Nidos dailininkų kolonijos kūrėjų darbuose - tylūs šio krašto liudytojai
Šie paveikslai - nedidelė Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatų, meno kolekcininkų Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos meno kolekcijos dalis.
A. Popovui ir J. Kosinovai pavyko surinkti šiuo metu didžiausią Lietuvoje ir vieną didžiausių Europoje Nidos dailininkų kolonijos atstovų ir Rytprūsiuose dirbusių dalininkų meno kūrinių rinkinį. Jį sudaro per 1 500 paveikslų ir grafikos darbų, sukurtų daugiau nei 250 skirtingų XIX a. II pusės ir XX. a. I pusės dailininkų.
Juodkrantėje šiuo metu eksponuojama Nidos dailininkų kolonijos tapytojų darbų paroda išskirtinė tuo, kad dėmesys šį kartą skiriamas ne išskirtiniam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, o šio krašto žmogui.
„Norėjom parodyt žmones, kurie gyveno šiame krašte prieš šimtą metų. Darbai meniniu požiūriu skirtingi. Mūsų tikslas buvo parodyti skirtingus portretus, skirtingus veidus.
Dalis žmonių realūs personažai, pavyzdžiui, galite išvysti mergaitę, kuri buvo reali tapytojo Hanso Kallmeyerio tarnaitė. Tai visiškai paprastos istorijos - žuvies rūkymas, muzikantai, medinis laivynas. Netipiška užfiksuota akimirka - skaitantis žvejas“, - pristatydama parodą kalbėjo J. Kosinova.
Kaip pastebi meno kolekcininkė, atvykstantieji į Kuršių neriją džiaugiasi supančiais vaizdais, gamta, bet dažnai pamiršta, kad šalia yra ir žmonės - tylūs šio grožio liudininkai, praturtinantys atvykstančiųjų poilsį Neringoje: „Taip buvo prieš šimtą metų, taip yra ir dabar. Paveiksluose - paprasti žmonės, pabūkit kartu su jais.“
Dailininkų kolonija Nidoje veikė XIX amžiaus antroje pusėje ir XX amžiaus pradžioje. Iki Antrojo pasaulinio karo Nidoje kūrė per 300 dailininkų, čia lankėsi fotografai, rašytojai, aktoriai, kompozitoriai.
Jie Kuršių nerijoje rado ramybės salą, kūrybinio įkvėpimo šaltinį. Šios dailininkų kolonijos gyvavimo metu Nidoje sukurti darbai šiandien žinomi ir vertinami visame pasaulyje.
Paroda veikia Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B).
Kviečia susipažinti su vidinės miškotvarkos projekto keitimu
Visuomenė kviečiama susipažinti su baigiamu rengti VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų Kretingos regioninio padalinio (iki 2015-04-01 Kuršių nerijos nacionalinio parko) administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimu, kuriame projektuojami specialieji miško kirtimai, numatytos EB svarbos smėlynų buveinių bei kraštovaizdžio būklės gerinimo ir palaikymo priemonės bei rekreacinės infrastruktūros objektai.
Projekto rengėjas - valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, Pramonės pr. 11A, Kaunas, tel. +370 527 34021; el. p. [email protected]
Su keičiamo projekto sprendiniais nuo 2025 m. sausio 17 d. galima susipažinti VĮ Valstybinių miškų urėdijos interneto svetainėje vmu.lt/Veiklos sritys/Miškotvarka arba darbo dienomis iki 16 val. šiais adresais:
• VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioniniame padalinyje, Savanorių g. 27, Kretinga, tel. +370 686 39247, el. p. [email protected];
• VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ūkinių priemonių projektavimo skyriuje, Pramonės pr. 11A, Kaunas, tel. +370 619 86489, el. p. [email protected]
Keičiamo projekto viešas svarstymas vyks 2025 m. vasario mėn. 3 d. 16 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centre (L. Rėzos g. 8, 93101 Neringa). Pastabas ir pasiūlymus galima teikti projekto rengėjui nurodytais kontaktais iki viešo svarstymo ir jo metu.
Aptartas bendradarbiavimas
Su Neringos savivaldybėje apsilankiusiais AB „Smiltynės perkėla“ vadovais aptartos bendradarbiavimo gairės.
Susitikimo metu kalbėta, kad artėjantį vasaros sezoną bus stengiamasi nedidinti persikėlimo keltais bilietų kainų. Jau rugsėjį planuojama atidaryti naująjį keleivių terminalą su administracinėmis patalpomis.
Bendrovės valdybos pirmininkas Valdemaras Vaičekauskas ir generalinis direktorius Mindaugas Čiakas pritarė, kad būtina belstis į „Via Lietuva“ duris dėl kelio ruožo, vedančio į Naująją perkėlą ir prasidedančio kelio Smiltynė-Nida ketvirtajame kilometre esančioje sankryžoje.
Kaip supažindina Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, iki šiol savivaldybei nepavyko įrodyti, kad čia reikėtų keisti esamą eismo tvarką.
Pavyzdžiui, vasaros sezono metu be pageidaujamo specialaus kelio juostų žymėjimo kyla problemų maršrutiniams keleiviniams autobusams, užstringantiems kamščiuose.
Tokiomis „karštomis“ dienomis „Smiltynės perkėlos“ keltai dirba be grafiko ir stengiasi patenkinti visų poreikius kuo skubiau.
Nepaisant to, susidarančios milžiniškos eilės kelia tarp vairuotojų nesantaiką, skatina pažeisti Kelių eismo taisykles bei užkrauna papildomą darbą policijos pareigūnams. Šiuo klausimu ir toliau sutarta tęsti derybas su AB „Via Lietuva“.
Paslėptos sankaupos: parafino tarša Nidos pakrantėje
Sausio 21 d. 11 val. Nidos meno kolonija kviečia į pasivaikščiojimą su gidu Baltijos pakrante. Susitikimo vieta - prie įėjimo į Vilniaus dailės akademijos Nidos meno koloniją (NMK) adresu: E. A. Jonušo g. 3.
Pasivaikščiojimas - tyrimų projekto „Paslėptos sankaupos“ dalis. Projektą Nidoje įgyvendina aplinkos medijų mokslininkė Léa Perraudin ir architektė Iva Rešetar, kurios nagrinėja parafino liekanų mastą ir etapus šioje, atrodytų, nepaliestoje gamtinėje aplinkoje.
Pasivaikščiojimai baigiami apsilankymu NMK, kur dalyviams bus siūlomi karšti gėrimai, užkandžiai ir erdvė dalijimuisi bei diskusijoms.
Pasivaikščiojimus vaizdo ir garso įrašais įamžins Anna Luise Schubert.
Daugiau informacijos: https://nidacolony.lt
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą