Pasakojimas apie alų ir Klaipėdą

Vietą bendrauti ir alaus gamybos tradicijas pažinti kūrę architektūros studijos „Plazma“ architektai suvaldė didžiulę erdvę ir pavertė ją jaukia, šiek tiek teatrališka vieta, masinančia užsukti vidun ne tik dėl alaus.

Klaipėdos senamiestyje, šalia „Švyturio“ alaus daryklos, iškilęs naujas statinys aukštomis lubomis ir didžiuliais arkiniais langais primena XIX a. pab. pramoniniams pastatams būdingą stilių.

Organizatorių nuotr.

Pastato eksterjeras tapo atspirties tašku gastrobaro „Švyturys BHouse“ interjerą kūrusiems architektūros studijos „Plazma“ architektams: Laurai Janavičiūtei, Ryčiui Mikulioniui, Aistei Galaunytei, Viltei Zubrytei ir Gyčiui Vaitkevičiui.

Organizatorių nuotr.

Iš užsakovų architektų komanda gavo plačią, bet aiškiai apibrėžtą užduotį: sukurti gastrobarą su scena, parduotuve, degustacine erdve, ekspozicijos zona ir konferencijų sale.

Organizatorių nuotr.

Vienas iš interjero projekto autorių – R. Mikulionis – sako, kad vienu didžiausių šio projekto išskirtinumų tapo didžiulė erdvė: „Tokio tipo patalpoms, alaus barui, tiek erdvės paprastai nebūna.

Pirmą kartą susidūrėme, kad alaus baras turėtų tokią įspūdingą erdvę.

Užduotis buvo padaryti ją jaukią ir funkcionalią.“

Organizatorių nuotr.

„Švyturys BHouse“ (Dariaus Petrulaičio fotografijos)

Anot architekto, kuriant šį projektą, pirmiausia buvo mąstoma architektūriškai. „Pagrindinė salė turi perspektyvą į visas puses: viršuje – į antresolę su degustacijų sale, viename gale į parduotuvę, kitame – į alaus varyklos talpas, virtuvę, net į rūsį. Į visas puses matai kažkokią perspektyvą, vaizdas nėra niekur aklinai uždaromas.

Daugiaplaniškumas, man atrodo, ir yra mūsų, kaip architektų, šios erdvės planavimo sėkmė“, – teigia R. Mikulionis.

Industrinio pastato stilius perkeliamas ir į interjerą, kuris pasakoja apie alaus kultūrą ir Klaipėdą. Jame architektai derino medžiagiškumą, spalvas ir meniškus interjero elementus.

Daugiausia emocijų interjere lankytojui kelia skulptoriaus Donato Jankausko (Duonio) sukurtos žuvų dalių instaliacijos. Anot R. Mikulionio, meno elementų įtraukimą į visuomeninių pastatų interjerą galima vadinti „Plazmos“ skiriamuoju bruožu.


Organizatorių nuotr.

„Švyturys BHouse“ (Dariaus Petrulaičio fotografijos)

Architektė L. Janavičiūtė sako, kad išskirtinė erdvės nuotaika kuriama per netikėtus derinius: marmuras derinamas su neapdirbtu rievėtu metalu ir betonu, industrinio stiliaus jūriniai šviestuvai – su elegantiškais odiniais baldais.

Organizatorių nuotr.

„Mūsų interjero koncepcija rėmėsi tuo, kad alaus tradiciją galima pažinti kiek kitaip, ne standartiškoje įprastoje aludės erdvėje, o šmaikščiau ir neįprasčiau, pasakojant naują alaus gėrimo pasakojimą, pasitelkiant iki smulkių detalių apgalvotus, kartais, rodos, visai atsitiktinius elementus.“

Sidebar placeholder