Dėl šventės „Šv. Martynas. Ir jo žąsys“ senamiestyje savaitgalį tikrai jautėsi sujudimas - šeštadienio vakarą žmonės rinkosi į Teatro aikštę stebėti ugnies ir šviesų šou, kitų pasirodymų bei aplankyti specialią mugę.
Mieste taip pat vyko žaidimai ir pramogos šeimoms, šv. Martyno legendos priminimas, vaikų eisena su žibintais senamiesčio gatvėmis, kiti renginiai.
Vienas iš pagrindinių akcentų - miesto restoranuose siūlomi išskirtinai tik šiai šventei pagaminti žąsienos patiekalai, kuriuos siūlė 21 senamiesčio maitinimo įstaiga.
Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė sakė, kad restoranai šventės metu galėjo parduoti apie tūkstantį porcijų įvairių žąsienos patiekalų.
„Vienur parduota 120, kitur - 39, kitur - 35, skaičius svyruoja. Galima daryti prielaidą, kad tikrai virš tūkstančio buvo parduota. Kaip tokio specifinio patiekalo - manyčiau, nemažai“, - teigė R. Savickienė.
Restoranuose ruošti išskirtinai tik šiai šventei pagaminti žąsienos patiekalai, kuriuos siūlė 21 senamiesčio maitinimo įstaiga.
Pagal šimtus metų siekiančią tradiciją, minint Šv. Martyną valgoma žąsis, iškepta su obuoliais ar džiovintomis slyvomis, tačiau tarp specialių Klaipėdos restoranų pasiūlymų buvo ne tik kepta paukštiena, bet ir burgeris su plėšyta žąsiena, bulvių plokštainis su žąsies šlaunelių mėsa ar su žąsies taukais kepti bulviniai blynai.
Tiesa, Klaipėdos regione, kuriame Šv. Martyno dienos šventė minima labiau nei kitur Lietuvoje, rasti žąsų augintojų - gana sunku.
Anksčiau šias veiklas išbandęs ūkininkas iš Kretingos rajono sakė, kad tuo jau neužsiima, o ūkio Plungės rajone savininkas sakė, kad trumpai paauginęs iš Lenkijos parsivežtus žąsiukus juos parduoda ne maitinimo įstaigoms, o pavieniams žmonėms.
Prieš kelerius metus kai kurie regiono ūkininkai „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad žąsų auginimas, palyginti su kitų naminių paukščių veislėmis, yra gana sudėtingas, laiko ir kitų resursų reikalaujantis užsiėmimas.
R. Savickienė sakė, kad kai kurie augintojai žąsis ruošia ne Šv. Martyno šventei, o Kalėdoms.
„Ūkininkai žąsis augina Kalėdoms, lapkričio 11-ajai jos dar nėra tiek nupenėtos“, - sakė Turizmo ir informacijos centro vadovė.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šalyje nėra ūkių, kurie užsiimtų tik žąsų auginimu - tai gali būti nebent papildoma paukščių augintojų veikla.
„Tokių pramoninių, kur stambiu mastu būtų žąsys auginamos - jei nėra tokių, yra kas greta kažko kito žąsis augina.
Taip pat yra pavieniai žmonės, kurie augina, bet jie yra mažiukai, namudininkai ir prie mūsų asociacijos nesijungia“, - sakė G. Kauzonas.
Jo teigimu, į Lietuvą žąsys atkeliauja iš užsienio: „Visos žąsys, kiek žinau, atvažiuoja iš Vengrijos, taip pat Lenkijos.“
Lapkričio 11-oji kaip Šv. Martyno diena Europoje, o ypač vokiškai kalbančiose šalyse, minima jau kelis šimtus metų, taip pažymima rudens derliaus nuėmimo pabaiga.
Kai kur per minėjimą rengiamos žibintais nešinų vaikų procesijos, užkuriami laužai. Legenda byloja, kad šv. Martynas su žąsimis siejamas dėl to, kad šis vienuolis nenorėjo būti įšventintas į Turino vyskupus ir pasislėpė žąsų aptvare, o paukščiai išdavė jį savo gagenimu, todėl Martynas kerštaudamas pažadėjo žąsims kaskart minint tą dieną suvalgyti po vieną jų.
Klaipėdoje šventė „Šv. Martynas. Ir jo žąsys“ paminėta ketvirtus metus iš eilės.
R. Savickienės vertinimu, Klaipėdoje šventė prigijo.
„Žmonių buvo, jie specialiai dėl šios šventės išėjo į miestą, ruošėsi eisenai, keli šimtai dalyvavo edukacijose.
Šventė yra apie gerumą, buvimą kartu ir maistą, žmonės eina vakaroti į miestą, o tai yra svarbu. Kai kas net specialiai atvažiavo iš kitų miestų“, - sakė ji.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą