Pinigų padaugėjo, bet ar nuo to tapome turtingesni?

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas šią savaitę paviešino savo skaičiavimais ir Baltijos šalių statistika paremtus duomenis, kuriais įvertinta nominalaus valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis atskirų regionų gyventojui 2022 metais.

Anot eksperto, pagal šį rodiklį turtingiausiu regionu Baltijos šalyse laikoma Vilniaus apskritis, po jos seka Talino, Rygos, Kauno, Tartu ir Klaipėdos regionai (pagal ES teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros klasifikaciją, Lietuvoje yra 10 regionų, Latvijoje - 6, o Estijoje - 5 regionai).

Nors tai nėra absoliutus ir neginčijamas įvertis, tačiau jis atskleidžia gerėjančio gyvenimo tendencijas. Kokias - reikia aiškintis, nors kai kurie požymiai akivaizdūs, jų nepastebi nebent tie, kurie pastebėti nenori.

Turto požymis

Užpernai Lietuvoje nominaliojo BVP - šalyje sukurtų prekių ir paslaugų vertė to meto kainomis - dydis siekė 67,2 mlrd. eurų. Išdalijus šią sumą regionų gyventojams galima spręsti, kiek pinigų kiekvienas iš jų sugeneruoja per metus.

Ž. Maurico teigimu, tai tik vienas iš požymių, kuris atskleidžia gerėjančio gyvenimo tendenciją.

„Paklaida regiono gali būti gana ženkli, gal net apie penki procentai, o atskirų regionų - iki 10 procentų. Bet tendencijos vis tiek - daugiau, mažiau - yra atskleidžiamos, kurias mes ir patys jaučiame“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kaip šie rodikliai keitėsi - nors ir nevienodais tempais, tačiau gyvenimas atskiruose Lietuvos regionuose, palyginti su 2015 metais, žymiai pagerėjo, o Vilnius jau aplenkė Taliną, į kurį anksčiau tik lygiuodavosi, bei pasiekė ES vidurkį.

„Dar prieš šešerius metus buvo 20 procentų skirtumas, nuo Europos Sąjungos skyrėmės 40 procentų. Lygiavomės į Estiją kaip į kelrodę žvaigždę, o dabar Vilnius aplenkė Taliną. Pagal sugeneruojamo BVP vienam gyventojui Vilniaus regionas jau yra pasivijęs Europos Sąjungos vidurkį. Jeigu nori pažiūrėti, kaip gyvena vidutinis europietis - važiuok į Vilnių“, - sakė Ž. Mauricas.

Paklaustas, ar galima atskirai vertinti Klaipėdos regiono dinamiką, ekonomistas teigė, čia gyvenimas gerėja ne taip sparčiai, kaip pirmaujančiose Baltijos šalių teritorijose.

„Klaipėda nesiveja pirmaujančių regionų, bet gerai, kad ir netolsta nuo jų, išlaiko poziciją. Gyvenimas gerėja tiek, kiek vidutiniškai gerėja Baltijos šalyse, ir šiek tiek lėčiau, nei pirmaujančiuose Lietuvos regionuose - Vilniuje ir Kaune“, - sakė Ž. Mauricas.

Kas yra turtingas žmogus?

Ar klaipėdiečiai yra turtingi žmonės - sunkus klausimas, nes mato, pagal kurį tai būtų galima nustatyti, nėra.

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje asmeninių finansų valdymą dėstanti lektorė Audronė Meškelienė sako, kad turtingą žmogų apibūdinti labai sunku.

„Kas yra turtingas žmogus - suma neįvardinsi, matyt, tai tas, kuris gali sau leisti bet ką, o apibrėžimo nėra. Kiekvienas vertiname skirtingai: labai mažai uždirbančiam žmogui atrodys, kad turtingas yra tas, kuris kartą per metus išvyksta atostogauti į užsienį. O kažkas ir su milijonu sąskaitoje gali jaustis neturtingas, priklauso nuo požiūrio“, - sakė A. Meškelienė.

Lektorės nuomone, turtingais žmonėmis negalima laikyti viduriniosios klasės atstovų.

„Mano asmenine nuomone, vidutinei klasei priskiriamų gyventojų nelaikyčiau turtingais. Pagal mane, turtingas tas, kuris pagal galimybes yra aukščiau kitų, o vidutinė klasė yra didžioji dalis, negali gi visi būti turtingi“, - kalbėjo lektorė.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija viduriniąją klasę apibrėžia kaip gyventojus, kurių pajamos siekia 75-200 proc. nuo vidutinių pajamų šalyje. Banko „Swedbank“ skaičiavimu, 2022 metais tokios pajamos Lietuvoje buvo 1104-2946 eurai iki mokesčių per mėnesį.

A. Meškelienė sako, jog tinkamai savo finansus valdantis žmogus tik 30 proc. pajamų turėtų skirti pramogoms, o likusias - kasdieniams poreikiams ir taupymui.

„Yra tokia formulė, kaip tinkamai paskirstyti savo uždirbtas pajamas: 50 procentų žmogus turėtų išleisti savo kasdieniams poreikiams, 30 procentų - pramogoms, o 20 procentų - taupymui ir investavimui. Yra sakoma, kad minimalią algą gaunantis žmogus turėtų taupymui skirti 10 procentų ar nors šiek tiek, kad ir kelis eurus, nes reikia turėti tą pagalvę“, - kalbėjo A. Meškelienė.

Gerėjančio gyvenimo ženklai Klaipėdoje

Manykime, kad pagal asmeninių finansų valdymo dėstytojos nurodytą pajamų valdymo formulę trečdalį pinigų galime išleisti tam, ko tik širdis geidžia.

Kažin ar nuo vidutinio atlyginimo trečdalį atidėjus pramogoms, išeitų koks nors brangus, tačiau kasdienybėje visiškai nebūtinas daiktas. Pavyzdžiui, naujas klasikinis motociklas už 30 tūkst. eurų. Arba naujas „Porsche“.

Tačiau matyti, kad tokių žmonių uostamiestyje ir aplink jį yra.

Nes kam tuomet vietoje naujų motociklų atsiėmimo punkto Klaipėdoje įkurti šių motociklų parduotuvę? Kam statyti naują „Porsche“ centrą? Versle juk priimami kruopščiai apskaičiuoti sprendimai, matyt, toks poreikis ne tik yra, bet ir auga.

„Vakarų ekspresas“ bandė gauti kelių bendrovių, kurios Klaipėdoje parduoda naujus prabangius automobilius, komentarus apie pastarųjų metų pardavimų dinamiką.

Atsakė tik „Mercedes“ atstovaujančios įmonės „Veho Lietuva“ pardavimų vadovė V. Alčauskienė. Anot jos, bendrovės klientai yra stabilūs.

„Mūsų klientai yra vienodai stabilūs, pastovūs. Jeigu yra krizė, tai jaučiame labai nežymų pardavimų kritimą, jeigu rinkoje yra pakilimas - mes jaučiame nežymų augimą“, - sakė V. Alčauskienė.

Tuo metu skelbimų portalo Autoplius.lt atstovas Gintenis Dauparas teigia, jog ir naujų, ir naudotų automobilių pardavimai išlieka panašaus lygio nepaisant jų brangimo, tačiau to jis nelaiko gyventojų perkamosios galios augimu.

„Kad labai aiškiai matytųsi prabangių automobilių pardavimų augimas, negalėtume pasakyti, tačiau matome, kad kasmet vidutinis Lietuvoje nuperkamas automobilis brangsta - tiek naujas, tiek naudotas.

Kainos auga stabiliai. Išeitų, kad žmonės automobiliams išleidžia daugiau pinigų. Bet kai kyla algos, pinigų vertė mažėja, tai perkamoji galia išlieka panaši.

Kažin ar realybė yra tokia, jog žmonės labai praturtėjo, čia reikėtų gilintis“, - teigė G. Dauparas.

Dar vienas rodiklis, liudijantis galimai augančias šalies gyventojų išlaidas nebūtinosioms, o gal ir prabangos prekėms - naujų motociklų registracija Lietuvoje.

„Vakarų ekspresui“ pateikti „Regitros“ duomenys rodo staigų jų skaičiaus augimą: 2018 metais užregistruota 230, 2019 metais - 520, 2020 metais - 601, 2021 metais - 955, 2022 metais - 1484, o pernai - jau 1511 visiškai naujų plieninių žirgų.

Geruose restoranuose išlaidos neaugo

Klaipėdos centre esančius restoranus „Momo grill“ ir „Monai“ galima laikyti aukštesnės klasės, apie tai liudija ir kainos, kurios yra didesnės nei daugumoje uostamiesčio maitinimo įstaigų.

Restoranams vadovaujanti Greta Gerviatauskaitė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pastaruoju metus neišryškėjo pokyčiai, kurie liudytų apie augančias lankytojų išlaidas.

„Nepasakyčiau, kad bent jau šiais metais yra didesnis ir intensyvesnis svečių išlaidumas“, - teigė G. Gerviatauskaitė.

Pasak jos, restoranų lankytojų išlaidos netgi mažėja.

„Aš vertinu maždaug dvejų metų tendenciją, kuri iš esmės yra panaši, sakyčiau, kad šiuo metu svečio krepšelis mažėja, o ne didėja.

Gal tam įtakos gali turėti su kariniais konfliktais pasaulyje susijusi situacija, gal PVM lengvatos panaikinimas, kuris irgi verčia padidinti šiek tiek kainas“, - svarstė G. Gerviatauskaitė.

Klaipėdai siūlo rizikuoti

Ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad klaipėdiečių sukuriamas bendras gėris dar labiau išaugtų, jeigu miestas sugebėtų prisivilioti daugiau informacinių technologijų bendrovių ir joms dirbančių specialistų.

„Viena iš to priežasčių - sparčiai augantis informacinių technologijų sektorius, Klaipėdoje jis yra, sakyčiau, mažas arba labai mažas, ypač lyginant su miesto dydžiu.

Pagal tai jis tikrai galėtų būti didesnis. Jeigu Klaipėda sugebėtų užkurti šį sektorių, tai tikrai matytume geresnius rodiklius, nei yra šiuo metu“, - „Vakarų ekspresui“ kalbėjo Ž. Mauricas.

Jo manymu, sektorių į uostamiestį reikėtų bandyti atvilioti statant jam tinkamus biurus.

"Manau, kad reikia užkurti ekosistemą. Pamenu, kaip ledai buvo pralaužti Kaune - buvo daug diskusijų, ar finansuoti biurų pastatų statybas tuo metu, kai nebuvo daug šio sektoriaus įmonių, tai buvo laikoma rizikinga investicija.

Bet dalis įmonių prisiėmė tą riziką, investavo ir matome, kad ekosistema pradėjo veikti. Ji turi būti pakankamai didelė, kad ateitų daugiau įmonių. Dabar yra ir biurų, ir įmonių. O Klaipėdoje nėra tos ekosistemos", - pasakojo ekonomistas.

Jis siūlo nebijoti rizikuoti, juolab kad pajūryje pinigų yra: „Gal Klaipėdai reikėtų labiau surizikuoti ir investuoti į šį sektorių, nes pinigų, kaip rodo duomenys, mieste sukasi nemažai, jų yra ir Palangoje. Būtų galima susitelkti ir tuos ledus pralaužti.