todėl kartu planuojama įsirengti ir degazatorius, kurie leistų surinkti dujas ir jas panaudoti energijai gaminti.
„Nėra atskirų įstatymų “Brandai„, visos dumblą tvarkančios įmonės Lietuvoje iki 2025 metų turi įrengti uždarus rezervuarus“, - sako E. Stakė.
Anot jo, „Branda“ kaip tik šiuo metu planuoja naujas investicijas, kurios gali siekti apie 1 milijoną eurų. Sistema, kurią planuoja diegti „Branda“, Lietuvoje yra naujovė.
Įmonė turi ir atsarginį planą, jei būtų nuspręsta neinvestuoti, „Branda“ apribotų savo veiklą.
Imsis priemonių
Pasak V. Vytaitės, kitais metais AB „Klaipėdos vanduo“ planuoja atnaujinti smėliagaudžių judančius tiltus, sykiu uždengti atvirus smėliagaudžių rezervuarus ir taip papildomai sumažinti kvapų sklidimą į aplinką.
„Šiuo metu techninė specifikacija jau yra parengta ir derinama. Atliekamas rinkos tyrimas. Planuojame, kad spalio pradžioje-viduryje bus paskelbtas viešasis pirkimas šiems darbams atlikti“, - sako V. Vytaitė.
Ministras S. Gentvilas įsitikinęs, kad kovoje su smarve klaipėdiečiams daugiausia galėtų padėti Visuomenės sveikatos centras, vertindamas situaciją gyvenamojoje aplinkoje.
Tiesa yra, kad žmogaus uoslė yra daug jautresnė ir jaučia kvapus, nors jie galimai ir neviršija nustatytų normų. Poveikis žmogaus sveikatai gali būti ir netiesioginis, sąlygoti nemigą, psichologinius ir kitus sutrikimus.
1. Vykdo kvapų mažinimą dumblo susimaišymo talpykloje, t. y. įterpia kvapus mažinančią medžiagą į dumblo susimaišymo talpyklą prieš pūdytuvus, kad sumažėtų kvapo emisija iš šios alsuoklių. 2. Vykdo kvapų mažinimą dumblo aikštelėse, t. y. mažinamas Dumpių nuotekų valyklos dumblo saugojimo aikštelėse sukaupto sausinto dumblo kiekis. Per aštuonis šių metų mėnesius dumblo saugojimo aikštelėse sukaupto sausinto dumblo kiekis buvo sumažintas 7 000 tonų, kai per visus 2023 metus buvo planuojama sumažinti 2 000 tonų. 3. Vykdo kvapų mažinimą mobiliomis ir stacionariomis patrankomis (kvapo modifikatoriaus ir vandens mišinio išpurškimas, siekiant sudaryti kliūtį kvapo sklidimui nuo pirminių nusodintuvų ir / ar smėliagaudės link pietinės miesto dalies). 4. Vykdo kvapų mažinimą Klaipėdos nuotekų valyklos smėliagaudėje, t. y. per smėliagaudėse įrengtą oro padavimo sistemą leidžiamas oras su papildomai įterpiamu stipriu oksidatoriumi, kuomet nuotekose esantys sieros ir azoto junginiai jiems kylant nuo smėliagaudės baseino dugno iki vandens paviršiaus yra papildomai oksiduojami.
Kaltina gyventojų įpročius
"Kalbant apie kvapų kilmę, labai svarbus faktorius - ir vartotojų įpročiai.
Prašome gyventojų elgtis atsakingai ir į kanalizaciją nepilti šiukšlių ir kitų organinės kilmės atliekų, kurios gali užkimšti vamzdynus ir sukelti nemalonius kvapus.
Tik visi drauge galime sukurti aplinką, kurioje gera gyventi", - tikina V. Vytaitė, kad dėl iš kanalizacijos skindančių kvapų yra kalti ir patys gyventojai.
Tačiau L. Girskienė yra įsitikinusi, kad dėl jau daug metų nesuvaldomos smarvės plitimo yra kalta įmonė ir konkrečiai jos vadovas Benitas Jonikas.
„Čia visiškai Savivaldybės reikalas. Artimiausiu metu dėl sklindančios smarvės planuoju susitikti su Klaipėdos meru Arvydu Vaitkumi“, - sako L. Girskienė.
Tačiau viešojoje erdvėje L. Girskienė yra kaltinama, kad Klaipėdos smarvės klausimą ji sėkmingai išnaudoja politinėje kovoje. Šią problemą ji kėlė ir Seimo rinkimuose - ir buvo išrinkta į parlamentą.
„Politinis užsakymas L. Girskienė ir vėl į Seimą nori sėdint ant smirdančio vamzdžio. O ką konkrečiai ponia padarė? Nieko, tik laikas nuo laiko apie tai pakalbėdavo“, - komentavo buvęs kandidatas Klaipėdos mero rinkimuose Arvydas Ektis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą