Klaipėdoje - nerimo signalai dėl inžinierių trūkumo

(24)

Nors technologijų amžiuje inžinieriaus profesija yra viena iš paklausiausių, perspektyviausių, gerai apmokama ir sulig kiekviena diena įgyja vis didesnę svarbą, Klaipėdoje šių specialistų labai trūksta, o artimoje ateityje gali trūkti dar labiau.

Šis trūkumas stabdo įmonių augimo planus, atbaido investuotojus. Kad prie gero tai neprives, sutinka visi, tačiau efektyviausio sprendimo problemai spręsti vis dar ieškoma.

Technologijoms sparčiai vystantis inžinierių poreikis nuolat auga, deja, planuojančiųjų studijuoti tiksliuosius mokslus nėra tiek, kiek norėtųsi, o tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių nusisuka investuoti pasiryžęs verslas.

Teigiama, kad, situacijai nesikeičiant, padėtis tik blogės: 2022-2023 metais atlikta Klaipėdos žmogiškųjų išteklių analizė parodė, kad šioje srityje miestas jau yra krizėje, iš kurios jį gali ištraukti nebent mokslo, verslo ir politikos jungtinės pajėgos, bet abejojama, ar šiandien šios trys jėgos turi tinkamų sprendimų.

Alga - du tūkstančiai ir daugiau

Žmonių kasdien naudojamos išmaniosios technologijos, elektronikos prietaisai, kompiuteriai, vis lengviau valdomi automobiliai, žmonėms darbe padedantys robotai, dirbtinis intelektas ir dar daugybė daiktų mūsų aplinkoje yra tik dėl to, kad geri inžinieriai juos sukūrė ir pritaikė patogiam naudojimui.

Todėl šie specialistai tampa kone geidžiamiausia preke darbo rinkoje, tačiau pasiūla nuo paklausos gerokai atsilieka.

Apie tai kalbėta ir gegužės viduryje Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) surengtoje atviroje diskusijoje „Darbo rinka Klaipėdoje: tendencijos, iššūkiai, galimybės“.

Joje dalyvavęs personalo atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas „Vakarų ekspresui“ sakė, jog Klaipėdoje inžinierių labiausiai reikia LEZ ir uosto įmonėms.

„Kalbant su darbdaviais apie talentų poreikį Klaipėdai, tai tiek uosto, tiek LEZ bendrovėms labai aktualus inžinerijos profesionalas“, - sakė A. Francas.

Darbo paieškos portalo rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad inžinieriai šiuo metu yra vieni iš labiausiai pageidaujamų specialistų darbo rinkoje.

„Inžinerijos specialistai yra vieni iš paklausiausių darbuotojų. Šiuo metu mūsų tinklapyje turime apie 300 darbo pasiūlymų inžinieriams, iš jų 12 - Klaipėdos regione. Ieškomi elektros, automatikos, energetikos, mechanikos, transporto, statybų ir kiti inžinieriai“, - teigė R. Karavaitienė.

Anot jos, ieškomiems darbuotojams siūlomas 1,2-2,2 tūkst. atlyginimas į rankas, patyrusiems specialistams gali būti mokama daugiau.

„Įmonių darbo pasiūlymuose inžinieriams siūlomi atlyginimai yra nuo nuo 1 200 iki 2 200 Eur į rankas. Žinoma, jei įmonė ieško specialisto su patirtimi, atlyginimas turėtų būti aukštesnis nei rinkos vidurkis“, - sakė R. Karavaitienė.

Atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenimis, šie darbdavių siūlomi atlyginimai atitinka rinkos vidurkius, pavyzdžiui elektros inžinierius vidutiniškai uždirba 1 866, energetikos inžinierius - 1 970, elektronikos inžinierius - 1 440, o kokybės vadybos inžinierius - 1 700 eurų į rankas.

in
Pixabay nuotr. BENDRADARBIAVIMAS. Inžinierių padaugėtų mokslui, verslui ir politikams dėl to dirbant kartu, teigia specialistai.

