Klaipėdos miesto gimtadienio tradicijos ir simboliai (galerija, video)

Kadangi 2024-ieji paskelbti Švyturių metais, vėliavą iškilmingai atnešė ir pakelė su jūrine kultūra susiję žmonės - esami ir būsimi jūrininkai. Prieš iškeliant miesto vėliavą, susirinkusiuosius sveikino miesto meras Arvydas Vaitkus, Klaipėdos garbės pilietis brolis Benediktas Jurčys, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius Jonas Genys bei kraštotyrininkas, Švyturių metų idėjos autorius ir iniciatorius Denisas Niktenka.

Meras A. Vaitkus dėkojo istorikams, kurie rinko medžiagą apie Klaipėdą bei ja su visais pasidalino ir kvietė klaipėdiečius ir toliau išlikti draugiškais ir bendruomeniškais. 

„Septyni šimtai septyniasdešimt du metai – tai yra ypatinga šventė miestui. Mes esame piliavietėje – simbolinėje vietoje,  primenančioje mums, kaip šis miestas įsikūrė.

Klaipėda yra uostamiestis, tai – jos išskirtinumas Lietuvos žemėlapyje. Nors Klaipėda per tuos šimtmečius keitėsi, bet ji turi savo ypatingą savybę. Ne kartą teko girdėti ir pastarosiomis dienomis, kad Klaipėdoje yra nuostabi bendruomenė. Linkiu mums ir toliau tokiais išlikti“, – sakė A. Vaitkus.

Brolis Benediktas vėliavos pakėlimo ceremonijoje ją pašventino ir klaipėdiečiams priminė vėliavos svarbą. 

„Klaipėdiečiai turi sūrią dvasią, o miestas – turės gražią ateitį su žmonėmis, žinančiais ne tik jo istoriją, bet ir suvokiančiais miesto simbolių prasmę. Ką mums reiškia vėliava? Miestas be vėliavos – miręs miestas. Kiekvienas miestas turi vėliavą.

Net ir vaikų stovyklavietės išsikelia vėliavas. Vėliava  – tai mūsų gyvybės, vienybės ir stiprybės ženklas. Kaip žmogus be sielos – negyvas, taip ir miestas be vėliavos – negyvas“, - entuziastingai kalbėjo brolis Benediktas. 

MLIM direktorius J. Genys pasakojo, kad Klaipėda pradėjo švęsti savo gimtadienius dar Zembrickio laikais. 

„Septynių šimtų metų miesto jubiliejus buvo ženkliai pažymėtas. Bet piliavietėje Klaipėdos gimtadienį su miesto bendruomenę pradėjome švęsti nuo 2002 metų, kada buvo miesto septynių šimtų penkiasdešimties metų jubiliejus ir mes atidarėme pirmą ekspoziciją Fridricho poterną. 

Buvo kažkas nerealaus: žmonių buvo jūra. Po to praktiškai kiekvienais metais mes švenčiame uostamiesčio gimtadienį ir vieni kitus su juo sveikiname. 

Per žmogaus ar kokios organizacijos muziejus visada kalbame apie pačią pradžią. Mums reikia žinoti, ką reiškia miesto vėliava, nes tai vienas didžiausių ir išraiškingiausių miesto simbolių. Spalvos vėliavai parinktos iš heraldikos pačios kilniausios, reiškiančios drąsą, stiprumą, gynybą ir meilę.

Kitas dalykas yra uostamiesčio daugiakalbis herbas: tai yra miesto tvirtovė, miesto gynybiniai bokštai ir siena bei laivas. Miesto esmė, apibrėžta herbe buvo ta, kurios esmė nepranyko ir dabar“, - teigė J. Genys.

Kraštotyrininkas D. Nikitenka dalinosi, kad ieškodamas sąsajų tarp miesto gimtadienio ir Švyturių metų pradžioje buvo kiek pasimetęs, tačiau pasitelkęs filosofiją šį Gordijaus mazgą išrišo.

„Pradžioje aš švyturius mačiau kaip navigacinius objektus. Bet pačių švyturių metų eigoje, kai pamačiau, kaip žmonės priėmė tą idėją, į švyturius pradėjau žiūrėti kaip į kultūrinio fenomeno elementus.

Švyturiai yra ir žmonės, tokie, kuriems suteikiamas kultūros magistro vardas. Taip pat švyturys yra pagrindinis Klaipėdos tapatybės ženklas, jungiantis krantus. Todėl palinkėsiu kuo daugiau žmonių švyturių Klaipėdai ir pačiai Klaipėdai būti nuolatiniu negęstančiu švyturiu“, - sakė D. Nikitenka. 

Po vėliavos pakėlimo ceremonijos Karlskronos aikštėje vyko edukacinis renginys, kurio metu skambėjo grupės „Hansanova“ atliekama viduramžiška muzika, buvo pristatyti senoviniai amatai bei žaidimai. Klaipėdos miesto gimtadienio šventę vainikuos Kultūros magistro vardo suteikimo ceremonija bei Monikos Liu koncertas, vyksiantys Teatro aikštėje.