Apsisprendžiant dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo trūksta svarbios informacijos

Pasak klaipėdiečio, šis rodiklis gali būti lemiamas apsisprendžiant – trauktis iš sistemos ar joje pasilikti.

„Pagrindinis dalykas, ties kuo spekuliuojama – tai rezultatai: matome, kiek sukaupta. O koks rodiklis parodo finansinį investavimo rezultatą – vidutinė metinė grąža, o jos toje skaičiuoklėje nėra.

O tai gali būti lemiamas rodiklis apsisprendžiant: likti sistemoje ar ne“, – naujienų portalui VE.lt sakė J. Dirginčius.

Asociacijos atstovas sako, kad tik „Sodra“ turi galimybes gyventojams pateikti tokius duomenis, tuo metu pensijų fondų valdymo bendrovės neturi pilnos informacijos šiam rodikliui išvesti.

„Bendrovės neturi pilnos informacijos apie įmokas – kiek mokėta prieš 20 metų, o kiek pernai, o kur dar infliacija, tad apskaičiuoti vidutinės metinės grąžos bendrovei nėra galimybės. O „Sodra“, kuri labai aiškiai žino, kada ir kokios žmogaus įmokos buvo, savo skaičiuoklėje tą rodiklį gali padaryti“, – kalbėjo J. Dirginčius.

Jis kol kas nelinkęs prognozuoti, kaip iš sistemos pasitraukę žmonės paveiks joje likusius, tačiau abejoja, ar dėl to didės fondų administravimo mokesčiai, kurių dydis yra apribotas įstatymo: „Didžiausi mokesčiai apriboti įstatymo, fondų valdymo bendrovės jų ir laikosi, nors pora bendrovių taiko mažesnius.“

J. Dirginčius siūlo palaukti pirmojo šių metų ketvirčio pabaigos, kai paaiškės, kiek žmonių iš tikrųjų nusprendė toliau nekaupti privačios pensijos antrojoje pakopoje.

„Sunku pasakyti, koks procentas išeis. Nežiūrint į tai, kad pirmą dieną 100 tūkstančių žiūrėjo į tą skaičiuoklę, bet tas rodiklis nelabai ką sako – pasakys, kai praeis pirmasis ketvirtis, kai bendrovės išmokės lėšas.

Teoriškai esmė – kaip ir bankuose: jeigu 70 procentų indėlininkų vienu metu ateina išsiimti savo pinigus, o bankas tuos pinigus yra paskolinęs pagal ilgalaikes sutartis, tai bankas bankrutuos.

Šiuo atveju ne visos pensijų kaupimo fondų valdymo bendrovės pinigus yra paskolinusios pagal ilgalaikes sutartis, tik dalis tų lėšų, tai labai priklauso, kiek bus besitraukiančių. Jeigu 20 procentų – tai viena situacija, jeigu 60 – visai kita.

Tai kol kas spėlioti gal nereikėtų“, – sakė J. Dirginčius.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Paulius Kabelis praėjusią savaitę sakė, kad dalies sistemos dalyvių pasitraukimas likusiųjų kaupti neigiamai nepaveiks.

„Tikrai labai didelė dalis pensijų fonduose esančio turto yra likvidus (...) dalyviams iš esmės įtakos neturės nei tas išėjimo momentas, nei kalbant apie ateities perspektyvas pensijų fondų ir tikėtinas grąžąs“, – LRT radijui sakė asociacijos atstovas.

Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų.

Šiuo metu antrojoje pensijų pakopoje lėšas ateičiai kaupia apie 1,4 mln. Lietuvos gyventojų.

Pagal reformą trauktis iš sistemos bus galima trauktis iki 2027-ųjų pabaigos, be to, nuo šių metų gyventojai į kaupimą nebus įtraukti automatiškai.

Likę kaupti ir toliau gaus skatinamąjį valstybės įnašą, kurio dydis yra 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.