Užsieniečiai studijuoja, bet nedirba

Remiantis Klaipėdos žmogiškųjų išteklių analize, iš maždaug 2,2 tūkst. uostamiesčio aukštųjų mokyklų studentų tik 18 proc. rinkosi inžinerijos studijas ir tik 7,5 proc. - informacinių technologijų mokslus.

Klaipėdoje inžinerijos studijas siūlo universitetas (KU) ir Valstybinė kolegija.

KU rektorius Artūras Razbadauskas sako, jog šias studijas renkasi nemažai į uostamiestį studijuoti atvykusių užsieniečių.

„Viena laivų statybos inžinierių grupė yra iš Ukrainos. Apskritai 20 procentų universiteto studentų yra užsieniečiai ir nemažai iš jų renkasi informatikos, elektros, chemijos inžineriją“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Razbadauskas.

Nepaisant to, visos siūlomos vietos neužpildomos, netgi tos, kuriose mokslus apmoka valstybė, sako „Alliance for Recruitment“ partneris A. Francas.

„Iš tikrųjų jau dabar lieka nemažai laisvų inžinerijos krypties studijų krepšelių, kuriuos finansuoja valstybė“, - teigė jis.

A. Razbadauskas patvirtina, jog inžinerijos studijų potencialas neišnaudojamas, o aukštosios mokyklos dėl šių studentų konkuruoja tarpusavyje.

„Aišku, kad galime daugiau priimti. Dabar dėl to kovoja visi, konkurencija yra ir tarp šalies aukštųjų mokyklų“, - sakė KU rektorius.

Tačiau studijas Klaipėdoje pasirinkę ir jas čia baigę užsieniečiai ne visada papildo vietinę darbo rinką.

„Yra problema, kad baigę studijas jie čia nelieka dirbti. Užsieniečiai, ypač iš trečiųjų šalių, Afrikos, sunkiai čia randa darbą, tad išvažiuoja kitur į Europą. Užsieniečiai nėra ta grupė, į kurią orientuojasi darbdaviai, gal dėl kultūrinių skirtumų“, - kalbėjo A. Razbadauskas.

Jam pritaria A. Francas.

„Klaipėdos aukštosiose mokyklose mokosi ganėtinai nemažai studentų iš trečiųjų šalių, tarp jų - Indijos ir Nigerijos, o įmonės turėtų pasiruošti, kad galėtų priimti tuos studentus, gal net nuo nekvalifikuotos rolės, nes jie norėtų pasilikti Lietuvoje po studijų ir čia kažkaip užsikabinti“, - sakė specialistų atrankos žinovas.

Paslaugų užsieniečiams centro „International house Klaipėda“ vadovė Viktorija Paldauskė teigia, jog dalis iš svetur atvykusių žmonių po studijų pasilieka uostamiestyje.

„Kai kurie išvažiuoja, kai kurie lieka, bet jų apskritai nepakankamai paruošiama. Arba galima daryti prielaidą, kad užsieniečiai čia įgyja praktikos ir tada išvažiuoja“, - „Vakarų ekspresui“ sakė centro vadovė.

fr
Asmeninio archyvo nuotr.  POREIKIS. Andrius Francas teigia, kad į Klaipėdą atėjus naujiems investuotojams reikėtų nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų inžinierių.

Atbaido investuotojus

KU rektorius A. Razbadauskas sako, kad inžinerijos specialistų trūkumas yra didelė kliūtis užsienio investuotojams kurtis Klaipėdoje.

„Atvažiuoja investuotojai, žiūri, kiek paruošiama specialistų - ypač IT - ir dabartiniai skaičiai investuotojams nėra labai patrauklūs. Tai mums žinoma, bet kaip tai pakeisti - klausimas“, - sakė universiteto vadovas.

A. Francas sako, jog Klaipėdoje nutarus įsikurti naujam investuotojui reikėtų nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų inžinierių, kurių šiuo metu nėra.

„Inžinierių poreikis atėjus vienam investuotojui yra dešimtimis, o visa Klaipėdos rinka sugertų kelis šimtus naujų inžinierių per metus, tik jų nėra. Ir nebūtinai visi turėtų būti baigę universitetus, dalis gali būti kolegijų ar profesinio rengimo centrų auklėtiniai“, - sakė A. Francas.

Kai Kaune netolimoje praeityje veiklas kone vienu metu pradėjo daug užsienio investuotojų, kurių darbui buvo būtini inžinieriai, problemą sutarta spręsti kartu - įsitraukiant verslui, aukštosioms mokykloms ir vietos valdžiai.

Taip prasidėjo speciali elektronikos inžinerijos studijų populiarinimo kampanija „Ateitis - elektronikams“, kurios pagrindinis tikslas buvo paruošti kaip įmanoma daugiau šių specialistų.

Prie kampanijos organizavimo prisidėjęs A. Francas sako, kad Klaipėda turėtų eiti panašiu keliu.

„Manau, kad tai yra vienas iš kelių, kuriuo reikia eiti, mes Klaipėdoje ir diskutavome: kas turi tą pirmą žingsnį žengti, nes dabar visos pusės galvoja, kad tai turi padaryti kažkas kitas“, - sakė A. Francas.

Jo teigimu, moksleiviams reikia tinkamai išaiškinti pagrindinius profesijos pranašumus, tokius kaip gera alga, galimybė dirbti nuotoliu, žinių pritaikomumas: „Reikia dirbti su vaikais ir jiems išaiškinti, kodėl šios studijos yra didžiulė perspektyva: aišku, geras atlygis, specialybė nepriklauso lokacijai - Lietuvoje įgytas išsilavinimas, esant reikalui, gali būti pritaikomas užsienyje, šios žinios yra vienodos visame pasaulyje.“

KU: bendradarbiavimas jau vyksta

Tuo metu A. Razbadauskas sako, kad KU jau kurį laiką užsiima tokiomis veiklomis.

„Mes darome tiek, kiek įmanoma su pritraukimu, populiarinimu. Dirbame kartu su miestu, mokyklomis, norime, pritraukti studentų, kad jie liktų Klaipėdoje, kurtų sau darbo vietą čia“, - teigė A. Razbadauskas.

Anot rektoriaus, rinktis šias studijas moksleivius turėtų skatinti „Baltijos“ gimnazijoje įkurtos universitetinės inžinerinės klasės, KU atidarytas „Steam“ centras, kuris mokinius pratina prie inžinerijos mokslų, taip pat parengta studentų pritraukimo strategija, kurią finansavo Klaipėdos įmonė Vakarų laivų gamykla, dar ir skirianti stipendijas, jas taip pat siūlo valstybės valdoma energetikos bendrovė „Ignitis“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Motyvacijos yra pakankamai, bet reikia pradėti nuo darželio, nuo mokyklos, kad jie pradėtų galvoti apie inžinerines studijas ateityje, apie norą būti inžinieriais. Nes kol nebus piramidės, tol kalbos ir liks kalbomis.

Turėtų būti kompleksiniai veiksmai, vieno recepto nėra, kaip pritraukti, reikia dirbti, ir pakankamai intensyviai dirbti“, - vardijo A. Razbadauskas.

Jis taip pat paminėjo uostamiesčio įmonių suteikiamas galimybes moksleiviams pamatyti gamyklas, gamybos procesą - tai irgi gali padėti vaikams apsispręsti.

Užsieniečių centro vadovė V. Paldauskė sako, kad inžinierius rengiančios Klaipėdos aukštosios mokyklos iš tiesų nemažai bendradarbiauja su vietos verslu, kuris suteikia galimybę studentams iš kitų valstybių įgyti praktikos ir žinių.

„Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos valstybinė kolegija iš tikrųjų nemažai bendradarbiauja su įmonėmis, dažniausiai studentai turi atlikti praktiką, dažnai lieka dirbti ir vos baigę studijas labai anksti papildo darbo rinką“, - sakė V. Paldauskė.

Gerovės valstybės pagrindas

Ne vienerius metus prie inžinierių skatinimo iniciatyvų Klaipėdoje prisidedančios įmonių grupės Vakarų laivų gamyklos vadovas Arnoldas Šileika sako, kad greito paskatų efekto nereikia tikėtis, o pagrindas yra tikslieji mokslai mokyklose.

„Efektą, matyt parodys būsimas stojimas į KU ir visas aukštąsias mokyklas, bet labai greito efekto tikėtis nereikia, kadangi reikia kalbėti apie inžinierių rengimo visumą: nuo mokyklų, programų, skatinimo iniciatyvų, kad vaikai rinktųsi tiksliuosius mokslus, nes be jų inžinieriais tapti neįmanoma“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Šileika.

Anot jo, parengta inžinerinių technologijų studijų strategija rodo, jog visi partneriai mieste yra suinteresuoti, kad kuo daugiau jaunimo pasirinktų šiuos mokslus.

„Inžinerinė pramonė yra vienas iš valstybės gerovės pagrindų, tai parodė ir COVID-19 laikotarpis, ir dabartinė situacija, nes ant pramonės laikosi Lietuvos ekonomika“, - sakė A. Šileika.

Jo vadovaujamos grupės įmonėje šiuo metu dirba apie 650 vadovų specialistų, iš kurių dauguma - inžinieriai, tačiau šių darbuotojų nuolat trūksta.

„Įmonės ir mūsų veiklos plečiasi, turime tikrai ambicingų tikslų augti, o be darbuotojų, tarp jų ir inžinierių, augimas tiesiog neįmanomas“, - sakė A. Šileika.

Pernai atliktos darbuotojų poreikio ir pasiūlos analizės Klaipėdos įmonėse rezultatai parodė, jog jei nebus imtasi pokyčių, tikėtinas darbo jėgos potencialas netolimoje ateityje atlieps tik trečdalį viso darbuotojų poreikio.

Jeigu žmogiškųjų išteklių analizėje skelbtos prognozės taps realybe, gamybos įmonėms uostamiestyje trūks apie 3 tūkst. darbuotojų, iš kurių kas ketvirtas būtų inžinierius.

Klaipėda turėtų traukti jaunimą

„Alliance for Recruitment“ partneris A. Francas sako, kad Klaipėdoje sprendžiant inžinierių trūkumo problemą iš esmės reikėtų kurti jaunimui patrauklaus miesto įvaizdį.

„Klaipėdoje besimokantys moksleiviai nemato šio miesto kaip studijų miesto, dėl to didžioji dalis išvažiuoja studijuoti į Vilnių, Kauną ar užsienį, tuo tarpu Kaune ir Vilniuje didžioji dalis moksleivių pasilieka savo mieste.

Čia yra didžiulis iššūkis, ir aukštosioms mokykloms reikia pagalvoti, ką daryti, ir pačiam miestui - kaip jis gali prisistatyti vaikams, ką šiame mieste galima veikti po studijų: kaip čia atrodo gyvenimas, laisvalaikis, kodėl smagu ir gera būti Klaipėdoje“, - kalbėjo A. Francas.

Jis mano, kad uostamiestyje tokios atsakomybės prisiimti nėra kam.

„Kas čia už tai atsakingas, kas čia neš tą vėliavą, bus tarpininkas tarp verslo ir mokslo bendradarbiavimo? Kam Klaipėdoje imtis tos iniciatyvos, apie ką visi turėtų burtis? Kol kas situacija Klaipėdoje yra labai liūdna dėl “Klaipėda ID„ veiklos, ji praktiškai sustojusi, dirba gal du žmonės, kai prieš metus buvo daug daugiau.

Rimtas klausimas - ką mato miesto valdžia, kaip tuos talentus pritraukti. Yra gerų dalykų padaryta, bet niekas įgyvendinimo nesiima“, - teigė A. Francas.

Jo vertinimu, kiekviena grandis vengia lyderystės ir laukia, kol jos imsis kažkas kitas: „Verslas galvoja - kadangi mes mokame mokesčius, tai mums viską turi duoti valstybė, aukštosios mokyklos ir profesinio rengimo centrai turi mums paruošti tai, ko reikia.

Iš kitos pusės, mokslo įstaigos sako - tai verslas turi ateiti ir motyvuoti žmones mokytis inžinerijos mokslų, nes vieni patys nepajėgia. Bet aukštosios mokyklos sėdi ant tos pačios šakos, nes jei nebus studentų - nebus darbo: ką ruošti?“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder