QR kodai kavinėse: klientus erzina, verslas galvoja kitaip

Į vieną iš populiaraus picerijų tinklo maitinimo įstaigų dienos pietų užsukusi klaipėdietė pateko į situaciją, kurią aprašė ir socialiniame tinkle.

Picerijoje pralaukusi apie 20 minučių, kol prieis padavėja, moteris pati pakvietė pro šalį ėjusią darbuotoją ir paprašė meniu. Vietoje to, ji išgirdo atsakymą, kad pietus jau seniai galėjo užsisakyti pati nuskenavusi QR kodą, per kurį galima ir atsiskaityti.

QR kodus diegiančios maitinimo įstaigos teigia, kad virtualus meniu ir atsiskaitymo būdas yra patogus, greitas ir naudingas skubantiems klientams, tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigia, jog neturėdama popierinio meniu įstaiga diskriminuoja tuos, kurie nesinaudoja išmaniaisiais telefonais ir didina vyresnio amžiaus žmonių atskirtį.

Nori gyvo bendravimo

„Tai gal ateis laikas, kai klientai patys užsisakys, pasigamins ir patys susimokės? O kam tada reikalingi po piceriją ramiai slampinėjantys padavėjai, už ką jiems mokėti arbatpinigius? Užsakant maistą QR kodu, nėra galimybės užsakyti pusė porcijos, galų gale kyla klausimų apie skonį, alergenus. 

Maitinimo įstaigose gyvas bendravimas yra būtinas. Save gerbianti maitinimo įstaiga privalo turėti popierinį meniu ir aukštą aptarnavimo kultūrą. Lietuva, kaip visada - puola diegti naujoves, kurios atrodo pažangiai, tačiau apsunkina gyvenimą paprastam žmogui, ypač tiems, kurie jau pensijinio amžiaus“, - piktinosi moteris.

© Kol kas dėl QR kodų į vartotojų teises ginančią tarnybą ir lygių galimybių kontrolierių dar nesikreipė nė vienas nepatenkintas vartotojas. „Adobe Stock“ nuotr.

Anot jos, QR kodai kavinėse ir reikalavimai už paslaugas atsiskaityti tik kortele, diskriminuoja senyvo amžiaus klientus, silpnaregius.

Nuomonės išsiskyrė

Po moters įrašu pasipylė šimtai komentarų. Vieni piktinosi QR kodais, kiti atvirkščiai - džiaugėsi dėl jų sutaupantys laiko.

„Kas vasarą važiuoju vis į kitą šalį ir niekur - nei Ispanijoj, nei Italijoj, nei Graikijoje etc. dar, ačiū Dievui, neprašė užsisakinėti maisto skaneriu, nors, kai pagalvoji, gal net būtų patogiau - nereikia laužyti liežuvio, mokėti kitų kalbų. Manau, kad lietuviai daugelyje sričių bezdžionauja reikia, nereikia. Manau, tai kyla iš mažos šalies kompleksų - va, kokie mes pažangūs. Technologijomis naudojuosi, daugelyje sričių jos tikrai reikalingos ir naudingos, bet..nesiverskim per galvą ten, kur galima apsieiti ir be jų. DI ir taip ateis, tad nebėkim priekyje“, - rašo viena komentatorė.

„Priprasit. Taip, kaip pripratot bilietus pirkti online, o nevažiuoti į oro uostų kasas. Ir nematau čia nieko blogo“, - prieštarauja kita.

Dar vieni komentatoriai pastebėjo, kad naudotis QR kodais ne visuomet įmanoma, nes dėl įvairių trikdžių sistema gana dažnai stringa arba neveikia.

Ateitis priklauso virtualiam meniu

Gediminas Balnis, vadovaujantis maitinimo įstaigų tinklui, kuriam priklauso picerijos „Charlie pizza“, lietuviškos virtuvės restoranai „Katpėdėlė“, barų zonos „Žalgirio“, „Švyturio“ ir „Jonavos“ arenose, sezoninės terasos „Grill terrace“ ir kt., mano, kad ateitis priklauso QR kodams ir popierinių meniu neliks.

„Skatintume, kad neliktų popierinių meniu, nes elektroninius tiesiog paprasčiau administruoti, į juos galima įdėti daugiau užsienio kalbų, daryti įvairius pakeitimus taip pat gerokai patogiau nei kas savaitę keisti popierinį variantą“, - kalbėjo G. Balnis.

Verslininkas sako, kad pastovūs klientai QR kodais naudojasi noriai, nes taip taupo laiką. Kai kuriuose tinklo restoranuose jau įdiegta ir atsiskaitymo QR kodais sistema.

„Popieriniai meniu yra neefektyvūs ir mums jų turėti neapsimoka, tačiau juos laikome dėl klientų, kurie kodais nesinaudoja. Jaučiame pareigą tokiems klientams palikti pasirinkimo alternatyvą. Daug šalių Europoje šią sistemą diegia - ir Ispanijoje, ir Londone tai jau yra populiaru, ir prabangiuose užsienio restoranuose - taip pat. Sistema dar nedominuoja, tačiau akivaizdžiai populiarėja“, - pastebi G. Balnis.

Jis pats sako jau neperkantis žurnalų, kuomet laukia skrydžio arba sėdi lėktuve, o tą anksčiau darydavęs. Dabar visas naujienas skaitantis telefone.

„Tie, kuriems 25 metai ir mažiau, jau renkasi naujas technologijas. Jiems QR kodų sistema yra patogesnė“, - įsitikinęs verslininkas.

Kita skaitmenizacijos pusė

Nors QR kodų sistema Lietuvoje diegiama jau kelintus metus iš eilės ir tendencija yra auganti, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teigimu, dar nemažai daliai vyresnių žmonių skaitmeninės paslaugos Lietuvoje yra sunkiai prieinamos.

„Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų grupėje nuo 65 iki 74 metų nesinaudoja išmaniaisiais telefonais. Apie tokius sunkumus patvirtina ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas skaitmeninės atskirties tyrimas. Jo duomenimis, net 44 proc. tyrimo anketas užpildžiusiųjų tvirtino, kad susiduria su iššūkiais, kai maitinimo įstaigoje prieinamas tik elektroninis meniu, kuriam atidaryti reikalingas išmanusis telefonas. 

Nors QR kodų sistema Lietuvoje diegiama jau kelintus metus iš eilės ir tendencija yra auganti, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teigimu, dar nemažai daliai vyresnių žmonių skaitmeninės paslaugos Lietuvoje yra sunkiai prieinamos.

Su iššūkiais susiduriama ir kitose srityse - norint užsiregistruoti pas gydytojus, susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas, įsigyti transporto bilietus, pasinaudoti kai kuriomis nuolaidomis parduotuvėse, kai fizines nuolaidų korteles pakeičia mobiliosios programėlės ir pan.“, - „Vakarų ekspresui“ komentuoja tarnyba.

Tarnyba pabrėžia, kad Lietuvos teisės aktai, įskaitant Lygių galimybių įstatymą, įpareigoja užtikrinti vienodą paslaugų prieinamumą visiems šalies gyventojams, nepaisant amžiaus ar kitų žmogaus tapatybės požymių. Taigi tokios situacijos, kai prekės ar paslaugos yra prieinamos vien tik skaitmeniniu būdu, pavyzdžiui, tik QR kodu, neužtikrinus alternatyvos, potencialiai gali būti vertinamos kaip diskriminacinės. Tiesa, oficialių skundų, susijusių su skaitmeniniais restoranų meniu, kol kas nėra gauta. Tačiau tarnyba yra sulaukusi ne vieno paklausimo, skambučių telefonu.

„Pardavėjams ir paslaugų tiekėjams rekomenduojame suteikti galimybę informaciją apie paslaugas gauti ir kitais būdais, nereikalaujančiais skaitmeninės prieigos. Pavyzdžiui, turėti keletą įprastų meniu. Jei popierinių meniu restorane atsisakyta, galbūt klientams galima pasiūlyti meniu peržiūrėti planšetiniame kompiuteryje, kurį suteikia restoranas. Kai kurios maitinimo įstaigos jau taiko tokią praktiką“, - rekomenduoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Vartotojų teisių nepažeidžia

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, kad QR kodai kavinėse vartotojų teisių nepažeidžia.

Teisės aktai įpareigoja verslininką suteikti vartotojui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie prekes ar paslaugas dar prieš jas įsigyjant.

Taigi, maitinimo paslaugas teikiančioje įmonėje meniu turėtų būti pateikimas su nurodytomis patiekalų kainomis, alergenais ir pan.

Jeigu vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, ir problemos nepavyko išspręsti su verslininku, jis gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.

Nėra reglamentuojama, kokiu būdu ši informacija turi būti suteikta. Teisės aktai leidžia atitinkamą informaciją (pavyzdžiui, naudojimosi instrukciją) apie įsigytą prekę suteikti ir patvarioje laikmenoje (pvz., el. laišku, diske ar USB atmintinėje), jeigu vartotojas sutinka. Šios sąlygos taikomos jau po sandorio - įvykusio pirkimo.

„Verslo sprendimas pateikti informaciją skaitmeniniu būdu yra leidžiamas. Tačiau verslininkui būtų rekomenduotina turėti būtiną informaciją ir popieriniu formatu, kad vartotojai, neturintys priėjimo prie skaitmeninės informacijos, ja galėtų pasinaudoti. Na, o jeigu popierinės informacijos formos verslininkas yra nusprendęs visiškai atsisakyti, įspėjimas apie tai galėtų būti pateikiamas prieš įeinant ar tik įėjus į restoraną, kad vartotojai galėtų tai įvertinti“, - komentuoja VVTAT.

Tarnyba dar nėra sulaukusi vartotojų skundų dėl tokios situacijos.

„Jeigu vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, ir problemos nepavyko išspręsti su verslininku, jis gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Kiekvienas toks ginčas būtų vertinamas individualiai, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus, susijusias aplinkybes“, - teigia VVTAT.