Vytautas Čepas: Primiršta geradarystė

Dar ne amerikoniškai

Mecenavimas tikriausiai yra viena iš žmonių veiklos sričių, apie kurią labai retai pamąstome. 

Kartais išgirstame, kad kažkas parėmė vargstančią šeimą, padėjo sunkios ligos užkluptam žmogui, sušelpė kokį tai meno kolektyvą, prisidėjo prie miesto šventės... 

Ir tai yra labai gerai, juk tokie rėmėjai yra žmonės, kuriems rūpi ne tik asmeninė nauda ir gėrovė, bet jaudina ir visuomenės bėdos ir skauduliai. 

Negerai tik tai, kad tokiems žmonėms, dažniausiai pamirštama padėkoti.

JAV labiausiai pagarsėjusiems mecenatams statomi paminklai, jų vardais pavadinami universitetai, parkai, meno salonai, koncertų salės. 

Mums iki tokio susivokimo dar labai toli, o gal ir ankstoka. Neretai vietoje padėkos rėmėjai sulaukia karčių žodžių, patyčių, niekuo neparemtų kaltinimų, pasitaiko, kad jie apskundžiami valstybės kontroles institucijoms. 

Kai taip yra, dideliu noru aukoti savo pinigus ir laiką niekas labai nesiveržia. 

Tačiau kasmet situacija keičiasi, žmonės vis aiškiau suvokia bendrojo gėrio naudą ir prasmę.

Štai klaipėdiečiai žino, kad Evės Simonaitytės literatūrinės premijos fundatorius yra verslininkas Rimantas Cibauskas, įvairius miesto renginius remia UAB „Bega“ prezidentas Aloyzas Kuzmarskis, Vakarų Lietuvos pramonės finansų korporacijos paramos fondo direktorius Antanas Bosas. 

Organizuojant miesto šventes, sporto, meno kolektyvus paremti neatsisako „Švyturio“ alaus darykla, uosto direkcija, kelininkai, transporto ir uosto įmonių savininkai...

Suprantama iki „amerikoniškos“ mecenatystės, kur rėmėjai išlaiko didžiules meno galerijas, milijonus kainuojančius tarptautinius festivalius, kolegijas ir universitetus, mums dar labai ilgas kelias. 

Tačiau tradicijos pamažu formuojasi, vis daugiau sėkmingų verslo žmonių atveria savo pinigines bendrajam gėriui. 

Klaipėdoje apstu galingų verslo įmonių, atskirų asmenų, sąžiningu darbu pasiekusių pavydėtinų aukštumų, tad belieka tikėtis, kad ateityje Klaipėda taps vienu mecenatystės lyderiu Lietuvoje. 

Tam yra ne tik prielaidos, bet ir visos galimybės: stiprios pramonės įmonės, daug pasiturinčių ir turtingų žmonių, besitelkianti ir tvirtėjanti miesto bendruomenė, patriotiškai nusiteikę miestiečiai, išplėtota ROTARY klubų veikla buriasi įvairūs paramos fondai...

Dalijimosi pradžiamokslis

>Klaipėdos universiteto studentai (tės) už akademinius pasiekimus kasmet turi galimybę gauti vardines stipendijas. Jų nėra daug, šiemet – aštuonios. 

Tačiau ir tai yra didelė paspirtis mokslo aukštumų siekiančiam jaunimui.

Neseniai teko dalyvauti vienos tokios stipendijos įteikimo ceremonijoje.

Broliai Vytautas ir Artūras Žaliai yra įsteigę savo tėvo, ilgamečio Klaipėdos Vykdomojo komiteto pirmininko, miesto garbės piliečio, Klaipėdos universiteto (KU) garbės daktaro, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, Alfonso Žalio vardo fondą.

Vyresnės kartos klaipėdiečiai dar gerai prisimena miesto šeimininko (taip miestiečiai dažnai vadindavo A. Žalį) nuopelnus Klaipėdai. 

Jo ir bendraminčių dėka į miestą buvo pritraukta daug Lietuvos inteligentijos atstovų, mieste pradėjo veikti aukštosios mokyklos, vėliau išaugusios į universitetą, išsaugotas senamiestis, pastatytas Jūrų muziejus, Parodų rūmai (dabar Kultūrų komunikacijos centras), Laikrodžių muziejus, Miesto ligoninė, įsteigtas Muzikinis teatras ir dar daug dalykų, kuriais iki šiol naudojasi klaipėdiečiai ir ką iki šiol vadiname Klaipėdos veidu.

Alfonso Žalio fondas kasmet už kultūros ir istorinės atminties puoselėjimą skiria vardinę stipendiją geriausių rezultatų šioje srityje pasiekusiam (-iai) universiteto studentui (ei). 

Šiais metais broliai vardinę stipendiją įteikė KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) studentei Liubov Piravelis.

Spalio 5 diena pasirinkta neatsitiktinai. Tą dieną prieš 31 metus buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos AT aktas dėl Klaipėdos universiteto steigimo, kartu tai yra ir Alfonso Žalio gimimo diena. 

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo KU rektorius prof. Artūras Razbadauskas, prorektorius dr. Benediktas Petrauskas, BRIAI direktorius profesorius Vasilijus Safronovas, kiti asmenys. 

Be abejo, tėvo atminimą pagerbti atvyko ir fondo steigėjai - verslininkas Artūras Žalys ir dabar Vilniuje gyvenantis žinomas Lietuvos istorikas ir diplomatas ambasadorius Vytautas Žalys.

Reikia pažymėti, kad brolių įsteigtas fondas skirtingai nuo daugelio kitų, neapsiriboja vien paramos teikimu studentams. Jo veikla daugiabriaunė, pamažu apimanti ir kitas socialines sritis. 

Pernai Mažosios Lietuvos muziejuje miestiečiai turėjo progą susipažinti su Artūro Žalio

Užmegzti tvirti dalykiniai ryšiai su „Memelio padėlio klubu“, su kuriuo kartu rūpinamasi neįgaliais vaikais. 

Pastariesiems Lietuvoje dar naujas, bet pasaulyje sparčiai populiarėjantis žaidimas, koks yra padelis, ne tik sukelia daug teigiamų emocijų, bet ir padeda lengviau adaptuotis į visuomenę.

Bendradarbiaujama ir su kariškiais. Padeliu sudominti „Dragūnų“ bataliono kariai pamažu pratinasi prie mūsuose naujo žaidimo taisyklių.

Bet ir tai dar ne viskas! Alfonso Žalio fondas supažindina miestiečius su įžymiais Lietuvos žmonėmis. 

Klaipėdiečiai turėjo progą ne tik pasiklausyti ambasadoriaus Vygaudo Ušacko, legendinio Lietuvos krepšininko Šarūno Marčiulionio, bet ir su jais padiskutuoti.

Sutikite, iki Amerikos lygio dar toli, vaizdžiai tariant tai tik dalijimosi pradžiamokslis. 

Dar ankstoka sakyti, kaip sovietmečiu per radiją šūkaudavo, kad - pavysim ir pralenksim! 

Tad belieka palinkėti, kad tiek Alfonso Žalio, tiek kiti fondai ar atskiri rėmėjai neprarastu entuziazmo puoselėdami viena svarbiausių visų iki šiol išlikusių civilizacijų priesaką – DALINKIMĖS!