Klaipėdos pietinis aplinkkelis - amžiaus projektas

Taip vėl atgaivinama viltis, kad krovininiai vilkikai pagaliau patogiai vyks į uostą ir iš jo nedrumsdami klaipėdiečių ramybės ir oro.

Priminsime, kad sprendimas statyti pietinį išvažiavimą iš Klaipėdos uosto ir miesto buvo priimtas dar 2007 metais patvirtinus Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. 2015-aisiais bendrovė „Sweco Lietuva“ parengė pietinio aplinkkelio, kuris prasidėtų nuo Taikos prospekto tęsinio ties viaduku per geležinkelį, sprendinius. Tačiau projektas užstrigo.

Atgaivinti šį projektą ryžtingai nusiteikęs naujasis susisiekimo ministras.

„Pietinis aplinkkelis yra neatsiejama pietinio uosto plėtros dalis. Pietinis uostas jau yra valstybei svarbių prioritetinių projektų sąraše, kuruojamas ministro pirmininko, su šia plėtra judama“, - viešėdamas Klaipėdoje svarbią informaciją paskelbė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Jis taip pat teigė, kad pietinis aplinkkelis turi būti statomas vienu metu su Nemuno gatvės, kuri turi tapti vidine uosto gatve, rekonstrukcija.

Iš savo pusės Klaipėdos uosto įmonių ir miesto savivaldybės vadovai primena, kad tokios investicijos neduos naudos, jei vienoje iš vietų, išvažiuojant į magistralę Klaipėda-Vilnius, susidarys vadinamasis butelio kakliukas.

Todėl reikia iki keturių eismo juostų pėsti kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožą tarp Jakų sankryžos ir viaduku ties posūkiu į Šernus. Be to, ir paties Jakų transporto mazgo rekonstrukcija nėra baigta.

© SPRENDIMAS. Klaipėdos savivaldybė siūlo išnaudoti jau esamą privatų kelią, kad būtų sumažintas automobilių srautas per miestą. „Google maps“ nuotr.

Milijardas eurų

Viską susumavus, reikėtų rekonstruoti apie 6 kilometrus kelio, jungiančio Klaipėdą ir Šilutę, apie 4 kilometrus Nemuno gatvės ir dar nutiesti maždaug 7 kilometrus pietinio aplinkkelio. 

Šiuose ruožuose turėtų atsirasti dvi naujos estakados per geležinkelį, 2-3 dviejų lygių automobilių sankryžos, bei rekonstruotos trys jau esančios estakados. Kiek tai galėtų kainuoti? Šiandien netenka girdėti net preliminarių skaičių.

Dar tik pradėjus projektuoti pietinį aplinkkelį prieš daugiau nei dešimtmetį jis buvo vertinamas apie 180 milijonų litų. Prieš maždaug ketverius metus specialistai projektą jau vertino apie 100 milijonų eurų. Galima prognozuoti, kad kol aplinkkelis bus įgyvendintas, jo kaina gali pasiekti ir 200 milijonų eurų.

Pietinis uostas jau 2022 metais buvo vertinamas apie 500-600 milijonų eurų. Bendrai su Nemuno gatvės ir kelio į Šilutę rekonstrukcija jau galima kalbėti apie grandiozinį projektą, pareikalausiantį apie milijardo eurų investicijų.

Reikia turėti ambiciją

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad pietinio uosto statybos projekto įgyvendinime jau yra nueitas labai didelis kelias. Todėl labai svarbu turėti ambiciją įgyvendinti šį projektą.

„Tai, kad yra pripažintas valstybei svarbiu objektu, atliktas poveikio aplinkai vertinimas tokioje jautrioje vietoje, šalia “Natura 2000„ teritorijos, gautas pietinio uosto statybos leidimas, pradedamas pietinio aplinkkelio projektavimas, yra labai didelis darbas“, - sako A. Latakas.

Anot jo, pietinio aplinkkelio projektas yra perduotas „Via Lietuva“. Projektuotojai pateiks sprendimus, koks turėtų būti aplinkkelis ir kokia galėtų būti jo kaina.

„Girdžiu daug įvairių nuomonių, politikų siūlymų dėl laikinų pietinio aplinkkelio sprendimų, tačiau mano pozicija, kad reikia normalaus kelio sunkiasvoriam transportui ir tokiam projektui yra tinkamas laikas“, - teigia A. Latakas.

Jis sako, kad projektas tikrai ambicingas, tačiau šiuo metu yra visos prielaidos, kad jis gali ir turi būti įgyvendintas.

Dėl pietinio uosto projekto finansavimo, tarp svarstomų variantų yra ir privataus investuotojo dalyvavimas projekte.

„Jei bus įgyvendinta tik pusė ambicijos, tai bus labai geras rezultatas“, - sako A. Latakas.

Jis tikina, kad jei šiuo klausimu nebus bendro sutarimo ir projektas nebus įgyvendintas, vėliau Klaipėda gali dar labai ilgai laukti pietinio aplinkkelio.

Amžiaus projektas

Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas sako, kad miestui labai svarbu terminai, per kuriuos bus įgyvendintas pietinio aplinkkelio projektas.

„Puiku, jei tai pavyks padaryti per keletą metų, tačiau yra rizika, kad tai gali tapti amžiaus projektu“, - sako A. Kamarauskas.

Todėl Klaipėdos savivaldybė ir siūlo greitesnį variantą - išpirkti privatų kelią, kurį planuojamo pietinio aplinkkelio teritorijoje dar 2016 metais įrengė UAB „V. Paulius & associates real estate“.

Privatus kelias jungia šalia Draugystės geležinkelio stoties esantį logistikos centrą su keliu Klaipėda-Šilutė ir jau beveik dešimtmetį dalinai atlieka pietinio aplinkkelio funkciją. Tiesa, kelias yra atitvertas užtvarais ir naudojamas tik privataus logistikos centro klientų poreikiams.

„Esame įvertinę, kad išnaudojant šį kelią reikėtų sutvarkyti tik apie 1,9 km kelio atkarpą“, - pastebi A. Kamarauskas.

Klaipėdos savivaldybės vertinimu, toks sprendimas būtų įgyvendintas operatyviau ir ne tik nukreiptų krovininių automobilių srautą iš uosto aplink miestą, tačiau ir sumažintų automobilių eismą per Rimkus iš Dituvos sodų pusės.

Pasak A. Kamarausko, valstybės investicijos pirmiausia galėtų būti nukreiptos Jakų transporto mazgo projektui užbaigti, nes dabar piko metu ten susidaro automobilių spūstys.

Tačiau A. Latakas teigia, kad esamo privataus kelio panaudojimas netenkintų naujojo pietinio uosto poreikio. Dviejų eismo juostų kelias nesusidorotų su išaugusiu krovininių automobilių srautu, o išplėsti per logistikos centrą einantį kelią nebūtų galimybių.

A. Kamarauskui pietinio aplinkkelio užmojai kelia abejonių, nes iš patirties mato, kaip sunkiai Lietuvoje yra įgyvendinami infrastruktūros projektai, ypač kurie susiję su geležinkeliu.

„Jau trečius metus nepavyksta pasiekti, kad Tilžės gatvėje prie geležinkelio pervažos būtų nuimtas “Stop„ ženklas, nors reikia tik įrengti signalizaciją ir užkardą“, - į skaudžią vietą duria A. Kamarauskas.

Anot jo, įgyvendinat projektus valstybė labai tiksliai turėtų susidėlioti prioritetus, kad būtų racionaliai naudojamos lėšos ir pasiektas laukiamas rezultatas.

Vyksta pokalbiai

Mindaugas Jocys, „V. Paulius & associates real estate“ generalinis direktorius sako, kad įmonė aktyviai dalyvauja diskusijose su valdžios institucijomis dėl pietinio aplinkkelio ir laukia konkretesnių sprendimų.

„Jei valstybė pateiktų pasiūlymą išpirkti kelią, neabejotinai pavyktų susitarti“, - geranoriškumą demonstruoja M. Jocys.

Jis sako, kad seka vykstančius procesus ir tiksi, kad konkretesni sprendimai gali būti priimti jau šį rudenį.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus sako, kad aplinkkelio laukia visos pietinės dalies uosto kompanijos.

„Tai projektas, kuris nuo miesto gatvių nuimtų sunkiasvorio transporto srautus, palengvintų negabaritinių krovinių pervežimą, taip pat aplinkkelis yra būtinas ne tik įgyvendinat pietinio uosto projektą, bet ir vystant vėjo energetikos infrastruktūrą uoste, taip pat užtikrinat karinį mobilumą, kas esant šiandienos geopolitinei situacijai yra ypač aktualu“, - sako L. Rimkus.

Anot jo, labai svarbu ir tai, kad pietinį aplinkkelį planuojama tiesti kartu su Nemuno gatve, kuri taptų vidine uosto gatve ir užtikrintų krovinių judėjimą tarp atskirų uosto terminalų. Taip būtų išvengiama pervežimo 10 kilometrų aplinkinėmis gatvėmis per Šilutės plentą.

„Yra Europos Sąjungos direktyvos, kad toks transportas nedarytų poveikio miestui“, - pastebi L. Rimkus.

Anot jo, jau yra atliktas parengiamasis darbas, uosto kompanijos prisidėjo prie to, kad būtų išpirktas privatus turtas prie Nemuno gatvės, todėl kliūčių įgyvendinti projektą nėra.

„Matome, kad susisiekimo ministras ir ministro komanda yra labai gerai įsigilinę į klausimą, planuojami įgyvendinti sprendimai neabejotinai yra naudingi Klaipėdai, Klaipėdos uostui ir visai valstybei“, - sako L. Rimkus.

Anot jo, be karinio mobilumo ir energetinės nepriklausomybės užtikrinimo, uosto plėtra yra labai svarbi siekiant išlaikyti konkurencingumą su kaimyninėmis šalimis.

Šiuo atveju reikėtų žvelgti į Lenkiją, kuri savo uostų infrastruktūros plėtrai skiria labai didelį dėmesį ir lėšas.

„Vyriausybės palaikymas sudaro palankias sąlygas realizuoti tiek pietinio uosto, tiek pietinio aplinkkelio projektus. Mobilizavus resursus, galbūt pritraukiant privatų investuotoją, projektai yra tikrai realizuojami“, - sako L. Rimkus.

Anot jo, ministro jau antras vizitas Klaipėdos uoste ir jo dėmesys vietos problemoms, gilus klausimų išmanymas nuteikia labai optimistiškai. Lieka laukti tik konkrečių projektų įgyvendinimo.