Miegamuosiuose rajonuose ribos lošimus

Šiuo metu jau parengtas ir suderintas Tarybos sprendimo projektas, kuriuo numatoma keisti lošimo namų vertinimo aplinkinėms teritorijoms kriterijus.

Sprendimą inicijavęs ir rengęs Tarybos narys Raimondas Tamošauskas sako, kad vienas iš esminių pasikeitimų bus lošimų namų koncentracijos vertinimas Klaipėdoje.

„Mes pradedame vertinti lošimo namų koncentraciją mieste, įvedame ribojimus tam tikruose rajonuose, stengiamės, kad miegamuosiuose rajonuose jų būtų mažiau“, - teigė pakeitimų iniciatorius.

R. Tamošausko teigimu, lošimo namų plėtra šiuose rajonuose yra nekontroliuojama: „Jų plėtra šiuo metu yra visiškai nekontroliuojama, pagrindinis jų tikslas buvo eiti iš centrinių rajonų, kur mažiau gyventojų, į miegamuosius rajonus, ten, kur yra prekybos centrai, gyvena daugiausiai žmonių. Ten moksleiviai patenka, mato. Mūsų tikslas yra, kad to nebūtų.“

Anot jo, įsigaliojus pakeitimams dėl jų nereikėtų uždaryti jau veikiančių įstaigų, tačiau kriterijai bus taikomi ateityje veiklą Klaipėdoje pradėti arba pratęsti norinčioms įmonėms.

„Tiems, kas šiandien dirba, tai neliečia jų, tai labiau į ateitį. Bet dabar yra naujovė, pagal kurią lošimų bendrovės nuo 2022-ųjų kas penkerius metus turi kreiptis į Savivaldybę su prašymu pratęsti darbą. Tai joms ir naujai atsidarančioms galios visa tai“, - kalbėjo R. Tamošauskas.

Antras esminis pokytis - vietos bendruomenės nuomonės atsiklausimas: lošimo verslą organizuojančios įmonės privalėtų raštiškai atsiklausti seniūnaičių ir gauti jų pritarimą.

„Išeikite į gatvę ir pirmo sutikto Klaipėdos gyventojo paklauskite - kaip jis žiūri į lošimų namus. Žmonės iš miegamųjų rajonų nori ramybės, be to, lošimo įstaigos dažniausiai pradeda veikti visą parą. Neaišku, kuo tai baigsis, bet jau teko skaityti, kad ten vyko muštynės, ten vartojamas alkoholis“, - sakė R. Tamošauskas.

Sprendimu keičiamame apraše, pagal kurį nustatomas lošimo įstaigų vertinimas bei prašymų nagrinėjimo tvarka, taip pat atsirastų nuostata, įpareigojanti šį verslą prisidėti prie prevencinių programų, remti kultūrą ir sportą.

„Tai šių įmonių dalyvavimas programose mažinant šio verslo sukuriamą žalą miestui. Tai įvairios prevencijos programos, dalyvavimas miesto socialiniame gyvenime, paramos davimas kultūros ir sporto organizacijoms“, - aiškino R. Tamošauskas.

Kaip teigiama sprendimo projekte, suteiktos paramos dydis didins teigiamo atsakymo šansus įmonėms, kurios teiks prašymus steigti lošimų vietas. Pavyzdžiui, parėmus suma 0,5-1 proc. nuo metinės apyvartos, bus skiriamas mažesnis balas, o paramai viršijant 1 proc. metinės apyvartos balas didės.

Vertinant jau veikiančios įstaigos prašymą pratęsti veiklą būtų atsižvelgiama į jos apylinkėse įvykdytų nusikaltimų bei nusižengimų teisei skaičių. Pagal šį kriterijų, skaičius 100 metrų spinduliu neturėtų augti daugiau kaip 5 procentais.

Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovas Mindaugas Ardišauskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad siūlomas reguliavimas - vienas iš griežčiausių Lietuvoje.

„Asociacijos narių nuomone, Klaipėdos siūlomas reglamentavimas yra vienas iš griežtesnių, palyginus su kitais miestais. Tikrai einama griežtinimo kryptimi, tai tikrai ne liberalizavimas“, - sakė M. Ardišauskas.

Pasak jo, tai galėtų būti dvigubas reguliavimas, nes galiojančius reikalavimus atitinkančiai įmonei atsirastų papildomos veiklos sąlygos.

Apskritai reglamentavimas tokiu būdu yra ydingas. Viena vertus, yra taisyklės, kurias turi atitikti lošimo organizatoriaus antžeminio lošimo vieta norint gauti leidimą, tačiau atitikimas dar nereiškia veiklos leidimo. Tai dvigubas ir keistas reguliavimas", - teigė lošimo verslų atstovas.