Šventosios uostas - kol kas tik žvejams
(3)Kadangi į klausimą, ar Šventosios uosto molams statyti gauta ES parama, Palangos savivaldybė neatsakė, reikia manyti, kad būtent molams ji negauta, antraip tikrai būtų pasigyrusi. Tačiau tai nereiškia, kad apskritai negauta jokios ES paramos.
Priminsime, kad 2018 metų rugsėjo pabaigoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perdavė Šventosios valstybinį jūrų uostą valdyti Palangos savivaldybei patikėjimo teise.
Tada Vyriausybės atstovai tikino, kad viena Savivaldybė nebus palikta, kad visi jai padės.
Kas gi nuveikta Šventosios uoste per beveik šešerius metus? Į pateiktus „Vakarų ekspreso“ klausimus atsakė Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva.
Baigtas antras darbų etapas
Pasak Palangos savivaldybės atstovės, šiuo metu yra užbaigtas antras darbų etapas, kurio metu įgyvendinti žvejybos infrastruktūros plėtros bei uosto teritorijos sutvarkymo projektai.
T. Zaicevos teigimu, per dvejus antro etapo įgyvendinimo metus Šventosios uoste buvo nutiesti visiškai nauji inžineriniai tinklai, sutvarkyta ir pailginta krantinė, įrengtas slipas, kad žvejai lengviau galėtų nuleisti į vandenį savo valtis, taip pat - gervė, skirta iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis.
Pastatytas ir žvejų valtims bei žvejybos įrangai laikyti reikalingas angaras, įrengtas privažiavimas prie jo. Taip pat rekonstruota į Šventosios uostą vedanti Prieplaukos gatvė, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje žvejai gali patogiai laikyti savo transporto priemones.
Šis darbų etapas iš viso kainavo 5,9 mln. eurų. ES šiam projektui skyrė 1,7 mln. eurų, kitos lėšos buvo sugeneruotos iš Savivaldybės biudžeto.
Įgyvendinant antrąjį projektą, sutvarkyta buvusi senoji automobilių stovėjimo aikštelė, dalis jos skirta prekybai žuvimis, taip pat čia numatyta vystyti žvejų kulinarinio paveldo veiklą.
Visiškai atnaujintoje aikštelėje įrengti patogūs privažiavimai neįgaliesiems, elektromobilių įkrovimo stotelė, daugiafunkcinė saulės baterija įkraunama viešųjų erdvių paslaugų stotelė ir kt. Šie darbai kainavo 356 tūkst. eurų, iš jų 158 tūkst. eurų - ES ir valstybės biudžeto, likusioji dalis - Palangos savivaldybės biudžeto lėšos.
Molai perprojektuojami
„Dabar vyksta molų perprojektavimo darbai ir juos užbaigus laukia svarbiausias bei sunkiausias darbų etapas - molų atviroje jūroje įrengimas.
Perprojektuojant molus siekiama išgryninti ir detalizuoti ne tik uosto panaudojimo galimybes, atsižvelgiant į šių dienų poreikius bei aktualijas, bet ir panaudoti pačias šiuolaikiškiausias technologijas bei medžiagas, kurios leistų įrengti kokybiškus molus bei sumažintų darbų sąnaudas, skaičiuotas pagal daugiau kaip prieš dešimt metų parengtą molų įrengimo projektą“, - rašoma Savivaldybės pateiktuose atsakymuose į „Vakarų ekspreso“ klausimus.
Planuojama, kad molų techninis projektas bus parengtas iki kitų metų rudens. Parengus jį, paaiškės skaičiuojamoji molų statybos kaina. Abstrakčiai kalbama, kad Šventosios uostui atstatyti reikia apie 60-80 mln. eurų.
Planuojama, kad molų techninis projektas bus parengtas iki kitų metų rudens. Pastačius molus bus pradėtas ketvirtasis statybų etapas - uosto gilinimas.
Pastačius molus bus pradėtas ketvirtasis statybų etapas - uosto gilinimas. Šie darbai vyktų dviem etapais - pirmuoju įplauka būtų pagilinama iki 4,5 metro (tokio gylio pakaktų tiek jachtoms, tiek žvejų ir pakrančių apsaugos laivams), antruoju, jei ateityje būtų poreikis, - iki 6,5 metro.
T. Zaicevos teigimu, šiemet pradėti ir vakarinės krantinės perprojektavimo darbai.
„Kada prasidės molų statyba, priklausys nuo viešųjų pirkimų procedūrų, tačiau Palangos savivaldybė planuoja ir norėtų, kad šis svarbiausias uosto statybų etapas būtų užbaigtas 2027 metais“, - rašoma atsakymuose.
Kam bus skirtas uostas
T. Zaiceva atkreipia dėmesį, kad jau dabar aiškėja būsimojo Šventosios uosto pritaikymo galimybės ir galimos funkcinės zonos jame. Kaip ir yra dabar, jis bus skirtas vietos žvejų poreikiams, pramoginiam ir jūriniam turizmui, taip pat galimai vėjo energetikos įrenginiams Baltijos jūroje aptarnauti, Būtingės terminalo avarijų likvidavimo ir krašto apsaugos funkcijoms vykdyti.
Planuojama, kad uoste galės švartuotis mažieji pramoginiai, sportiniai, žvejybos laiveliai, uostas galės aptarnauti ir įvairių šalies institucijų specializuotus gelbėjimo, laivybos ir žvejybos kontrolės, avarijų likvidavimo ar valstybės sienos apsaugos bei kitus laivus. Stichinių nelaimių atvejais jis galės būti naudojamas kaip logistikos ir paramos bazė.
Be to, uosto teritorijoje pastačius regioninę vaikų buriavimo mokyklą, jis bus naudojamas ir ugdymo bei sporto reikmėms.
Uostui reikia dar vieno slipo
Šiuo metu Šventosios uosto direkcijoje dirba keturi darbuotojai, uosto kapitono pareigybė nėra įsteigta, nes, kol vyksta projektavimo, o paskui prasidės ir statybos darbai, uosto kapitono nereikia.
„Jau sukurta žvejybos infrastruktūra dabar gali naudotis tik žvejai. Mums tai labai nepatinka ir neatrodo logiška, tačiau tokios yra ES lėšų panaudojimo šiame uoste sąlygos.
Kad uostas būtų kuo greičiau pritaikomas ir kitoms, pavyzdžiui, pramoginių katerių nuleidimo į vandenį reikmėms, planuojama įrengti alternatyvų slipą“.
Rašyti komentarą