Tvarumo mada: vieni kalba, kiti daro

Į redakciją paskambinusi viena klaipėdietė piktinosi, kad nuolat garsiai ir viešai spekuliuojama žodžiu „tvarumas“, tačiau artėjant didžiausioms metų šventėms žmonėms ausis užgula reklamos su juodojo penktadienio išpardavimais, kurie prasideda dar lapkričio pradžioje ir tęsiasi iki pat Naujųjų metų.

Šių išpardavimų metu, pastebėjo klaipėdietė, parduotuvės iškelia visą neparduotą šlamštą ir sėkmingai tuština sandėlius. Žmonėms kalama į galvas, kad galima perpus pigiau įsigyti dovanų artėjant šventėms, taip skatinamas ne tvarumas, o nesąmoningas vartojimas, įsitikinusi „Vakarų ekspreso“ skaitytoja.

Trūksta sąmoningumo

„Su tvariu, sąmoningu gyvenimu tai neturi nieko bendra. Kalbėti apie tvarumą madinga, bet iš esmės dauguma gyvena besaikiu vartojimu. Kam save apgaudinėti? Taip pelnosi įvairios įstaigos ir organizacijos, įsisavindamos projektines lėšas. Dairausi to tvarumo, bet matau tik didelius plakatus su šiuo žodžiu ir girdžiu reklamas, o gyvenimas mūsų sukasi tik apie vartojimą“, - piktinosi į redakciją paskambinusi klaipėdietė.

Šiai nuomonei pritaria ir Klaipėdos miesto socialinės paramos centro užimtumo specialistė Salomėja Burneikaitė, ilgus metus dirbusi kūrybinį darbą teatruose, Klaipėdos universitete.

© Klaipėdos miesto socialinės paramos centro užimtumo specialistė Salomėja Burneikaitė įvairiose užimtumo veiklose su klientais dažniausiai naudoja antrines žaliavas. Salomėjos Burneikaitės archyvo nuotr.

„Man tvarumas - tik madingas žodis. Mes turime gyventi sąmoningai patys, o ne taip, kaip mums primeta iš šalies siekdami naudos. Žmonės griebia per akcijas viską, kas po ranka papuola, bet jei žinai aiškiai, ko tau tikrai reikia, nes esi pasvėręs, tai nueisi ten, kur reikia, ir įsigysi nelaukdamas jokių išpardavimų. 

Pats žodis „tvarumas" jau yra užlipęs ant daugybės kitų lietuviškų žodžių: gyventi sąmoningai, taupiai, saugiai. Kas yra tvarumas? Šį žodį pirmą kartą perskaičiau, kai prasidėjo europiniai projektai. Dabar madinga rašyti apie tvarumą, daryti projektus vardan įvertinimo ženkliuko „tvaru", - nuomone dalijasi Salomėja.

Ragina pajusti tikrą adventą

S. Burneikaitė sako gyvenanti sąmoningai ir atsakingai. Perka produktus turguje iš patikrinto ūkininko, įsigyja, ko reikia, prieš tai gerai apsvarsčiusi, ar tikrai reikia.

Šiuo metu S. Burneikaitė dirba su neįgaliais klaipėdiečiais, kuriems reikalinga socialinė pagalba, bendravimas. Salomėja jiems veda kūrybinius užsiėmimus, kurių metu naudojamos antrinės žaliavos.

Tarptautinės konsultacijų įmonės BCG (Boston Consulting Group) kasmetinė apklausa šiemet atskleidė, kad juodojo penktadienio žinomumas pasaulyje toliau auga ir jau siekia 96 proc.

„Nedaug turime galimybių kažką įsigyti, nedaug ir reikia, tiems žmonėms svarbiausia yra bendravimas, o mezginiai gimsta iš jau panaudotų siūlų, ko pritrūkstame, įsigyjame, bet tik tiek, kiek reikia. Toks yra socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas - vartojant protingai. 

Kai dirbau aktore Vilniaus lėlės teatre, turėjau vieną sijoną ir tris megztukus. Tai vieną permezgu, kitus du nešioju, paskui ir jiems eilė ateidavo. Dabar adventas, susikaupimo ir apmąstymų laikas, stabdykime save nuo tų nesibaigiančių akcijų, nes pamiršome, kad gruodis - ne beprotiško pirkimo laikas, o ramybės, susikaupimo ir saiko“, - pataria klaipėdietė.

Pirmieji Lietuvoje

Mažiau kalbėti, o daugiau daryti. Tokio principo laikosi ir socialinio verslo „Draugas draugui“ vadovas, klaipėdietis Vytautas Kažukauskas.

„Draugas draugui“ siekia parodyti, kad nebereikalingi daiktai gali tapti pagalbos įrankiu nepasiturintiems žmonėms. Šios organizacijos veiklos esmė - skatinti žmones ne išmesti, o dalintis.

„Skatiname žmones atnešti mums nebereikalingus, tačiau tvarkingus daiktus. Juos surūšiuojame, parduodame, o pelną skiriame socialiniams projektams paremti. Be to, paaukojamų daiktų gauname ir iš Švedijos, kas paįvairina asortimentą ir į mūsų parduotuves pritraukia daugiau pirkėjų“, - pasakoja V. Kažukauskas.

