Paklaustas, ar nekalbama, kad teks vis dėlto vėl pereiti prie visuotinio nuotolinio mokymo, ar tik daroma viskas, kad būtų užtikrintas kontaktinis mokymas, A. Cesiulis atsakė: "Tikrai taip. Toks klausimas buvo užduotas ministrei, bet aiškaus atsakymo kol kas nėra. Bet turime būti realistai. Jeigu situacija pareikalaus kokių nors kitokių sprendimų, kad ir nepopuliarių, jie tikriausiai bus priimti.
Todėl Klaipėdos savivaldybė meta milžiniškas lėšas hibridinei įrangai įsigyti. Ji jau turėjo būti įrengta ir apmokytas personalas iki rugsėjo 1 d. To nepavyko padaryti, nes rinkoje nėra tiek tų prekių, kiek norėtume. Paskui buvo planuota, kad ta įranga bus daugelyje mokyklų sumontuota iki spalio 1 d. Manau, kad iki lapkričio pradžios jau tikrai tursime visą veikiantį komplektą.
Dar nesu gavęs informacijos, kad mes jau būtume sulaukę įrangos, kurią kiekvienai mokyklai pažadėjo ministerija, t. y. po du tos įrangos komplektus. Kol kas mes tą įrangą perkame savo lėšomis. Kai gausime įrangą iš ministerijos, bandysime ją montuoti specializuotose klasėse, kad ją būtų galima naudoti fizikos, chemijos ar kitose pamokose", - VE.lt pasakojo vicemeras.
Pasak A. Cesiulio, Klaipėdos savivaldybė jau anksčiau buvo ministrės pagirta už tai, kad gerai organizuoja hibridinės įrangos įsigijimo procesus. Jo manymu, Klaipėda bus, ko gero, ta Savivaldybė, kurioje šios įrangos bus daugiausia. Jai įsigyti numatyta 2,2 mln. eurų. Vicemeras tikina, kad tai bus geros kokybės ilgai tarnausianti įranga, užtikrinsianti kokybišką ugdymą ir tų, kurie mokysis klasėse, ir tų, kurie dėl įvairių priežasčių dirbs iš namų.
Į merų klausimą, ar galima hibridinei įrangai įsigyti panaudoti tuos 30 eurų, kurie skiriami kiekvieno mokinio ugdymo procesui užtikrinti, ministrė atsakė teigiamai.
Testavimo lygis uostamiesčio mokyklose nevienodas
Viena iš keliamų problemų - nepakankamas testavimasis kai kuriose savivaldybėse. Lietuvoje testuojama apie 37 proc. moksleivių. A. Cesiulis sako, kad uostamiestyje situacija yra geresnė, testuojama daugiau kaip 50 proc. moksleivių.
Uostamiesčio mokyklose dirba ir Nacionalinio visuomenės sveikatos biuro specialistai, ir mokinius testuoja ne tik pedagogai, bet ir bibliotekininkės, ir administracijos darbuotojai. Kiek anksčiau buvo keltas klausimas, ar nėra galimybių mokėti pedagogams už tą papildomą darbą, kurį jie dabar atlieka, tačiau atsakymo iki šiol negauta.
Vicemero teigimu, testavimo lygis uostamiesčio mokyklose labai nevienodas: kai kuriose testuojama vos ne 100 proc., o kai kuriose - tik 20 proc. mokinių.
Vakcinuoti mokyklose nenuspręsta
„Situacija, sakyčiau, tokia: lipame į kalną, bet lipimas lėtėja. Izoliacijos procesai mokyklose yra gana įspūdingi. Užvakar dienos duomenimis, buvo izoliavusios 110 klasių. Bet dabar tendencija kiek geresnė nei buvusi prieš tai, kadangi grįžta iš izoliacijos tos klasės, kurios išėjo pirmos“, - teigė vicemeras.
Ministerija nori siūlyti vakcinavimo procesą priartinti iki ugdymo įstaigų. „Mes tą klausimą esame svarstę, tačiau kol kas sprendimo pradėti vakcinuoti ugdymo įstaigose nesame priėmę, nes išgirdome atgarsius iš mokyklų, kad tai, ko gero, neduos laukiamo rezultato. Mūsų testavimo ir vakcinavimo sistema ir taip jau traška braška nuo intensyvaus darbo. Be to, tai gali iššaukti tėvų protestą“, - sakė A. Cesiulis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą