Nesulaukia kultūros paso: vaikai edukuojasi už savus pinigus

Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurgita Petkutė-Jevstafjeva komentuodama situaciją „Vakarų ekspresui“ sako, kad mokykla iki šiol sėkmingai naudojosi Kultūros pasu edukacinėms mokinių veikloms. 

Nesulaukus, kol bus galima prisijungti prie sistemos, Jurgita nutarė paskambinti Kultūros pasą administruojančiai Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.

„Sulaukėme pažado, kad šio mėnesio pradžioje jau galėsime naudotis, tačiau iki šiol sistema neveikia“, - kalbėjo mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Anot jos, tai nesustabdė edukacinių veiklų, tiesa, kol kas vaikai į jas keliauja už savus, o ne Kultūros paso pinigus.

Tokia situacija yra ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje.

„Vakarų ekspresui“ susisiekus su Kultūros ministerija, paaiškėjo, kad situacija susijusi su teisės aktų priėmimu.

„Kultūros ministerija informuoja, kad siekiant išplėsti Kultūros paso paslaugų gavėjų ratą bei užtikrinti tinkamą 2026-2028 metų biudžete numatytų asignavimų panaudojimą, šiuo metu baigiami rengti atitinkamų teisės aktų pakeitimai. Dėl šios priežasties Kultūros paso lėšos dar nepasiekė virtualių moksleivių piniginių“, - rašoma ministerijos atsakyme.

Įsigaliojus pakeitimams, dar šį mėnesį planuota nustatyta tvarka paskirstyti visas šiems kalendoriniams metams skirtas lėšas Kultūros paso gavėjams.

Rengiamais pakeitimais taip pat numatoma nuo 2026 m. rugsėjo mėn. į Kultūros paso programą įtraukti naują tikslinę grupę - vaikus, besimokančius pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Kultūros pasas - tai priemonė, leidžianti moksleiviams valstybės lėšomis naudotis įvairiomis kultūros ir meno paslaugomis: lankytis spektakliuose, koncertuose, parodose, dalyvauti kitose pažintinėse bei edukacinėse kultūros veiklose. Vienam vaikui kultūros pasas iki šiol per metus skirdavo 11 eurų edukacinėms veikloms.

Šiuo metu sistemoje yra beveik 350 000 Kultūros paso paslaugų gavėjų.