Anot jo, toks atsakingo vartojimo verslo principas užsienio šalyse jau seniai populiarus, tačiau Lietuvoje - vis dar naujiena. Idėja iš žmonių surinkti nenaudojamus, nereikalingus daiktus ir juos pardavus remti tuos, kuriems pagalba reikalinga, gimė Klaipėdos Miesto bažnyčioje.

„Darėme ir mes tą juodojo penktadienio išpardavimą, tačiau mūsų prekės yra žmonių suneštos, ne naujos. Veikiame iš tvarumo perspektyvos, nerašome jokių projektų apie tvarumą, o patys kviečiame žmones būti sąmoningus. Džiaugiamės pardavę tai, kas kažkam jau nereikalinga, o kitam - bus naudinga“, - pasakojo V. Kažukauskas.

Vienas iš būdų mažinti tekstilės taršos daromą žalą - rinktis tvaresnes, kokybiškesnes medžiagas ir ilgiau tarnaujančius sprendimus. Tai yra - sąmoningai investuoti į kokybę.

Į dvi Klaipėdoje veikiančias „Draugas draugui“ parduotuves klaipėdiečiai atneštus daiktus tiesiog atiduoda. Įmonė, pardavusi nereikalingus žmonėms drabužius, baldus, namų dekoravimo elementus, sumoka mokesčius, atlyginimus pardavėjams ir dalį pelno skiria į dvi dalis: viena - įmonės plėtrai, kita keliauja tiems, kuriuos remia.

„Šiuo metu remiame VšĮ “Gyvenam„. Ši organizacija rūpinasi paliktais vaikais, yra dar kelios įstaigos, su kuriomis bendradarbiaujame ir skiriame rėmimą“, - veiklos principą pristatė V. Kažukauskas.

Kalbėdamas apie tvarumą, klaipėdietis sako, kad labai daug verslo šiuo žodžiu naudojasi kaip priedanga, tačiau yra toli nuo atsakingo vartojimo esmės.

„Žiūrėkite, kas yra daroma, o ne apie ką kalbama, ir viskas taps aišku“, - patarė V. Kažukauskas.

Skatinamas perteklinis vartojimas

„Lietuvos draudimo“ tvarumo vadovės Mildos Degutienės teigimu, juodojo penktadienio išpardavimai jau yra tapę globaliu reiškiniu, peržengusiu vienos dienos išpardavimų ribas - juodasis penktadienis tęsiasi ištisą lapkritį. Šis vienas intensyviausių vartojimą skatinančių išpardavimų sukelia ir aplinkosauginių klausimų.

Tarptautinės konsultacijų įmonės BCG (Boston Consulting Group) kasmetinė apklausa šiemet atskleidė, kad juodojo penktadienio žinomumas pasaulyje toliau auga ir jau siekia 96 proc. Ketinimas apsipirkti per metų pabaigos išpardavimus taip pat auga - 79 proc. apie juos žinančių respondentų planuoja jų metu apsipirkti. Dauguma vartotojų (60 proc.) pirkinius planuoti pradeda dar ankstyvą lapkritį, o daugiau nei ketvirtadalis leidžiasi į paskutinės minutės apsipirkimo kelionę.

Juodasis penktadienis plačiai kritikuojamas už perteklinio vartojimo skatinimą. Mat prekės ženklai skatina žmones pirkti tai, ko jiems greičiausiai nereikia, ir tai dažnai daroma pasitelkiant psichologines taktikas, skatinančias impulsyvų pirkimą. Dar vienas kritikos taikinys - itin didelis atliekų skaičius po išpardavimų fiestos. Atliekos susidaro ir nuo pirkinių pakuočių, ir dėl greitosios mados gaminių greito išmetimo dėl susidėvėjimo ir prastos kokybės.

Ką daryti?

Anot M. Degutienės, „Lietuvos draudimui" atlikus tyrimą paaiškėjo, kad gyventojai mielai renkasi tuos produktus ir paslaugas, kurių pasiūlyme atsispindi sąmoningo vartojimo veikla (27 proc.) arba apie kurių atsakingą veiklą teko girdėti ar skaityti (33 proc.). 

„Prie tvaraus vartojimo pirkėjai gali prisidėti planuodami pirkinius iš anksto, rinkdamiesi kokybiškus gaminius, teikdami pirmenybę prekių taisymui ar atnaujinimui ir vengdami impulsyvių pirkimų. Taip juodasis penktadienis gali tapti ne beatodairiško vartojimo, o sąmoningo ir vertę kuriančio apsipirkimo metu. Išpardavimų festivalis nėra savaime blogas reiškinys - problemų kyla tuomet, kai vartojimas tampa nekontroliuojamas, neapgalvotas ir trumpalaikis. Taikant tvaresnes verslo praktikas ir keičiant vartotojų įpročius, šis reiškinys gali virsti į tvaresnę, sąmoningesnę, ilgalaikę vertę kuriančią iniciatyvą", - sako M. Degutienė.