Lietuvių kalba rusakalbėse mokyklose - politiniam „piarui“
(10)Temos dėl rusiškos muzikos didžiausios šalies šventės metu šiandien neliesime, tačiau partijai „Nemuno Aušra“ atstovaujantis miesto Tarybos narys Sergejus Mažūga įsitikinęs, kad būtent ši situacija, kai gatvės muzikantų grupė „Loud Fish“ iš Vilniaus per jūros šventę uždainavo ir rusiškai, išprovokavo diskusiją dėl rusakalbės „Žaliakalnio“ gimnazijos nuostatų.
„Gimnazijos mokymo kalba - rusų“. Taip užfiksuota naujos redakcijos mokymo įstaigos nuostatuose, kurie buvo patvirtinti praėjusiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje. Tam pritarė 21 Tarybos narys, vienas balsavo prieš.
Dar posėdžio metu Tarybos narys Leonas Makūnas bandė kelti klausimą, kodėl nuostatuose nėra valstybinės lietuvių kalbos.
„Kažin ar šiuo metu, kai 35 metai Lietuva yra laisva ir valstybinė kalba yra lietuvių kalba, ar yra logiška valstybinėje ugdymo įstaigoje ugdymą vykdyti vien rusų kalba?“ - klausė L. Makūnas.
Anot jo, taip sudaromos sąlygos žmonėms pasijusti kitos rūšies ir apsunkinama jų integracija į mokslą ir darbo rinką. Politikas teigė, kad nereikia priiminėti tokių griežtų sprendimų, kaip Latvijoje ir Estijoje, tačiau siūlė nuostatuose užfiksuoti, kad mokymas vyksta ir lietuvių kalba.
„Latvijoje ir Estijoje šituos dalykus naikina, o mes kažkodėl lenkiamės Maskvai“, - dar giežčiau pareiškė Tarybos narys A. Kaveckis.
Tačiau visa ši diskusija Tarybos posėdyje vyko po to, kai gimnazijos nuostatams buvo jau pritarta, nes posėdį vedęs meras Arvydas Vaitkus prieš balsavimą nepastebėjo, kad Tarybos nariai turi klausimų.
Mokomasi lietuviškai
Vitalijus Jakobčiukas, Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos direktorius, pažymi, kad lietuvių kalbos klausimą rusakalbėse mokyklose keliantys politikai pirmiausia tokiu būdu siekia sau dėmesio ir savų tikslų vedini pasireklamuoti.
„Tokiu būdu yra priešinama bendruomenė, o socialinėje erdvėje pasirodo daug negatyvių komentarų“, - neigiamas tokios diskusijos pasekmes mato V. Jakobčiukas.
Jis akcentuoja, kad mokymas gimnazijoje apie 90 procentų vyksta rusų kalba, tačiau iš lietuviškų vadovėlių, pagal patvirtintas programas.
„Naudojama lietuviška terminologija, kad mokiniai pasiruoštų valstybiniams egzaminams. Savo poziciją reiškiantys politikai net nėra susipažinę, kaip vyksta ugdymo procesas rusakalbėse mokyklose“, - stebisi V. Jakobčiukas.
Jis teigia, kad jo, kaip mokyklos vadovo, pozicija visiškai sutampa su Tarybos nario S. Mažūgos pozicija.
Procedūrinis klausimas
S. Mažūga pažymi, kad mokyklos nuostatai yra procedūrinis, techninis klausimas.
„Štai jums sąmokslo teorija, diskusija dėl gimnazijos nuostatų kilo tik po Jūros šventės“, - sako S. Mažūga.
Taip jis daro išvadą, kad politikai nusprendė pasinaudoti dėl rusiškos muzikos kilusiu skandalu ir eskaluoja šią temą.
„Techninis klausimas, kurį parengia Švietimo skyrius, jį peržiūri teisininkai, kalbininkai, o jei pastabų neturi nei jie, nei Vyriausybės atstovas - Taryba tokius sprendimus paprastai priima be diskusijų“, - nuostatų svarstymo procedūrą apibūdina S. Mažūga.
Jis priminė, kad Tarybos narys L. Makūnas posėdyje pareiškė: „Ko gero, bus ir taip, kad Lietuvos istoriją jie mokysis pagal Putino parašytą istoriją.“
Pasak S. Mažūgos, dalis į šią diskusiją įsiliejusių politikų net neskaitė „Žaliakalnio“ gimnazijos nuostatų naujos redakcijos.
„Aidas Kaveckis ir Edmundas Kvederis, kurie šiandien garsiai kalba apie Konstituciją ir „nepagarbą lietuvių kalbai“, praeitoje kadencijoje patys ne kartą balsavo už visiškai analogiškas formuluotes kituose gimnazijų nuostatuose - be jokių pastabų ar diskusijų“, - primena S. Mažūga.
Jis šiuo metu vykstančią diskusiją vadina tiesiog politiniu „piaru“, tiesa, neakcentuodamas, kad pats bene aktyviausiai jame ir dalyvauja reikšdamas savo poziciją viešojoje erdvėje.
Komitete pražiopsojo
Kaip atsitiko, kad „Žaliakalnio“ gimnazijos nuostatų keitimo klausimas nesukėlė jokios diskusijos Kultūros, švietimo ir sporto komitete, nelabai gali paaiškinti ir komiteto narys E. Kvederis, kuris komiteto posėdyje taip pat nuostatams pritarė bendru sutarimu.
Tačiau jau po poros savaičių jam pasidarė keista, o kur dingo valstybinėje mokykloje lietuvių kalba.
„Liberalų sąjūdžio frakcija atsisakė dalyvauti šiame balsavime, nes toks sprendimo projektas tikrai nepagarba lietuvių kalbai, ir kodėl aš, davęs priesaiką LR Konstitucijai, turėčiau ją laužyti?“ - klausia E. Kvederis.
Tačiau S. Mažūga primena, kad per paskutinius penkerius metus E. Kvederis bent 6 kartus jau „laužė priesaiką“, kai pritarė kitų rusakalbių mokymo įstaigų analogiškiems nuostatams.
Dabar E. Kvederis su kai kuriais Tarybos nariais jau tariasi, kad parengs pakeitimo projektą, kur visose Klaipėdos m. ugdymo įstaigose ugdymo kalba būtų nurodoma lietuvių, o jei bus nurodoma ir kita kalba (ar kalbos) - tai nacionalinės valdžios įstatyminė bazė bei susitarimai ir mokyklos specifika.
Anot E. Kvederio, Klaipėdoje veikia H. Zudermano gimnazija, ji žinoma kaip „vokiška“, bet nuostatuose puikiai nurodyta, kad „Gimnazijos mokymo kalbos - lietuvių ir vokiečių“.
Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Arvydas Cesiulis „Vakarų ekspresui“ teigė, kad, kilus diskusijai dėl rusakalbių mokyklų nuostatų, valdančiojoje koalicijoje taip pat jau vyksta pokalbiai, kaip koreguoti formuluotę dėl ugdymo kalbos.
„Tai yra jautrus klausimas, reikėtų gerai apgalvoti, nes tiek Klaipėdoje, tiek Lietuvoje yra daugiau skirtingų tautybių mokyklų“, - sako A. Cesiulis.
Jis neabejoja, kad prie šio klausimo turėtų būti grįžta artimiausiuose miesto Tarybos posėdžiuose, kur galėtų būti peržiūrėti visų Klaipėdos miesto rusakalbių mokyklų nuostatai.
Įdomi reakcija
O štai S. Mažūga labai įdomiai reaguoja į siūlymą gimnazijų nuostatuose pakeisti formuluotę, kad mokymo kalba yra rusų ir lietuvių.
Pradžioje nuostatų nesureikšmindamas ir vadindamas tik techniniu klausimu, šiuo atveju jis jau siūlo tuomet pridėti ir vokiečių bei anglų kalbas, nes vyksta šių dalykų pamokos.
Galiausiai S. Mažūga teigia, kad formuluotę turėtų patvirtinti ne Klaipėdos taryba, o ministerija ir ji turėtų būti bendra visoje Lietuvoje.
Kodėl taip nenorima įsileisti lietuvių kalbos į „techninį dokumentą“, nėra aišku. Juo labiau kad dalis ugdymo ir dabar rusakalbėse mokyklose jau vyksta lietuvių kalba ir nuostatai, kur užfiksuota, kad mokymas vysta tik rusų kalba, praktiškai prieštarauja realiai esančiai situacijai.
Juo labiau kad ir pats S. Mažūga, baigęs taip pat rusakalbę mokyklą, pripažįsta, kad faktiškai dėl lietuvių kalbos įrašymo ugdymo procese niekas nepasikeistų, nes mokymas vyksta pagal ministerijos patvirtintas programas.
Jam antrina ir V. Jakobčiukas, kuris teigia, kad nieko blogo nemato, jei gimnazijos nuostatuose atsirastų lietuvių kalba.
Kaip problemą gimnazijos vadovas mato tai, kad diskusijai eilinį kartą nebuvo pasiruošta, klausimas pirmiausia nebuvo aptartas siauresniame rate, o iš karto persikėlė į viešąją erdvę.
Reikalauja gilesnio požiūrio
Konservatorius Andrius Dobranskis atvirai balsavo prieš ir išreiškė savo giežtą poziciją, kad yra gėda dėl tokio Tarybos sprendimo.
Jo kolega opozicijos lyderis Ugnius Radvila svarsto, kad nereikėtų apsiriboti vien gimnazijų nuostatų pakeitimu, bet mano, kad savivaldybė turi galių tam, kad rusakalbėse mokyklose būtų padidintas ugdymo valandų skaičius lietuvių kalba.
Šiame kontekste apie save priminė ir buvusi miesto Tarybos narė Nina Puteikienė.
„Tokia atmosfera yra rusiškose Lietuvos mokyklose, nes šioje nuotraukoje - Klaipėdos „Žaliakalnio“ mokyklos direktoriaus pavaduotoja“, - rašė N. Puteikienė, pasidalindama 2018 metų nuotrauka, kurioje matoma „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jelena Lukjanova, saliutuojanti prie Lenino paminklo Grūto parke su užrašu „Leninas gyveno, Leninas gyvas, Leninas gyvens“.
Bendrai peržvelgus diskusijas viešojoje erdvėje galime pastebėti, kad esminis dalykas yra ne tai, kokia kalba mokoma rusakalbėse mokyklose, o kokios ten diegiamos vertybės ir ideologija. Todėl labai gaila, kad vietos politikai į šią situaciją žvelgia labai paviršutiniškai ir atmestinai, siekdami ne sprendimų ir integracijos, o pigaus politinio „piaro“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą