Tarpmiestiniai autobusų maršrutai ir toliau nyksta

Akmenė, Tauragė, Biržai, Utena, Skuodas, visi maršrutai per Telšius ir Šiaulius klaipėdiečiams autobusais tapo nepasiekiami. Panašu, kad artimiausiu metu pokyčių šiame sektoriuje nebus, nors vežėjai rankų nuleisti dar neketina.

KP generalinio direktoriaus Vaido Ramanausko teigimu, po COVID-19 pandemijos pristabdžius kai kuriuos maršrutus, jie taip ir nebuvo atnaujinti. 

Tačiau ne pandemija tapo pagrindine maršrutų uždarymo priežastimi, o valstybės sprendimai, sako KP vadovas.

„Nužudė“ nauji reikalavimai

Po pandemijos „Klaipėdos paslaugos“ uždarė apie 50-60 proc. tarpmiestinių maršrutų. Jau kurį laiką bendrovės autobusai keleivius veža tik maršrutais Klaipėda-Vilnius ir Klaipėda-Kaunas.

„Vyriausybė prieš kelerius metus pakeitė LR kelių transporto kodeksą ir iškėlė naujus reikalavimus keleiviniam transportui, kuriais vadovaujantis būtina ženkliai atnaujinti autobusus, juos pritaikyti neįgaliesiems, įrengti infrastruktūrą, sėdimas vietas, liftus ir pan., atnaujinti įlaipinimo / išlaipinimo stoteles. 

Didžioji dalis tarpmiestinių autobusų maršrutų ir taip buvo nuostolingi, iki naujų reikalavimų visi vežėjai dirbome mums jau įprasta tvarka - pelningi maršrutai padengdavo nuostolingus ir maršrutų deficito nebuvo, bet nauja tvarka viską pakeitė“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo V. Ramanauskas.

Atsiradus didelių investicijų poreikiui, vežėjai greitai suprato, kad nauji reikalavimai jiems neįkandami ir finansiškai nuostolingi.

Skundai valdžios olimpo nepasiekia

V. Ramanausko teigimu, buvo paskaičiuota, kad investicijos neatsipirks ir neduos jokios finansinės naudos.

„Paimkime pavyzdį - maršrutą Klaipėda-Biržai, kurį prieš kelerius metus uždarėme. Iki Biržų yra daug sustojimų įvairiuose miesteliuose, bet nė viena stotelė nepritaikyta neįgaliesiems. 

Mes investuojame į transporto atnaujinimą pagal reikalavimus, o tose stotelėse niekas nelipa, nes jos neatnaujintos, keleivių daugiau neatsiranda. Išeitų, įmonė dirba nuostolingai. Ir taip yra visoje Lietuvoje, ne tik Klaipėdoje“, - kalbėjo V. Ramanauskas.

„Klaipėdos paslaugų“ vadovo teigimu, uždarius tarpmiestinius maršrutus be susisiekimo liko ne tik klaipėdiečiai, bet ir visų aplinkinių rajonų gyventojai. 

Žmonės pyksta, lieja apmaudą, deja, aukščiausios valdžios jų skundai taip ir nepasiekia. Maža to, V. Ramanauskas sako girdėjęs, jog artimiausiu metu tarpmiestinius maršrutus žada uždaryti ir Telšių autobusų parkas.

Susitarti nepavyko

Apie perteklinius reikalavimus ir nevykusią reformą šalies vežėjai kalbėjo ne viename išplėstiniame Seimo Ekonomikos komiteto posėdžiuose, bet jų argumentus Seimo nariai ignoravo.

„Aktyviai diskutavome, ginčijome naują įstatymą, bet jis vis tiek buvo priimtas, o to pasekmės skaudžios - dauguma Lietuvos vežėjų atsisakė daugelio tarpmiestinių maršrutų. 

Visus vežėjus stebina tai, kad neva galvojama apie ekologiją, neįgaliuosius, bet tūkstančiai Lietuvos senjorų, studentų ir žmonių, kurie buvo nuolatiniai tokių maršrutų keleiviai, liko be jiems labai reikalingos paslaugos“, - kalbėjo V. Ramanauskas.

Vėl mins kelius į Seimą

„Visi Lietuvos vežėjai šioje rinkoje veikia 20-30 metų. Turėjome leidimus, ramiai dirbome, bet Konkurencijos taryba pareiškė, kad būtina liberalizuoti rinką tam, kad ateitų nauji vežėjai. 

Deja, po tolimojo susisiekimo transporto reformos tų naujų vežėjų taip ir neatsirado. Niekas nenori dirbti į minusą. Nauji reikalavimai skaudžiausiai palietė regionus, socialiai jautriausias visuomenės grupes, nes regionams netaikė jokių išlygų. 

Kodėl taip nuspręsta, vežėjams kyla visokių minčių. Valstybė galėtų dotuoti tokius maršrutus, bet kol kas - tyla“, - sakė KT generalinis direktorius V. Ramanauskas.

Anot jo, jei nebus atsižvelgta į vis aštrėjančią problemą, tarpmiestinių maršrutų Lietuvoje laukia dar liūdnesnė situacija nei yra šiandien.

Nepaisydami to, šalies vežėjai neketina nuleisti rankų ir dėl nykstančių maršrutų bei likimo valioje paliktų regionų planuoja kreiptis į naujos kadencijos Seimą.

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, nuo 2021 iki 2023 metų beveik per pusę sumažėjo tolimojo keleivių vežimo reisų skaičius ir buvo panaikinta beveik trečdalis tarpmiestinių maršrutų.